Bandelės iš žmogienos pagal ammm Ibelhauptaitę

Neesu aš baisiai didelis teatro, operų ar juo labiau miuziklų žinovas, bet kad jau apsilankiau sostinėj Svynio Todo pažiūrėt, manau pasidalinsiu įspūdžiais. Šiaip tikrai neplanuotai nuėjau, nes jaučiu ypatingą antipatiją ammm… Ibelhauptaitei. Ammmm… net keista, kokią galią kartais turi toks nereikšmingas dalykas kaip „ammmm…“. Nors greičiausiai ne tik dėl to. Žinau tik tiek, kad kai ją rodo per televizorių, aš visada perjungiu kanalą. Nes turiu tokią teisę ir galimybę. Kai pirmą syk pamačiau Lietuvišką Svynio Todo TV reklamą, pagalvojau… WOW! Akimirką norėjau nueit, o paskui pagalvojau, kad bala nematė… Bijojau, kad išankstinės nuostatos sugadins visą reikalą.

O per valnetino dieną, nieko apie mano simpatijas ir antipatijas nežinanti žmona ėmė ir padovanojo porą bilietų. Taip palikę vaiką seneliams išsiruošėm į sostinę ragauti bandelių su mėsa. Vienok pats tas faktas, kad mudu kažkur išėjom po dviejų metų pertraukos, visus nusistatymus išvaikė. Į Vilniaus Kongresų rūmus ėjau puikiai nusiteikęs. Todėl ką negero bepasakyčiau apie D. Ibelhauptaitės Svynį, tai nesusyję su jos ammmm…

Bendras įspūdis
Veiksmui pasibaigus pasigedau to tokio… Na to jausmo kurį paprastai jauti išėjęs iš sukrėtusio ar sužavėjusio spektaklio. Tokių mačiau keletą, tad tikrai žinau koks tas jausmas. Čia to nebuvo. Išėjau lyg iš kino, lyg iš koncerto. Patenkintas, nenusivylęs, nesusierzinęs. Tai jau pakeliui namo ėmiau analizuot kas galėjo tai nulemt. Turbūt esminis momentas buvo tas, kad šiaip jau esu matęs filmą. Kuris irgi buvo miuziklas. Ir kaip kinas/miuziklas, bent mano supratimu, jis buvo labai stiprus. Žiūrėjau kine ir kai išėjau, tas sukrėtimo ir susižavėjimo jausmas buvo. Gal todėl eidamas į miuziklą/miuziklą tikėjausi kažko panašaus ir o… Gavau kai ką panašaus, tik savotiškai blankesnio. Gal ir nedora lyginti teatre pastatytą miuziklą su filmu, bet tikrai daug panašumų juose buvo. Tad nelygint nesigauna, o kai palygini J.Depp‘ą su Dainiumi Stumbru. Ok, ok. Tikrai ne man spręst apie Dainiaus gabumus dainuoti ir vaidinti. Bet jis netiko tai rolei ir tik aklas to gali nematyti. Svynis Todas buvo katorgininkas ir demonas. Tokį jį turėtų matyti žiūrovai, o Dainius Stumbras ne toks. Vien žiūrėdamas „Triumfo Arką“ mačiau mano supratimu tinkamesnių pretendentų. Tipažo prasme. Žodžiu šiame Svynije aš nemačiau Svynio tokį kaip aš jį suvokiu. Tas turbūt mane labiausiai ir trikdė. O ir solo partijos. Na vėlgi. Klausosi, jei užsimerki ir pamiršti ką žiūri, viskas maloniai. Tačiau šiaip man buvo permažai jausmo. Ypač pagiežos. Tam manau nemažai įtakos turėjo ir sunki solisto tartis (miuziklas anglų kalba). Man Lietuviškais Svynis Todas paliko tokio šiek tiek nusiminusio, šiek tiek abejingo ir lengvai pričiuožusio žudiko įspūdį.

Šiaip su angliško teksto tartim problemų turėjo šiokia tokia dalis aktorių. Miuziklas buvo titruotas, tačiau aš stengiausi jų neskaityti. Pagal tai supratau, kiek teksto buvo išdainuota nesuprantamai. Tai beveik viskas ką dainavo Svynis ir dalis antraplanių vaidmenų. Spektaklio PR rašoma, kad aktoriai buvo muštruojami 24/7, kad išmoktų unikalios angliškosios tarties. Muštras nepasiteisino. Tai supranti, kai visa minia atvyksta pas Pireli. Pastarasis dainuoja su ryškiu itališku akcentu kaip ir turi būti. Šioje vietoje žmogus ir suvoki, kad iš esmės, taip dainuoja ir visi kiti. Šiaip nelaikyčiau ir nelaikau to trūkumu apskritai. Tačiau šis kliuvinys ypač pakenkė greitom ir pagiežingom partijoms kurias turėjo išdainuoti Svynis:

„There’s a hole in the world like a great black pit
and the vermin of the world inhabit it
and its morals aren’t worth what a pig could spit
and it goes by the name of London.“

Šios eilutės, miuzikle skambančios ne vieną sykį, man labai priminė moksleivio bandymus teisingai susakyti greitakalbę :).

O toliau viskas man arba patiko, arba aš tiesiog buvau abejingas dalykams vykstantiems scenoje. Partijos kur dainuojamos choru vilko. Grynai dėl garso ir grėsmingumo. Aš tiesą sakant pagaudavau save tiesiog mėgaujantis muzika ir artėjant pirmos dalies pabaigai vis mažiau dėmesio skyriau veiksmui scenoje. Vis daugiau mėgavausi muzika. Nors man rodos Kongresų rūmai ne pati geriausia vieta tam, bet vistiek… Šiurpuliukus po oda įvarė. Patiko.

Dekoras
Labai nebloga įspūdį paliko scenos dekoracijos. Judančios, niūrios, kiek gal per švarios, tačiau pakankamai atspindinčios veiksmo vietą ir laiką. Tikrai užskaitau. Ir Svynio kėdę ir vamzdį ir tai kaip scenoje tilpo visos veiksmui reikalingos lokacijos. Niekas netrikdė, niekur nekilo klausimų. Viskas aiškiai ir puikiai. Jei teisingai supratau ne Lietuvių darbas :(.

Kostiumai
Kūrė Statkevičius. Kitas personažas kurio nelabai myliu po skandaliuko su knyga ir gal šiaip truputį. Vienok kostiumai spektaklyje buvo išties stulbinantys. Atvirai jais žavėjausi. Neesu matęs kokie teatriniai kostiumai siūdinami užsienyje, bet Lietuvoje į juos šiaip butaforinis požiūris. Bent jau daugumoje spektaklių ar operečių kurias teko matyti man (heh vieną vienintelį sykį buvau susiruošęs Operon, bet ją atšaukė, o vietoj jos rodė operetę), tikrai retas nustebindavo kostiumais. Šis nustebino. Vėlgi… Mano požiūriu materija gal per švari, tačiau patys apriedai pakankamai niūrūs ir kažkokių priešpriešinių jausmų nesukelia. Ir daug aksesuarų, kurie yra, nors galėjo ir nebūti. Turiu omenyje įvairią smulkmę, kaip grandinėlės, kaspinėliai, klostelės. Visa tai tikrai nebuvo būtina, nes dalis žmonių teatre į tai tiesiog nekreipia dėmesio, dalis gal ir kreiptų, bet iš ten kur jie sėdi nesimato :(. Vienintelis dalykas kuris mane nustebino tai Liusė. Valkata, o kaip eigoje paaiškėjo dar ir kekšė nimfomanė, dėvinti superinius kailinius. Ne drapanas. Nes mėšle išvoliotą seno palto apykaklę, o puikius, švarius kailinius. Pavydu :(.

Reziumė
Už bilietus paklojom po 120 nuo galvos. Norėjom brangesnių negavom, todėl nemačiau trupučio scenos. Ir šiaip labai nepatogios ten kėdės ir mano kojoms vietos mažoka. Truputį muisčiaus, bet pinigų negaila. Negailėčiau jų, net jei aktoriai išeitų su kasdieniais rūbais ir ramiai sau stoviniuodami padainuotų. Nes visumoj tai kas skambėjo man labai patiko. Nes jei nežiūri o tiesiog klausai, tai turbūt nėra didelio skirtumo kas, ką ir apie ką dainuoja. Svarbu, kad skambėtų. Nemačiusiems filmo rekomenduočiau, mačiusiems irgi rekomenduočiau, tiesiog jei patiko filmas, reiktų kažkaip nuo jo atsiribot. Jei filmas nepatiko, tikimybė, kad patiks miuziklas nedidelė. Nes iš esmės, kaip ir minėjau, panašumų išties daug. Yra ir čiurškiant
is kraujas ir tokie gan nupiginti ala žmogienos mėsgaliai. Tiesa tų mėsgalių galėjo ir nebūti, jie gan komiškai atrodė ir tikrai pagadino bendrą atmosferą. Tiesiog krauju nupeckiotos sienos, kurios sukurtos ypač puikiai, būtų sukėlusios šiurpesnį įspūdį. Netikėkite tuo ką rašo spauda. Kad miuziklas šokiruojantis, stulbinantis, žiaurus ar kažkoks Lietuvai uber neįprastas. Visa tai tuščias PR. Nieko baisiau, nei kas vakarą matom per žinias miuzikle nėra. Nieko nesuprantamo ar nepriimtino taip pat. Iš esmės vaizdas scenoje yra kokybiškas ir glamūriškas. Ne visai toks, koks turėtų būti norint sukurti šiurpią ir šokiruojančią atmosferą, bet mano supratimu taip tik geriau. Miuziklai turi būti prieinami visiems.

Nušvitimas
O nušvitimas kas dar buvo ne taip man atėjo tik po poros dienų. Prisiminiau Lietuvišką Svynio Todo anonsą su jame nepriekaištingai atrodančia Prudnikovaite. Gi tas anonsas tai visai iš kitos operos. Ne tik dėl to, kad minėtosios aktorės nėra. Anonse aš mačiau kitokią Svynio atmosferą nei kine. Ir eidamas į žiūrėti miuziklo aš tikėjausi, kad jis bus perteiktas analogiškam fone. Tikėjausi kažko visiškai priešingo tam ką regėjau kine, o to nebuvo. Tai kas buvo interpretuota savaip (o gal paimta iš originalaus miuziklo pastatymo kurio aš neesu matęs) buvo vulgaru ir mano supratimu nelabai vietoj. Heh… Juokinga kai pagalvoji, kad vulgarumo šiaip Ibelhauptaitės pastatyme daugiau nei smurto. Dar buvo titruose įrašyta nauja bandelių rūšis kurios įdaras kubilius (iš mažosios k). Kodėl ir Kam?

Žodžiu. TV anonsas ir realus miuziklo pastatymas — visiškai skirtingi dalykai.

Ir kai pagalvoju. Anonsas man patiko labai, labai. O štai miuziklas. Na kaip ir minėjau… Miela, malonu buvo tiesiog paklausyti.

P.S. „Visi labai giria pagrindinius vaidmenis. Tai man leidžia manyti, kad arba aš kaimas, arba jie veidmainiai. Jei būčiau turėjęs gėlių, jaučiu būčiau nunešęs jas Liusei“.

P.S.S. „O Tomui jaučiu nepatiko labiau nei man. Išėjo per pertraką nė nepažiūrėjęs antros dalies :(“

Komentarai

4 komentarai/-as/-ų
  1. vjusta 2009/03/02 Atsakyti
  2. rezidentas 2009/03/03 Atsakyti
  3. vovere 2009/03/10 Atsakyti
  4. Tautis 2009/03/15 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *