Besąlygiškai sužavėtas valdžios noro keisti požiūrį į žaidimus | Oleg Pridiuk („Unity“)

Šiandien „Game On“ svečiuojasi Oleg Pridiuk, „Unity“ technologijų evangelistas ir žmogus, kuriam tiesioginis darbas suteikia unikalią galimybę matyti Lietuvą ir jos kasdienybę labai plačiame kontekste. Žemiau esantis įrašas yra skirtas žaidimų kūrėjams, svarstantiems, ar svarstysiantiems galimybes investuoti mūsų šalyje. Tačiau tinka ir mums. Nes tai geros naujienos ir įkvepiantis tekstas apie tai, kur esame šiandien. Tai kur kas gražesnė vieta nei kartais pagalvojame. Siūlome paskaityti laisvą vertimą, o originalas anglų kalba čia.

10 ryto. „Unity“ Vilniaus biure pasirodė trejetas oficialiai pasidabinusiu, besišypsančių, jaunų vyrukų. Jie čia atvyko tam, kad paaiškintų — Lietuvos valdžios institucijos pagaliau nusprendė, kad žaidimų industrija yra svarbi mūsų šaliai. Užduotis ištransliuoti šią žinią teko organizacijai „Investuok Lietuvoje“. Tad štai — aš ir Rej (Renaldas Zioma — vert. past) pasakojame šiems žmonėms apie dabartinę žaidimų industrijos būklę šalyje ir pasaulyje, bandome išmąstyti, kokiais veiksmais Lietuva galėtų pritraukti didžiausias pasaulio kompanijas, tokias kaip „Electronic Arts“ ar „Wargaming“. Kaip bebūtų keista, „Investuok Lietuvoje“ pareigūnai nutarė pradėti būtent nuo jų.

Prasidėjo darbai — pirmiausia buvo pakeisti darbo įstatymai. Nuo vasario žmonės, atvykę iš už ES ribų, Lietuvoje bus įdarbinami dvigubai greičiau, o antroje metų pusėje ne ES piliečio įdarbinimas sutrumpės iki 2-4 savaičių. Užsieniečių, uždirbančių bent 2000EUR per mėnesį, dokumentai bus tvarkomi paprasčiau ir sparčiau. Galiausiai, Lietuvoje dirbantys mėlynosios kortelės turėtojai (Europietiškas žaliosios kortos analogas), automatiškai gaus ir leidimą gyventi savo šeimos nariams.

Sekantis, jau įvykdytas etapas — konsoliduotas, Lietuvos IT industrijas apžvelgiantis, dokumentas. Tiesą sakant, net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, šiuo metu dirba per 30 žaidimus kuriančių studijų, bet tik kelios jų turi kuo pasigirti. Istoriškai Lietuvos patirtis žaidimų kūrime buvo artima nuliui, o situacija keičiasi būtent dabar.

Reikaliukai

Aš pats vis dar virškinu šią informaciją ir tuo pat metu garsiai mąstau… Valdžios atstovai žada asmeniškai bendrauti ir dirbti su kiekvienu žmogumi kuriuos parekomenduosiu aš ir Rej, kviečia mus į savo atvirą biurą ir stropiai atsakinėja į laiškus. Aną dieną mane nudžiugino ir įkvėpė mokesčių inspektorius ir migracijos departamento darbuotojai, kurie buvo neįtikėtinai paslaugūs ir draugiški. Tai, kad viešasis sektorius dirba žmonėms, o ne prieš juos, čia tampa norma.

Šie maži taškeliai susijungia į gražų paveikslą — vietą kurioje norėtum leisti laiką.

Iššūkiai

Maža šalis, maži miestai — jokios vidinės rinkos. Kad ir ką sugalvosite veikti Lietuvoje — darykite tai globaliai, taikykitės į didesnes rinkas.

Vietinė valdžia nuo 2008–ųjų aktyviai telkia dėmesį į verslumo skatinimą ir dabar dauguma gabių žmonių tiesiog valdo savo mažuosius verslus — amatai, paslaugos, kavinės, picerijos, visų rūšių ir skonių startuoliai. Dėl šių priežasčių gali būti sunku privilioti vietinius dirbti Jums. Dėl šių priežasčių vis sunkiau čia atvežti naujus produktus ir paslaugas.

Lietuviai patyrę ir gerai išmano web technologijas, tarnybines stotis, duomenų bazes ir sprendimus dideliam verslui (primenu: įžvalga formuluota remiantis šiuo dokumentu). Tačiau tei ne viskas ką galima pasakyti apie IT. Lietuviai supranta programėles ir paslaugas, bet žaidimai jiems vis dar neįkandami. Aš besąlygiškai sužavėtas valdžios noro tai pakeisti.

Komentarai

Nėra atsakymo

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *