Banjo Kazooie: Nuts and Bolts — Metų nusivylimas

Banjo Kazooie visiškai netikėtai tapo žaidimu, kurį drąsiai galiu vadinti didžiausiu metu nusivylimu.  Tiesa kaltinu dėl to ne tik žaidimą ir daug žadančią jo PR kampaniją, bet ir save.

Iš žaidimo aš tikėjausi daug, labai daug ir akivaizdžiai per daug. O kaip aš galėjau elgtis? Juk sužinojau, kad žaidimą, kuris įveikiamas naudojant lengvai modifikuojamas ar nuo nulio sukonstruojamas nuosavas transporto priemones kuria Rare. Rare! Auksinė X360 konsolės višta dedeklė, ne syki pelnytai apdovanota konsolių karo veteranė ir ypatingos pagarbos verta studija. Rare kaip niekas kitas prisidėjo prie sėkmingo X360 starto ir spartaus populiarėjimo masinėje, o ne entuziastingų jaunuolių rinkoje. Tai kompanija sugebėjusi konsolės startui patiekti du dėmesio vertus ir tikrai naują kartą atstovaujančius projektus Viva Pinata ir Kameo. Hell… Galų gale būtent Rare atsakingi už visų laikų pačią pačiausią šaudyklę konsolėms Goldeneye 007. Kažkaip vis iš galvos išgaruoja kad ši studija pajėgi kurti šlamštą. Nors įrodymų tam buvo per akis. Perfect Dark: Zero tapo pirmuoju X360 žaidimu, už kurį pinigus sumokėjau, bet žaisti nežaidžiau. Viva Pinata: Party Animals buvo įjungtas vienintelį sykį ir žaistas visą naktį, kaip foninis užsiėmimas prisidegustavus vyno.  Laukdamas Banjo Kazooie kurio idėja mane sužavėjo aš prisiminiau tik gerus Rare darbus ir tyliai tikėjausi, kad šis žaidimas taps nuosava X360 atsvara PC projektui Spore ir PS3 projektui Little Big Planet.


Daug žadantis konstravimo režimas išties atveria daug galimybių. Bėda ta, kad jis nepatogus, todėl nesmagus, todėl naudojamas nebent iš reikalo.

Todėl net ir tuo atveju jei kūrėjai išvengtų kai kurių dizaino klaidų, mano lūkesčius pateisinti vistiek būtų buvę sunku. Taigi nusivyliau. Nors žaidimo idėja, koncertas ir žodžiu visa tai ką jie prieš darydami žaidimą greičiausiai aprašė popieriuje buvo puiku. Tik įgyvendinimas šlubas. Apie viską trumpai ir tam tikra eilės tvarka.


Ekrano paveiksliukai dailūs. Ir smulkios detalės neerzina. Nes niekas nuotraukoje nejuda, neraibuliuoja, neblyksi. Žaidime viskas kitaip… Deja…

Geri, bet bendram fone nereikšmingi dalykai
Žaidimo idėja stulbinančiai paprasta ir įdomi. Žaidėjas įgrūdamas į kažkada buvusių super didvyrių — meškio Banjo ir kokio tai paukščio Kazooie kailius. Tame kailyje jie susiduria su epiniu priešu raganaite Grunty iš ankstesnių žaidimo dalių, tačiau esmė ne tame. Esmė tame, kad šią epinę dvikovą suorganizavo visų žaidimo pasaulių valdovas LOG‘as. Jis įsiveržia į herojų gyvenimus, o tiksliau pagrobia herojus iš jų nuosavų gyvenimų ir perkelia į savo pasaulį. Taip žaidėjas atsiduria Showdown mieste kuriame LOG yra sukūręs vartus į kitus, savo sukurtus žaidimų pasaulius. Idėja labai įdomi, atveria daug kelių smagiai ironijai ir pašmaikštavimams susijusiems su žaidimų industrija ir joje naudojamomis klišėmis. Tai tikrai patiktų vyresniems žaidimų mėgėjams, kurie galbūt žaistų Banjo Kazooie su savo atžalomis. Toliau žaidimo eiga ganėtinai paprasta. Mes tyrinėjame Showdwon miestą, kaupiam įvairaus plauko lėšas ir atrakiname vis naujus mini pasaulėlius kuriuose ir susikauname su raganaite Grunty ar jos parankiniais. Kautynės tuose pasauliuose paprastos. Dažniausiai tai būną lenktynės su laiku arba kokiu nors priešu. Tiesa lenktynės ne tik standartinės. Gali tekti gesinti ugnikalnius, surasti ir kažkur nuvežti pasiklydusius personažus ir t.t. ir panašiai. Užduotys tikrai puikiai sugalvotos, o idėja kaip jas vykdyti iš koto verčia. Esmė tame, kad kiekvienos užduoties vykdymui galima pasirinkti transporto priemonę. Jei ji netinka, galima rinktis kitą, susikonstruoti kažką savo ar tiesiog patobulinti turimą modelį. Pavyzdžiui jei lenktynėse niekaip nepaveji oponento, gali mėginti montuoti papildomų ratų ir variklių. Jei yra daug nuolydžių ar vandens, galima sugalvoti kažką, kas padėtų įveikti šias kliūtis nepraradus greičio. Jei netelpa keleiviai, galima sumontuoti papildomų sėdynių ir t.t. Iš esmės tik nuo žaidėjo kūrybiškumo priklauso ką jis vairuos, na o nuo to ką vairuoji priklauso ir pats rezultatas. Tikrai smagu. Tikrai patiktų vaikams ir jų tėvams. O kur gi nepatiks. Ir žaidimas, ir konstruktorius, ir puikus logikos lavintojas.
Taip žaidimas būtų išties puikue jei ne…


Šiaip yra žaidime ir super įdomių vietų. Ši kažkuo primena Trumano šou. Yra lygis kurio metu važinėjame po X360 vidurius. RROD demonu kelionių metu sutikti kol kas neteko. Būtų visai nice touch…

Nereikšmingi dalykai, bet kai jie sudaro bendrą foną…
Kas gi tokio blogo žaidime, kad apie gerąsias jo savybes teko rašyti tariamąją nuosaka. Čia man būtų paprasčiau dėstyt punktais, tad jums leidus:
• Personažų kalba. Jos nėra. Personažai bendrauja kažkokia tai „banjish“ kalba taip pat, kaip tai daro žymieji Sims su savo Simlish. Todėl suprasti kas prie ko klausant neįmanoma. Blogai, nes nuolatinis titrų skaitymas reikalauja dėmesio, o žaidžiant tokio pobūdžio žaidimus kaip Banjo Kazooie noris atsipalaiduoti.
• Titrai. Savaime blogai, kad jie yra vienintelis informacijos šaltinis. Dar blogiau tai, kad jiems parinktas šriftas ypač nepatogus skaityti, beto jis mažas, tekstas stokoja ryškumo ir aiškumo. Tad net ir spoksodamas į savo tikrai ne mažą ekraną, turiu įsitempti, kad perskaityčiau kas rašoma. Apie kažkokį aiškumą, žaidimą stebint kineskopinio televizoriaus ekrane, galima tik svajoti. Tas pat galios ir mažos įstrižainės LCD/Plazma televizoriams. Tačiau ir tai dar ne viskas. Dalies teksto kaitos greitį reguliuoja žaidėjas, tačiau dialogai vyksta savaime, ir jie vyksta taip greitai, kad  žmogus realiai nespėji perskaityt kas ir ką pasakė. Tokių būdu žaidimo istorija paprasčiausiai prapuola, rankioji tik jos nuotrupas. Tarkim istorija mums nerūpi, tada bus problemų su pačia žaidimo eiga. Įvairaus plauko priminimai ir patarimai juk lygiai taip pat nesuskaitomi.
Kaip pateisinti faktą, kad ir taip sunkiai skaitomas teksta pateikiamas ypač ryškiuose mirguliuojančiuose fonuose dar nesugalvojau. Bet būtent šie fonai įtakoja tai, kad jei žaidėjas įsitempia bandydamas skaityti, jo akys pavargsta per 10-15 žaidimo minučių. Po to jau tenka kovoti su nevalingu ašarojimu ir dvasiniu nuovargiu.
Na ir gal ne tokia reikšminga detalė, bet vis tik. Didžioji dauguma žaidimo personažų, titruose bendrauja bendratimis. Na taip yra imituojamas keistas jų akcentas. Viskas kaip ir smagu, bet turint galvoje, kad tai žaidimas vaikams ir jie žaisdami mokosi, toks pateikimas man atrodo netoleruotinas. Vienas kitas personažas kalbantis laužyta kalba gal ir smagu, bet kai visi tokie…
• Grafika. Iš esmės žaidimas ryškus ir nuotaikingas, tačiau kūrėjai padarė krūvas lemiamų dizaino klaidų. Dalis žaidimo tekstūrų stokoja kokybės ir visiškai iškrenta iš bendro fono. Pats bendras fonas dažnai būna kokybiškas, tačiau aplipdytas nereikšmingomis, itin ryškiomis ir smulkiomis detalėmis. Viskas žaidime žybsi ir blyksi, o gan toli nuo personažų fiksuota kamera leidžia matyti smarkiai per didelį žaidimo plotą. To pasekoje patys valdomi personažai yra ypač smulkūs, vairuoti nepatogu, nes dėl keistų mastelių ir kameros padėties sudėtinga orientuotis erdvėje ir numatyti veiksmus į priekį. Dar sudėtingiau visoje toje marmalynėje pamatyti svarbius dalykus, kitus personažus. Tiesa pats Showdown miestelis tikrai smagus ir mielas, šios problemos ypač pastebimos atrakinamuose žaidimo pasauliuose. O juk būtent juose ir vyksta pagrindinės kovos. Žodžiu poilsis vyksta labai įtemptu spoksojimu į televizorių, nes kitaip žaisti paprasčiausiai neįmanoma. Tai vargina. Labai vargina. Tikrai nė už ką neleisčiau tokio žaidimo žaisti savo vaikui.
• Konstravimas. Teoriškai viskas su transporto priemonių konstravimu yra gerai. Praktiškai jis neteikia jokio malonumo ir jei kažką konstravau tai tik iš reikalo. Detalės smulkios, neaiškios, kaip ir pati transporto priemonė. Kameros padėtis šiame režime taip pat fiksuota. Pakartota klaida ir su galiniu fonu. Mane glumina vien tai, kad ir taip nepatogus konstravimo režimas vyksta ypač margame (nuo smulkių detalių) fone . Tai ką jau bekalbėti apie tai, kad visur žaidime dominuojančios ryškios spalvos čia išnyksta o jas pakeičia milijonai rudos atspalvių. Transporto priemonės paprastai irgi būna panašios spalvos. Nu kuria vieta reik mąstyt, kad ir taip smulkų, juvelyrinio dėmesio reikalaujantį, rudą konstruktoriuką numesti ant smulkiomis detalėmis praturtinto rudo fono. Absurdas.


Kazooie beveik nematomas, nes gyvena Banjo kuprinėje. Išlenda tik paplepėti ir kai žaidėjui prireikia kroviko/nešiko.

Dar galėčiau vardinti ir vardinti, bet paminėjau esmines smulkmenas kurias sumetus į vieną vietą ir susiformuoja neigiamas žaidimo fonas. Toks neigiamas, kad turėjau versti save įveikti keletą lygių blogo įrašo vardan. Apmaudu, kad taip nutiko su žaidimu kurio taip laukiau, kurį ne sykį minėjau optimistišku ir geru žodžiu. Tikrai negalėjau numatyti, kad tokie pramonės vilkai kaip Rare pridirbs tokių mėgėjiškų klaidų.

Apmaudu. Ir gaila žaidimo… Gaila žaidimo, nes jame tikrai daug gerų minčių, šaunių idėjų ir idomių dizaino sprendimų. Gaila, kad jų nesimato bendrame klaidų triukšme, gaila, kad reikia prievartauti save norint jas patyrinėti. Antra vertus, visiškai negaila to, kas buvo parašyta popieriuje. Ten buvo tikrai puikių minčių ir aš nustebsiu, jei žaidimų pramonė artėjančiu metu jomis nepasinaudos. Geros idėjos — viskas už ką galiu padėkoti Rare. O naujausias jų žaidimas kol kas keliauja rinkti dulkių.


Įdomus sprendimas, kad net ir laimėtus apdovanojimus tenka susirinkti ir kažkur nugabenti, kažką jų pagalba aktyvuoti. Žaidimas tikrai sudaro keistą DYI įspūdį.

——-

P.S. „Ramaus kūčių vakaro, saikingų švenčių ir turiningų pokalbių su artimaisiais jų metu. Neleiskit visokiam per teliką sklindančiam šlamštui brautis į jūsų užstalę :)“.

Komentarai

6 komentarai/-as/-ų
  1. Foxiz 2008/12/24 Atsakyti
  2. Artojas 2008/12/24 Atsakyti
  3. BadBoyyy 2008/12/24 Atsakyti
  4. Anonimas 2008/12/27 Atsakyti
  5. Anonimas 2008/12/29 Atsakyti
  6. Evio 2009/01/04 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *