Atsakymo į šį klausimą aš ieškojau ir šiandien. Pati tema įdomi man seniai, ir tai turbūt nekeista, juk kasdienis darbas su Games.lt įpareigoja, bet šiandien — ypatinga diena. Šiandien Europa mini saugaus interneto dieną, o LR Seime ta proga vyko „Draugiško interneto“ iniciatyvai skirtas renginys. Turėjau garbės sudalyvauti ir… susierzinti. Aš visada susierzinu, kai mane ima draskyti pernelyg jau priešingi jausmai.
Mintis norisi dėstyti kuo aiškiau, kad šis rašinys netaptų negatyvu šiukšlyne. Norisi pateikti konstruktyvius apmąstymus, todėl blaškaus ir nežinau, nuo ko pradėti. Gal čia labiausiai tiktų šūkis, matytas viename iš „Left 4 Dead“ įkrovimo langų: „curing the infection — one bullet at a time“. Išvertus į lietuvių kalbą jis skambėtų taip: „gydome infekciją— vienu metu viena kulka“. Žaidime apie zombių naikinimą ši frazė įgauna labai aiškų kontekstą, bet žiūrint plačiau ši frazė tinka visų daugialypių problemų sprendimui. Kokios gi yra saugumo internete problemos? Dalį jų galima buvo išgirsti šiandien Lietuvos žiūrovams pristatytame filme apie interneto baubus — „Tinklas“. Dar daugiau pavojų buvo išvardinta renginio Seime metu. Priklausomybė, privatumas, fišingas (phishing), kibernetinis užgauliojimas, nepageidautinas turinys, pedofilija (šiandien be jos paminėjimo mes nė krust) ir t.t. Nepageidaujamo turinio sąvoką dar galime skirstyti į gausybę jo apraiškų, pradedant nepageidaujamo turinio portalais (žiaurumai, erotika, nepadori kalba), baigiant pačių vartotojų generuojamu turiniu, kuris iš esmės net elementarų naujienų portalą gali paversti žalinga vaiko psichikai vieta. Problemų daug. Ir joms visoms niekada ir niekas neras universalaus sprendimo. Todėl ir diskusijas apie viską vienu metu aš laikau niekinėmis. Tai diskusijos apie nieką. Tai diskusijos sukeliančios aibe vidinių prieštaravimų. O šiandien Seime šios diskusijos nebuvo suderinamos su auditorija. Netinkami žmonės kalbėjo netinkamiems žmonėms apie netinkamus dalykus. Kodėl susidarė toks įspūdis?
Priežasčių daug. Visų pirma į Seimą buvo sukviesti moksleiviai. Manyčiau, kokių 4-11 klasių, tad amžiaus rėžis — gana didelis. Visi susirinko salėje ir klausėsi sveikinamųjų žodžių, kuriuos skaitė Seimo nariai, visuomeninių organizacijų ir „one.lt“ atstovai. Dabar po ranka neturiu jokios programėlės, o ir renginio metu kalbėtojai keitėsi, tad pavardžių neminėsiu, nenorėdamas klaidinti, o tam, ką rašau, jos ir neturi labai didelės reikšmės. Internetą visi vaizduoja kaip lobyną, tačiau tuo pat metu mini kažkokius mistinius jame tūnančius pavojus. Kiekvienas savaip, bet visi kalbėjo gan neapibrėžtai. Mano galvoje sugulė gan aiškus kontekstas. Internetas — tai didi ir turtinga vieta, tačiau tik tiems, kas moka juo naudotis, kas moka vartoti informaciją, kas elgiasi atsakingai… Šiame fone taip pat pažerta priekaištų šeimai, kuri skiria per mažai dėmesio vaikams, tačiau tuoj pat ir pasiteisinta: „na bet supraskit ir mus, daug ką jūs mokate geriau nei mes“. Štai čia man ir dzingtelėjo pirma neigiama emocija.
Aš dirbu su „Games.lt“, rašau blog’ą, seku socialinius tinklus ir visur turiu kontaktų su vaikais ir paaugliais. Aš nesu nei interneto guru, nei baisus jo žinovas, bet kasdienis kontaktas su auditorija man leidžia susidaryti gan aiškų paveikslą. Nenoriu nieko įžeisti, bet drąsiai teigiu, kad „vaikai nė velnio neišmano apie internetą“. Visomis prasmėmis. Todėl visiškai sutinku, kad saugaus interneto iniciatyva yra reikalinga. Mano manymu, ji reikalinga kaip ugdymo priemonė, mokanti jaunuosius interneto vartotojus atsakomybės ir šviečianti jų tėvus apie galimas grėsmes. Tiesa, mano apibrėžimas per daug nenutolsta nuo oficialios „draugiško interneto“ vizijos, bet tik popieriuje. Realybėje, tos pačios prakalbos metu, dauguma kalbėjusių nepageidaujamo turinio sukūrimo ir vartojimo problemą diplomatiškai kabino ant vaikų ir paties interneto pečių. Man patiko kai Č. Juršėnas pabrėžė, kad suaugę privalo būti ideologiniais autoritetais jauniesiems interneto vartotojams. Man patiko, kai šiam pastebėjimui paantrino dar pora kalbėjusių. Ir man visiškai nepatiko, kai buvo nusipurtoma šių žodžių motyvuojant banaliais pasiteisinimais. Vaikai taip greitai suvaldo internetą, jiems viskas ten gaunasi intuityviai, jie žino tiek daug, daug daugiau nei mes, mes jų niekada neprisivysime, mes — kita karta, mes daug ko nesuprantam, esam bejėgiai… Ar tikrai? Turiu galvoje vyresnę kartą. Juk ši niekam neimli, negabi ir lėta karta per paskutinius 20 metų puikiai įvaldė mobiliuosius telefonus, programuojamas skalbimo mašinas, GPS navigaciją, e–paštą, skype ir e–banką. Kaip čia gaunasi, kad jie neįvaldo kažko, ką internete įvaldė vaikai? Aš atsakymą galėčiau nuspėti. Jie nenori. Ir tai savaime šokiruoja. Juk nei vienas rūpestingas tėvas neišleis savo vaiko į neaiškią vietą neaiškiam laikui su neaiškiais draugais. Taip yra realybėje. O internete? Prašom! Retas kuris tėvas pasidomi, kur ir ką naršo jo vaikas. Dar retesnis kalbasi apie tai ar pats dalyvauja, sprendžiant taktinius 6c klasei iškilusius uždavinius Travian’e. Nes tai — neįdomu ir nuobodu. Būkime atviri sau: daugeliu atveju knyga, televizorius, kompiuteris, žaidimai ar internetas vaiko gyvenime atsiranda tam, kad tėvai galėtų skirti daugiau laiko sau ar namų ūkio reikmėms. Tai normalu. Nenormalu yra kas 20 metų rasti vis kitą priežastį ant kažko sukarti visus šunis dėl prarasto „psichologinio ir emocinio“ ryšio. Nenormalu yra teisintis, kad vaikai yra gabesni už tave. Nes taip nėra. Vaikai negimė mokėdami darkyti klasiokų nuotraukų paint’u, jie negimė mokėdami susirasti „erochat“ svetainę, jie negimė mokėdami koliotis internete. Jų to nemokė tėvai, ir dažnu atveju jų to nemoko draugai. Jų žinios paviršutiniškos, tokios, kokių reikia norimam tikslui pasiekti. Labai dažnu atveju tos žinios yra „išgooglintos“ ir būtent todėl labai paviršutiniškos. Dabar esminis klausimas. Kas trukdo „googlinti“ tėvams?
Pastebėjimas iš realaus gyvenimo. Esu gavęs šimtus, o gal jau tūkstančius vaikų skundų, kad varžau jų saviraišką, žodžio laisvę ir teisę reikšti savo nuomonę. Jiems nepatinka, kad trinu keiksmažodžius, užgaulius komentarus, dalinu įspėjimus ir ban’us. Nepaisant to, užgaulaus, nepriimtino ir necenzūrinio turinio portale tebėra daugiau nei turėtų būti ar man norėtųsi. Spėkite, kiek savo ilgametėje praktikoje esu gavęs pasipiktinusių tėvų laiškų? Taip, teisingai… Nulį. Visai gali būti, kad pirmųjų laiškų sulauksiu būtent po šio įrašo.
Aišku, visada lieka dar vienas momentas. „Aš negaliu apsaugoti vaiko nuo žalingo turinio, nes jis vis tiek pergudraus visas apsaugas“. Tai — absoliuti tiesa. Ir nuo to niekada nebuvo apsaugotas nė vienas tėvas. Ta pati problema egzistavo ir tada, kai nebuvo interneto. Tuo įsitikinti visiškai paprasta. Jei gyvenime susiklostė tokios aplinkybės, kad norėdami žinoti, ką veikia jų atžala, tėvai privalo taikyti keletą sudėtingų apsaugos ir stebėjimo priemonių, ar galime dėl to kaltinti internetą? Jei tėvas, uždavęs normalų ir atvirą klausimą vaikui, nesitiki gauti tiesaus ir teisingo atsakymo, ar dėl to kaltas internetas? Juk esant abipusiam pasitikėjimui, užtektų tik paklausti: „kur buvai? ką naršei?“. Deja, bet diskusijos šia tema iš esmės minėjime nevyko.
Tėvų, vaikų ir visuomenės pareigos internete ir kasdieniame gyvenime nebuvo nagrinėjamos. Kartas nuo karto viename ar kitame kontekste šie dalykai sušmėžuodavo ir tuoj pat nuskęsdavo bendrame, sunkiai suvokiamos ir prastai paruoštos informacijos sraute. Aš tik pridursiu, kad nors aukščiau kalbėjau apie tėvus, nemanau, kad jie vieni neša atsakomybę už vaiko ugdymą. Visuomenė surėdyta taip, kad daugelį atsakomybių mes dalinamės. Ugdymą taip pat. Todėl atsakomybę už tai, kas vyksta internete, ir ko ten išmoksta mūsų vaikai, tam tikra prasme irgi dalinamės visi. Kita vertus, ko mes tikimės iš interneto, jei iškilmingo renginio metu Seime kelios mokinių klasės yra sunkiai suvaldomos? Kažkas rado, kaip naudotis kėdėje esančiu mikrofonu. Šiandien vaikučiai juo tik šiaip žaidė: kėlė triukšmą ir laidė paprastas, neužgaulias vaikiškas frazes. Nors nieko blogo neįvyko, bet iš esmės toks elgesys yra netoleruotinas ir nepagarbus renginio organizatorių ir svečių atžvilgiu. Na ir kas? Nei salės darbuotojai, nei organizatoriai, nei aš vaikų nesudrausminome. Aš galiu pasiteisinti tuo, kad piktdžiugiškai stebėjau, kuo visa tai baigsis. Žinoma, geresniu manęs tai nepadaro, bet iš esmės juk viskas taip vyksta ir internete. Galiu kirsti lažybų, kad jei tie konkretūs vaikučiai Seime lankytųsi kasdien ir jame apsiprastų, jau po savaitės per garsiakalbius sklindantis turinys būtų nevaldomas ir žalingas jį girdinčių žmonių vystymuisi. Taip vienas iš saugumo ir draugiškumo internete aspektų priartėja prie globalios problemos — vaikų teisių deklaravimas, nepabrėžiant jo atsakomybės, pagarbos ir supratimo išnykimas bei visuomenės abejingumas. Tai tikros, opios ir spręstinos problemos. Tiek gyvenime, tiek internete. Šias problemas galima ir reikia spręsti kompleksiškai, bet tai tikrai nebuvo šios dienos renginio tikslas. Nors auditorija tam buvo ideali. Gausybė vaikučių iš visos Lietuvos, kurie šiandien gautas žinias ryt galėtų perteikti savo bendraminčiams. Ypač jei šias problemas, santūrioje Seimo atmosferoje gvildentų „madingi“, rišliai ir vaikams suprantama kalba kalbantys pranešėjai.
Renginiui įpusėjus galutinai supratau, kad šios temos nebus gvildenamos. Apie tai sufleravo ir lengvas diskusijos nukrypimas privatumo ir anonimiškumo link. Mane vėl drasko abejonės. Dirbdamas, būdamas ir žaisdamas internete aš matau, kad virtualios asmenybės susiformavimas tiesiogiai įtakoja tos asmenybės kuriamo turinio kokybę. Tikrai nėra būtina visur pasirašinėti vardu ir pavarde, ne mažesnę galią turi ir pastovus slapyvardis. Kai jaunas žmogus tampa „žinomas“ bendruomenėje, jis pradeda galvoti, ką daro. Ne visada, bet gan dažnai. Tai padeda formuoti geresnį bendruomenės ir viso interneto veidą. Turiu gausybę tai įrodančių pavyzdžių iš „Games.lt“. „Facebook’as“ pats savaime yra labai geras pavyzdys šiam teiginiui, tad čia nesiplėsiu.
Kita vertus per didelis privačių detalių atskleidimas išties gali atnešti daug žalos, jei jis pateks į „negeras“ rankas. Būtent tą akimirką aš supratau, kad renginio tikslas greičiausiai buvo „apsaugoti vaikus nuo pavojingų išorės reiškinių“. Turiu galvoje interneto įtaką, kuri iš dalies vyksta nepriklausomai nuo to, ką naršo vaikas. Tai gera tema. Šia tema irgi būtina kalbėti. Man rodos, jog visais laikais ta tema ir buvo kalbama. Nekalbėti su nepažįstamais, neatidaryti durų nepaskambinus mamai (net jei tai — policija), neiti su nepažįstamais dėdėm žiūrėti filmukų, vienam neklajoti po Dainų slėnį… Aš tai girdėjau vaikystėj. Šiandien prie šių įspėjimų reikia pridurti, kad tas pats galioja internete, kur niekam niekada negalima atskleisti tavo ar tavo mamos slaptažodžių ir t.t. Tačiau ir šiam pokalbiui surinkti pranešėjai skyrė tik paviršutinišką dėmesį ir net pripažino, kad vaikai fišingą išmano geriau. Nepaisant to, kad vieno iš pranešimo (ar filmo „Tinklas“) metu vaikai buvo raginami apie visus neaiškius tipus pranešti tėvams, renginio pabaigoje išsivystė toks dialogas tarp mažo vaikučio ir „One.lt“ rinkodaros direktorės (atgaminu iš atminties):
Vaikutis: O galiu papasakoti vieną atvejį iš Onės? Man buvo, kad prisijungiau, ir prie manęs pristojo kažkoks neaiškus ir sako gal nori V+V? Ir jis ten dar kažką kalbėjo ir tokias nesąmones siūlė.
Onė.lt: Labai geras klausimas! Ir ką tu darei?
Vaikutis: Nu nežinau, jis nesąmones kalba, tai aš jį užblokavau…
Onė.lt: Ir labai teisingai padarei! Ir visi vaikučiai taip darykit. Jei jums kažką siūlo, tiesiog ignoruokit!
Hm… O kur klausimas, ar pranešei apie tai mamai? Kodėl nepranešei? Ar anketoje buvai nurodęs tikrą savo amžių? Ar ten buvo nuotraukų? Jei tai kada nors pasikartos, būtinai papasakok tėveliams, kreipkitės į portalo administraciją, policiją ir t.t. To nebuvo. Kodėl? Gal todėl, kad tas V+V gerbėjas yra mokus klientas, o gal todėl, kad niekam nereikia bereikalingo triukšmo, ypač kai yra blokavimo funkcija. Tęsiant temą tegaliu pridurti, kad vaikai mane nustebino savo spaudimu „One.lt“ portalui. Savaime tai nieko keisto, nes dešimtis pagrįstų ir nepagrįstų priekaištų pats gaunu beveik kas dieną. Keista tai, kad šiuo atveju vaikai kėlė ranką ir drąsiai klausė: „Kaip jūs galite remti šią iniciatyvą, jei pati „One.lt“ su visu turiniu prieštarauja draugiškam internetui“. Atsakymas į šį klausimą, žinoma, visiškai nenustebino. Turinį kuriame ne mes, mes tik suteikiame zilijardus įrankių jums atsirinkti, kas gerai ir kas blogai. Tuo tarpu jūs patys atsakote už tai, koks yra „One.lt“. Nenustebau, nes pats kas dieną tai sakau, mat iš dalies tai yra teisybė. Visa kita — įrankių gausa, naudojamų priemonių griežtumas, prioritetai ir požiūriai. Aš pats „One.lt“ niekada nesinaudojau, todėl paprasčiausiai nežinau, kaip ten yra, kiek šis atsakymas yra teisingas, ir kaip ten paskirstytos atsakomybės. Tačiau „One.lt“ atstovų dalyvavimas šiame renginyje man asmeniškai priminė Didžiojoje Britanijoje vykusį „Change4Life“ maratoną, kur nesveiko maisto gamintojai propagavo sveiką vaikų gyvenimo būdą (sveiką = be mirtį sėjančių kompiuterinių žaidimų).
O dar buvo statistikos. Dorai nesupratau, kam ji buvo rodoma ir kokiu tikslu, bet šiaip sužinojome, kad dauguma vaikų internetą naudoja audio, video, foto medžiagos peržiūrai ir mainams. Pranešėjas leido suprasti, kad tai apima viską: pradedant „YouTube“, baigiant e ar z „mule“. Likusį laiką internete vaikai leidžia skaitydami skelbimus, prekiaudami, žaisdami ir žiūrėdami pornografiją. Jei salėje sėdintys ketvirtokai nežinojo, kiek jų bendraminčių mėgaujasi porno, tai dabar jau žino. Taip pat visi sužinojo, kad erotika įdomi tik iki 11 klasės, 11-oje klasėje jos vietą užima socialiniai tinklai. Kaži kodėl? Savo spėjimus pasilaikysiu sau. Statistiniai duomenys buvo pateikti pačiais įvairiausiais pjūviais, atsižvelgiant į amžių, pažymius ir t.t. Iš esmės nebuvo užsiminta, kad mūsų naršymo įpročiai yra blogi ar net pavojingi. Sakyčiau, net buvo galima justi džiaugsmą dėl to, kad vaikai labai noriai ir daug keičiasi vaizdo ir garso medžiaga, nes turbūt taip jiems lieka mažiau laiko erotikai. Šiaip pati apklausa gera, duomenys įdomūs ir tikrai norėčiau uždėti ant jų savo leteną, bet renginio metu (turint galvoje auditoriją) medžiagos pateikimas buvo tragiškas. Nekalbant jau apie tai, kad visam tam nebuvo jokio aiškaus konteksto.
Dar buvo dainų dainelė, visai mažučių vaikučių šokiai, ir kažkas grojo smuiku. Nesiimu spręsti, ar tai buvo gražu ar ne, bet kad tai buvo ne formatas — tai faktas.
Ir dabar visai šiai rašliavai reikia suteikti kažkokią tai logišką pabaigą. Ne, tai nėra pykčio priepuolis. Aš visiškai nesijaučiu piktas. Aš jaučiuosi nusivylęs. Dėl neišnaudotos progos. Suaugusieji turėjo progą kažką pakeisti ir ištaškė ją vėjais. Priežastys, kodėl taip įvyko, man neįdomios. Renginiui trūko nuoširdumo, koncentracijos, fokuso. Viena problema. Viena kulka. Jei taip jau norėjosi eiti koja kojon su šiandienos media ir gvildenti pedofilijos klausimus, reikėjo tam ir ruoštis. Pakviesti žmonių, kuriuos vaikai pažįsta ir gerbia, pakviesti policiją su uniformomis, padrąsinti ir pamokyti vaikus, kaip jie turėtų reaguoti. Vaikus reikėjo kviesti su tėvais, reikėjo kviesti daugiau pedagogų ir drąsinti visus sykiu kalbėtis, kad įvykus incidentui apie jį nedelsiant būtų kalbama šeimoje. Kas gi kitas jei ne vaikai suteiks naudingos informacijos ir padės kovoti su reiškiniu? Jei problema — vaikų elgesys ar patyčios internete, galima buvo pasitelkti kitas priemones, o kovai su „atšalimu“ ir žalingu įnikimu į internetą dar kitas. Hm… Visais atvejais reikėjo kviesti daug daugiau tėvų. Kaip ten bebūtų, diskusija ar paskaitos Seimo sienose net ir didžiausius nihilistus paveikia įpareigojančiai.
Kita vertus… Galbūt darbiniame kontekste neliktų vietos rėmėjams, kurie įmantriai deklaruoja savo paramą iniciatyvai, bet tuo pat metu nesiryžta imtis griežtų žingsnių savo atsakomybę perleisdami turinio kūrėjams? Tokios mintys mane ir plėšė į skutus. Pusė manęs džiaugėsi, kad kažkas vyksta, kita pusė sielojosi, kad vyksmas lyg ir dėl „akių“. Realūs baubai užmaskuojami, vaizduojant didesnius baubus, vėl eskaluojamos jautrios temos ir sėjama baimė. Kam? Baimė gimdo draudimus, draudimai — nepasitikėjimą, o nepasitikėjimas — melą.
Pajudėjęs namo dar sykį galvoje permečiau visą dieną surijusį renginį. Ką jis man davė? Akivaizdu, kad pasėjo abejonių dėl to, kas mums iš tikrųjų rūpi. Bet man — 29. Aš daug ką supratau, daug ką perskaičiau tarp eilučių. Ką ryt draugams pasakos į rajonų mokyklas grįžę vaikai? Juk draugai jų tikrai klausinės. Kad kažkokie diedai kažką aiškino apie internetą, nors patys nieko nesupranta? Kad visi įtartini interneto diedai — pedofilai? Kad dėl visko kalti tėvai, kurie skiria vaikams vos 7 minutes laiko per parą? Ar kad matė ančiukus ir bičą, kuris metė internetą ir todėl dainuoja? Vieni jų tikrai pasakos, kaip durniavo per mikrofoną. Visi kiti greičiausiai tiesiog atsakys, kad buvo nuobodu, bet gerai, kad nereikėjo į „šūlę“. Girdėjau tarp eilių kuždantis, kad po visko mokytoja dar veš į Akropolį. Jei nuvežė, tai faktas, kad be jo niekas nieko daugiau ir neprisimins. Klausimas tada, kam viso to reikėjo?
Ir jau tikrai paskutinė mintis. Žinot, ką manau? Jei čia niekas nesikeis, ir mes sąmoningai nepradėsim mokytis sąmoningumo, visos interneto problemos išnyks savaime. Maždaug tuo metu, kai mes būsim seni, o mūsų vaikai augins savo vaikus. Internetas jei ir bus, tai jis bus priimtinas toks, koks bus, ir niekas jame nieko blogo nematys. Internetas bus „draugiškas“. Toks pats „draugiškas“, kokia šiandien yra „draugiška“ televizija. Šalia jų bus naujas „psichologinį ir emocinį“ atstumą formuojantis reiškinys. Ir į tą reiškinį, neapleisdami pozicijų kitur, iškeliaus pedofilai. Ir viskas bus taip pat. Gal taip ir geriausia, bet tada kitos „saugaus interneto dienos“ paminėjimo lėšas atiduokit tam, kam jų labiau reikia.
Aš net neskaičiau kokią tu čia litaniją parašiai, nes nėra tikslo. Lietuvoje saugus internetas vaikams įmanoma tik tada jei lietuviai sukurs ar adaptuos kokią nemokamą programą, ją išreklamuos ir ji bus nemokama. Tada tėvai tas programas įrašys į kompiuterius ir viskas baigta. Aišku tokias programas reikia įrašyti ir į mokyklos kompiuterius.
Taipogi saugus internetas neįmanomas, nes jame vyrauja demokratija, TIKRA DEMOKRATIJA. Kur visi daro ką nori. Taip jau yra kad interneto valiuta yra informacija, bet 95% surandamos medžiagos yra nemokama apskritai(bandymai apmokestinti paslaugas – tai tik laiko klausimas kada jų jau nebebus).
P.S. Ir internetas nėra problema, problema žmonės kurie bando jį suvaldyti, o ne apginti.
Na vistik reikėjo tau paskaityt, nes būtum įvykdęs tikslą parašyt komentarą į temą:)
yra dvi medalio puses 1)taip, tevai yra lygiai tiek pat pajegus ishmokst naudotis internetu, kiek ju vaikai 2) tevai „nesupras“ vaiku interneto.
Internetas yra erdve, pavadinkim „laukas“. Juk vaikai ir tevai isheje „i lauka“ daro ne ta pati. Bet to ir nereikia suprast, tevams nereikia belekiek laiko praleist youtube, ar zhinot visus meme’s – tevams pakanka nubrezht guide line’sus, ka galima ir ko negalima daryt shitame naujame „lauke“. Tai neapsaugos 100% ir vistiek atsiras vaiku metanchiu gniuzhtes i mashinas nuo kalno (ir daranchius analogishkus zbitkus naujajame „lauke“ – iinternete. Bet jei tu gali vaikui idiegt, kad nekalbetu su nepazhystamais dedem lauke, tai lygiai taip pat gali jiems papasakot ir ko nereiktu daryt internete. Tik shtai viena beda – jei visi tevai (+/-) zhino kiek ir kokiu zbitku ju vaikis gali ishkrest lauke, nes patys buvo vaikai ir tokius dalykus dare – dabartine karta lietuvos tevu (kuriu vaikai yra internetinio amzhiaus), na bent jau didele ju dalis niekad nekrete „zbitku“ shitam naujajam lauke – todel net nenutuokia ir net nesistengia nutuokt, ka vaikiai chia gali daryt.
todel nepades joks stebuklingas Ernesto softas, jei tevai nesistengs papraschiausiai pasidomet, ka daro ir kur vaikshto ju vaikis – ar tai butu laukas, ar tai butu internetas.
oho kaip gerai parasyta cia. labai tikslu ir su tikra patirties garantija.
man dar visi tie dalykai idomus tokiu kampu-
stai pries penkiolika metu buvo kalbama apie absoliutaus anonimiskumo interneto keliamas problemas. Siandien madinga kalbeti apie absoliutaus asmenybes permatomumo (transparent) sukeliamus nepatogumus.
o tos kalbos kai patarleje „sunes loja, karavanas eina“.
nori kazka pakeisti- naudok tas pacias priemones kurios yra, buk ten ir matyk, zinok kas vyksta. kalbos „is sono“ taip ir lieka suns lojimu.
Siaip ir laida ta buvo gera.
Vaikai ir liks visada vaikais, aš manau bėda slypi tėvuose, kurių dauguma nemoka kompiuteriniu ir internetu naudotis, geriausiu atveju kokį delfi paskaityti gali. Nebūtina visą dieną sekti ką vaikai daro internete, truputis žinių ir per 5 min. galėtų sužinoti, kur lankėsi tą dieną jų vaikas internete ar ką siuntėsi ir patys nuspręsti ar jų vaikui visa tiek leisti ar imtis kokių priemonių.
Kažkokios depresyvios nuotaikos užvaldė beskaitant šį straipsnį, aš į pabaigą užsisvajojau apie ateities utopiją, kuomet prieš susilaukiant vaikų tėvams reikės praeiti dalbajobo testą.
Xanthus, tokius testus (manau prdzhiai uzhtektu ir IQ testo) butu privaloma „ishkailyt“ ir norint patekt i seima…
Man patiko ši statistika :D http://www.topzone.lt/ko-nori-vaikai-sex-sex-ir-porn
Kas geriausiai parodo, kad tam <7 pypliui visiškai nesvarbu. Jis viską nuo žemės deda į burną, kaip viską iš interneto krauna į galvą, nes jis dar nežino kuo skiriasi kaku nuo šokolado. :D
Bandyti išvalyti ar apriboti internatą, tai grynai kaip bandyti išvalyti laukus nuo šiukšlių arba juos aptverti. Jei žmonės neišmoks vieną dieną normaliai elgtis, tai jiems nepadės jokios tvoros ar valymas, nes vistiek po kiekvienos žiemos bus tas pats…
Svarbiausiai, kad niekas nuo savęs nenori pradėti, dėl ko, IMO, čia tik kvaili gali tikėtis, kad kažkada kažkas pasikeis… Jau neįmanoma išauklėti tų vaikų, nes toliau pvz.: seime tie seniai rodys blogą pavyzdį. Arba žiniasklaida ir internetas taip įteigs. Gal seimas nori LT įteisinti žiniasklaidos, interneto cenzūrą? :D Ir tada jau laisvai one.lt visiems V+V siūlyti? :D Juokinga, bet čia kaip su rūkymu, kol visi nemes rūkyti, tol gali apsikakoti auklėdami savo vaikus ar kliedėdami apie žalą, nes nieko nebus ir jokia ten cenzūra ar įspėjimai nepadės, jei patys tokį pavyzdį rodo. Garantuotai patys ir internetą apšiko, o ne šiandieniniai vaikai, kurie tik pasekmė jų visų nuodėmių…
nieks to interneto neapsiko.
internets kaip internets. daug nauju rysiu- daug naujos kolizijos.
kaikam gal to perdaug ir sukelia panika (jau vien delto kad patiems adaptuotis reikia ir baugu delto darosi)
Jei čia neprikakota, tai nereiškia, kad kažkas neišvalė tiesiog nepatvirtindamas komentarų.
Tai esmė turbūt nekakoti ant šaligatvio, o ne ieškoti būdų, kaip išvalyti ar jį apsaugoti. Kaip ir interneto nereikia saugoti, tiesiog žmonėms nereiktų nesąmonių rašyti, dėti, nebus problemos.
Čia lyg one.lt kalti, dėl pedofilų, o torrent’ai, dėl piratavimo. Patys žmonės kalti, kad naudoja ne pagal paskirtį programas ar svetaines.
Geras rašinys. O dėl to „jūs geresni, mes jūsų nepavysim“, tai kiek galiu sakyti iš savo patirties, viskuo kaltas vienui vienintelis dalykas – tinginystė. Perauganti į „nenoriu žinoti“ ir išsisukinėjimą „čia ne mano sritis“.
Pats su tuo susidūriau.
Juk iš tiesų lengviau „nežinoti“ ir „nesuprasti“, nei kiek pasigilinti į reikalą.
Pats esu nepilnametis. Iš esmės internetu išmokau naudotis tik dėl cs’o, kad ir kaip keistai skambėtu. Net pats nepastebėjau kaip ipratau numires nusikeikt arba „aprėkt“ kokį žmogų kuris fb uzmete. Bet nemanau, kad aš vienas toks. Tokiu kaip as, kurie visos interneto kulturos išmoko iš cs’o ir dabar postina komentarus lygiai tuo pačiu žargonu yra ne 1 ir ne 2. Bet negaliu pasakyti, kad šita žala galų gale man neišėjo į gerą. Visa esmė, tame kad šiais laikais nesvarbu iš kur tu gausi tą informaciją, svarbu kaip ją atsirinksi, viskas priklauso nuo tavo mastymo. Problema ne tame, kad tėvai nekalba apie internetą su vaikais, V+V gali pasiūlyti ir dėdė gatvėje, problema visada bus šeimoje ir bendravime. Jei tau tėtis su mama aiškins, kad negražu šaipytis, tai tu tikriausiai ir internete nesišaipysi.
P.S Aš apie tėvus internete žinau daug daugiau. Net jeigu jie paklaus ką aš veikiau, aš atsakysiu žaidžiau CS, tai taipakeis. Jūs manot jie įsijungtų tą cs ir pazaistų, kad suzinotų ką nors? Jiem net prie serverio prisijungt nemokėtų.
Ačiū autoriui už konstruktyvias mintis. Mano sūnus devintokas vakar irgi tam Seimo renginy buvo. Čia ne pirmąkart tokie dalykai „dėl paukščiuko“ daromi(http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/adult/news?id=9006). Ir šnekėtojų dalis kaip ir pernai… Gal ir skaičiukai tie patys?
Paauglio kritikos tas mokinių „pasiseimėjimas“ neišlaiko. Jie ten sėdėjo nuo 13 iki 17.30. Per šitiek laiko galima buvo tiek naudingų dalykų sistemiškai ir įtaigiai apšnekėti, o ne suvelti į vieną krūvą su strakaliojančiais ančiukais…
Gal ir pasirodysiu ciniku (kas yra ok, nes toks ir esu), bet mintis, kad „mes visi esame atsakingi už vaikus“ man visada skambėjo kaip tėvų pasiteisinimas panaudoti savo vaikus kaip kozirį cenzūruoti kažkam, kas jiems nepatinka.
Aš suprantu, kad gal ką tik iškeptiems tėvams ir nelabai smagu tai girdėti apie savo atžalą bet – man tikrai nerūpi jūsų vaikas ar jo vystymuisi tariamai daroma žala išvydus tam tikra tvarka išdėstytus pikselius ekrane! Gal būtumėt tokie nuolankūs ir paliktumėt mane, niekaip nesuinteresuotą jūsų atžalų gerove, nuošalyje? Aš neesu skolingas jums kažkokius kompromisus vien todėl, kad labai norite, bet nesugebate apsaugoti savo vaiko nuo aplinkinio pasaulio. Uždarykit jį į kokį narvelį, jei jau taip norit.
Sovijau, tvarka kokia tu dėstai pikselius ekrane, nepažeisdamas kitų žmonių teisės į normalų naršymą, niekam ir taip nerūpi. Neususireikšmink. Jei tu galvoji, kad tai kas mane erzina kaip tėvą, neerzina manęs kaip žmogaus, tu klysti. Nepainiokim taip šiai dienai madingo ciniškumo su elementariu kaimietiškumu.
Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip galima „pažeisti teises į normalų naršymą“… jei nepatinka ką matai, ar kažkaip erzina kažkas, esi laisvas tai ignoruoti, niekas neverčia žaisti, naršyti, skaityti tai kas tau nepatinka. Daugiausia ko gali prašyti tai išankstinės informacijos ką gali rasti žaidime ar tinklapyje, bet toliau, – kaip apriboti tą informaciją savo vaikams ar sau, – yra tik tavo (ar bet kurių tėvų) problema, ne „visos visuomenės“.
Galiu paprasčiau suformuluot. Jei tu stovėdamas Maximos eilėje telefonu varai matu? Tai mano supratimu tu esi nenormalus. Užsidaryk savo pašiūrėj ir varyk kiek nori. Jei tu galvoji, kad tokiu atveju aš privalau užsikimšti ausis ir užkimšti jas šalia stovinčiam savo vaikui, tu esi dvigubai nenormalus. Tas pats galioje ir viešoj interneto erdvėj. Tai neturi nieko bendra su cinizimu ir daktaru Hauzu, kurį manau labai mėgsti :).
Savo požiūrį į šią „problemą“ išsakiau čia
Tai ir puiku, laikyk mane nenormaliu, nes aš net nesikėsinu į tavo mintis mano atžvilgiu.
Pirmiausia, tavo analogija nėra adekvati, – skirtingai nuo eilėje esančio žmogaus internete niekas tavęs negali priversti klausytis ko tu nenori, nes internete tu pats valdai visą naršymo procesą. Savo tinklapyje tu gali elgtis kaip tik pageidauji, bet ir kiti žmonės savuose gali elgtis taip pat. Reikalauti, kad kitų žmonių tinklapiai būtų ribojami yra lygiai tas pats, kas reikalauti, kad aš užsičiaupčiau savo pašiūrėje tūnodamas. Internetas nėra vieša erdvė, kurioje vieta būtų ribota ir mes negalėtumėm išvengti vienas kito. Lengvas susiekimas nepanaikina to fakto, kad internetas yra daug atskirtų privačių erdvių.
Na shiuo atveju sutiksiu su sovijum. Vienas dalykas yra sakykim prashyti, ar reikalauti nesikeikti, ar sakykim nedarkyt lietuviu kalbos savo tinklapyje/forume ir pan. Kur uz nusizengimus tavo sukurtom taisyklem – tu gali baust: banint, moderuot ar pan. Bet burbejimas, kad kazkas _savo_saite_ keikiasi, ar postina tau asmenishkai nepriimtina informacija – tiesiog ignoruok tai. Nes jei ta informacija nepazheidzhia kokio nors istatymo – kiekvienas turi teise tai postint (kaip kartais bebutu gaila). Ash suprantu nora uzhdraust ir moderuot – nes skaitant kai kuriuos straipsnius lietuvishkam inete ima pyktis del interneto demokratijos, kur kiekvienas turinti peinta gali tapt „komiksu autorium“, ir kiekvienas turintis interneta gali tapt „zhurnalistu“. Kartais noretusi to Xanthus’o mineto, kazhkokio minimalaus intelekto testo „you have to be this bright to be allowed to post“ :) Bet deja, tenka tokius idiotus tik ignoruot.
Siaip jau niekas Artojau negali zinoti nei tavo atzalos amziaus, nei juo labiau nuo kokios informacijos saugai savo atzala:
laisvamaniskumas, piktzodziavimas pries dieva?
geju pasakos darzeliuose?
o gal aukleji sunu griezto nacionalizmo principais?
Kaip apsisaugoti nuo to, kad jis suzinojes apie uzdraustus dalykus pats samoningai meluos apie savo amziu. Dar ir noredamas pasikalbeti su suaugusiais „kaip suauges“.
Esi visiskai teisus sakydamas kad vaikai zali technologijose. vaikai yra vaikai ir kieme ir internete. ir kai norisi kaiko jiems nerodyti bent jau kuri laika, atitinkamai tiek pat laiko jie patys aktyviai siekia tai suzinoti ir patirti.
Čia jau požiūrių skirtumas. Pavyzdžiui man Delfi, Kauno Diena, Lrytas, Balsas ar kiti panašūs portalai yra vieša erdvė. Kažkam ne. Greičiausiai toks neapibrėžtumas ir sukelia problemas. Analogijoje su Maxima ar ir paminėjau, kad savo pašiūrėj tu gali kalbėti kaip nori, bet internetinė erdvė kurioje tu bendrauji nėra tavo pašiūrė. Aš neprieštarauju minčiai, kad savo interneto portale žmogus turi teorinę laisvę elgtis nepaisydamas normalaus elgesio normų. Man ši mintis nepatinka, bet tai viena iš interneto esmių ir ji yra gaji.
Mane tik stebina, kad bendrai paėmus, žmonės mano, kad moderuoti turinį yra paprasčiau, nei tiesiog elgtis žmoniškai.
Anyway čia mes truputį nukrypstam jau nuo temos.
Didieji naujienų portalai nėra labiau vieši, nei bet kuris asmeninis blogas, skiriasi tik lankytojų srautai. Ne virtualioje erdvėje elgesio taisyklės atsirado dėl ribotos vietos ir negalėjimo išvengti vienas kito. Virtualioje erdvėje tu visiškai valdai savo naršymą, jei turi savo tinklapį irgi gali jame valdyti absoliučiai, jei erzina visas internetas – turi absoliutų išvengimo įrenginį: elektros kištuką ar „power“ mygtuką.
Tai liečia ne tik internetą, bet ir žaidimus, knygas, televizorių – bet kurią iš šių situacijų lyginti su „fizine“ realybe kai kas nors prieina prie tavęs ir ima rėkti į ausį nėra adekvatu. Visais atvejais absoliuti kontrolė yra tavo rankose – įsidiegti žaidimą, įsijungti televizorių, atsiversti knygą. Todėl turint absoliučią kontrolę dar ir imti reikalauti, kad kiti elgtųsi, rašytų, kurtų pagal tavo norus yra egoistiška ir tironiška.
Dėl moderavimo, tai tu pats pasirenki tokį kelią – galima ir to išvengti. Padaryti galimybę rašyti ar talpinti turinį tik išskirtiniems žmonėms. Bet jei renkiesi atvirą priėjimą, neišvengiamai renkiesi ir moderavimą. Negali turėti abiejų dalykų vienu metu.
Visiskai visko pats zmogus nekontroliuoji. ir problema manau yra tame- tai atsitiktinis susidurimas su nepageidaujama informacija. kai to nesitiki. kai vaikas istumiamas i netiketas ir nenorimas situacijas.
Bet ir vel. Ar tikrai tai ivyksta taip jau netiketai visada: maksimoje, delfyje. o gal visdelto vaikas samoningai ieskojo to kas jam neleidziama (ir nukeliavo i ta erochat)
Internete kontroliuoji visiškai viską, nes kad kažkur jame patektum tau pačiam reikia atlikti fizinius veiksmus (spaudyti pelę pvz.), nekontroliuoji absoliučiai savo vaiko visą laiką. Bet tai nėra interneto ar visuomenės problema, tai yra tavo ir tik tavo asmeninė problema.
Taip tau tik atrodo.
pagooglink „scout girl“ vaizdus.
o daznai uztenka ir ne tokiu „kompiuterio samonei“ sudetingu uzklausu. kaip „nature“ pavyzdziui
Taip Sovijau. Todėl aš ir rašiau apie tėvų atsakomybę pastraipą, o apie visuomenės atsakomybę tik sakinį. Atsakomybės dydžiai be abejo drąstiškai skiriasi. Anyway… galvoti, kad tu už nieką neatsakai nemažiau egoistiška ir tironiška. Anyway aš gal apsiribosiu tik pasakydamas, kad man tavo mąstymas nepriimtinas. Nes tu deklaruoji elementarų abejingumą, kuris apskritai pats iš savęs yra daugelio problemų priežastis. Aš asmeniškai neesu linkęs brėžti ribos tarp internetinio ir realaus abejingumo, nes tų ribų iš esmės ir nėra.
@ZZ1: Kalbėdamas apie visuomenės atsakomybę aš tikrai neturiu galvoj nieko panašaus į kažkokių informacijos šaltinių draudimą, blokavimą ar uždarymą. Aš turiu galvoje būtent elgesio normas viešoje (interneto ir ne interneto) erdvėje kurią gali ir galbūt turi lankyti vaikai. O ir pavizdys tekste pateiktas iš realaus gyvenimo. Tiesiog Sovijus mėgindamas atsiriboti nuo visų įmanomų atsakomybių timptelėjo diskusiją į kitą pusę, todėl ir sakau, kad krypstam nuo temos.
as zinau. straipsnis man patiko.
bet internetas nera viesa erdve tik tau ir tavo vaikui.
tai viesa erdve visiems. todel „draugiskam internetui“ draugiskas NE
:)