Apžvalga | Puppeteer

Vienas iš žodžių kurio vis bandau atsikratyti savo apžvalgose yra „šedevras“. Noras nenaudoti šio žodžio ko gero atėjo su amžium ir truputėlį dėl „menas vs. žaidimai“ disputo. Man ėmė vaidentis, kad kas kartą parašęs „šedevras“ aš paverčiu patį apžvalgos tekstą labai pretenzingu, tarsi skatinčiau lyginti apžvelgiama žaidimą su tradiciniais menais. Na ir trauk juos devynios tuos menus. Puppeteer yra šedevras ir jei norite, galite pamėginti įrodyti, kad ne*.

Iš visų meno formų, tik teatras išvengė įžūlios žaidimų intervencijos, ir „Puppeteer“ smogia būtent čia. Tiesa, ne taip senai kalbėjome apie „Black Knight Sword“ kuris buvo perteiktas it kamišibai vaidinimas, o ir kokį nors „Little Big Planet“ visuomet galima lyginti su lėliu teatru.

Abiejų mano minėtų žaidimų, lygiai kurti vadovaujantis ne tik žaidimo lygių dizaino principais, bet ir scenografijos mokslais. Žaidimo objektai ar herojai pateikti it sceninė butaforija, o pirmyn stumia ne tik veiksmas ekrane, bet ir užkadrinio pasakotojo balsas. „Puppeteer“ teatrui skiria dar daugiau dėmesio. Kiekvienas žaidimo lygis tai atskiras mini spektaklis ir yra didelio teatrališko serijalo dalis. Kiekviename lygije bent kelios mizanscenos, dalis jų leidžia judėti erdvėje, dalis jų įrėminta tarp užuolaidų ir yra statinės. Scenos nepaprastai gražiai keičia viena kita ir tas pokytis reiškia ne tik objektų išdėstymą. Kiekviena nauja mizanscena su savimi gali atigabenti naują muzikinį motyvą, žaibišką siužeto posūkį, akivaizdžius žaismo ir perspektyvos pokyčius. Galiausiai reikšmingesnių pauzių metu įterpiamas šioks toks muzikinis ar tragikomiškas interliudas, tempiantis žaismą už interaktyviaus lėlių teatro ribų.

Dar yra publika. Ji reaktyvi, puikiai perteikta ir padedanti žaidėjui ar žiūrovui pasijusti keistos visumos dalimi. Jėrgau, tai tobula! Čia leiskite įterpti gryno žaismo vaizdelį. Tai tiesiog žaismas, kuriame aš įveikiu antrojo akto, antrą dalį (tiksliau dalį antros dalies :)). Viso žaidime septyni aktai, kurių kiekvieną sudaro tris dalys ir ši toli gražu nėra įspūdingiausia, sudėtingiausia ar gražiausia. Man tiesiog patinka sekmadienio ryto dainelė.

Dabar pats metas prisiminti argumentą, kurį pateikia žmonės kritikuojantys teiginį, kad žaidimai yra menas. Paprastai jie siunčia opoziciją į nokautą per negrabaus žaidėjo prizmę. Jei žaidėjas susimauna jis nukrypsta nuo kūrėjo vizijos, arba išvis nepajėgia peržiūrėti kūrinio iki galo.

Heavy Rain“ ar „Beyond“ tarsi atremia šiuos argumentus, bet šis kompromisas neatrodo tinkamas žvelgiant iš žaidėjo perspektyvos. Tai natūralu. Net jei žaidėjas sutinka traktuoti žaidimą kaip meno formą, pirmas dalykas į kurį jis atkreips dėmesį — žaismas. Priešingu atveju pati diskusija tarsi netenka prasmės. Mes negalime teigti, kad žaidimas yra meno forma ir tuo pat metu eliminuoti žaismo faktorių. Eiga ir žaidėjo rolės perteikimas yra meno forma, tad kai šių dalykų nelieka, žaidimas iš ties gali būti vadinamas kitų meno formų samplaika. „Puppeteer“ šiuo atžvilgiu grakščiai išsisuka iš padėties. Šis žaidimas nedaro jokių nuolaidų ir nepaisant visų meninių priemonių, žaismas čia Karalius.

20878Puppeteer_SC_mv0806_Gamescom_007_copy

Meškėlos arija generolui tigrui. Kodėl tigras tapo generolu, ko gero neturite klausimų? Tačiau klausimų gali sukelti generolai žiūrkė, ožka ar gaidys.

Kiekviena šio žaismingo spektaklio dalis pristato vis naują mechaniką ir išplečia žaidėjo gaimybių ribas. Kūrėjai žengia dar toliau ir laužo modernių platformerių kanonus, nesurišdami mechanikos tik su tuo aktu, kuriame jos buvo pristatytos. Jei mūsų valdomas berniokas Kutaro įšmoko naują triuką, jis veiks dabartyje, ateityje ir praeityje. Kiekviename lygyje yra galybė paslapčių, kurios yra nepasiekiamos pirmo įveikimo metu, tad grįžti į jau aplankytas scenas verta vien dėl jų. Žinoma, dėl šių priežasčių žaidimas slysteli „senosios mokyklos“ link ir yra gan sudėtingas, tačiau taip ir turi būti! Na bent jau tuo atveju, kai žaismą traktuoji kaip pagrindinį bet kokio žaidimo elementą.

Vadinasi „Puppeteer“ gali būti per sunkus ar neįveikiamas darželinokui, ar niekada žaidimų nežaidusiai jo mamai?

Taip!

Vadinasi tai ne menas.

Ne!

Kūrėjai rado tobulą kompromisą.

Jei namuose yra „PlayStation 3“ juose turi būti ir žaidėjas. „Puppeteer“ žaismas yra skirtas jam — žaidėjui. Veiksmas skirtas visiems kitiems. Tobulas pasakojimas, pasakiški vaizdai ekrane ir neprilygstamas balso aktorių darbas prikaustys prie ekrano visus. Net žaidimus dievinantys vaikai sutiks sėdėti žiūrovų kėdėse jei tik žaidėjas (ar kas kitas) sutiks padėti suvokti siužeto esmę. Pats pasakojimas pateiktas taip, kad perpasakoti jį būtų paprasta, teisiog išmėtant ne vaikams skirtas jo dalis. Kalbu ne apie keiksmažodžius ar smurtą, tų dalykų čia nėra, kalbu apie įvairiausius įdomius fakčiukus kurie skirti suaugusiems. Sunku patikėti, bet vaidinimo metu jūs būsite išsamiai supažindinti su tradicine japonų žuvivaisa, jūrinių batalijų istorija ir sužinosite kuo ypatingi yra prerijų šunys.

20877Puppeteer_SC_mv0806_Gamescom_004_copy

Ezma Pots ištikimiausia Kutaro draugė ir į savo garbingą amžių spjaunanti, karšta moteris.

Kažkas iš žiūrovų vis tik kraipo nosį ir nepaisant trūkstamų įgūdžių nori žaisti? Prašom! Kutaro keliauja kartu su užkerėta saulės dukra, pvincese Pikarina. Ją gali valdyti antras žaidėjas.

Pikarinos rolė žaidime ne ypač reikšminga, tačiau vėlesniuose, sudėtingesniuose lygiuose ji gali tapti lemiamu faktoriumi. Matote, Pikariną žaidėjas gali valdyti savarankiškai, tam reikalui skirta dešinioji analoginė rankenėlė ir vienas iš mentės mygtukų. Žaidėjas gali valdyti mažąją princesę ir liesti foninius objektus iš kurių byra mėnulio deimančiukai. Pikarina gali praskelti ir puodynes, kuriose slypi papildomos gyvybės. Jei saulės dukros valdymą patikėsime antram žaidėjui, jai bus skirtas atskiras pultelis arba move valdiklis, tad šiek tiek išplečiamos ir jos galimybės. Greta viso to, ką vardinau anksčiau, antro žaidėjo valdoma Pikarina gali nešioti gyvybes, rinkti ir perduoti mėnulio deimančiukus ir padėti išvengti ištiso tunto rizikingų situacijų. Tokiu būdu kūrėjai pasiekia tobulą derinį, kai antram žaidėjui keliami ypač paprasti reikalavimai, tačiau jo rolė žaidime yra labai reikšminga. Tai nuostabus sprendimas ne tik lavinantis komandinį darbą, bet ir padedantis įvesti naujokus į žaismo pasaulį, tuo pat metu nesumenkinant jų turimų įgūdžių.

20875Puppeteer_SC_mv0806_Gamescom_001_copy

Tiesa, žaidimo pradžioje vietoj Pikarinos turime kitą murrrrr-lydovą. Katiną In-Jangą kurio kartas nuo karto labai pasiilgsime.

Gilinate anglų kalbos žinias? Puiku. Tokiu atveju „Puppeteer“ irgi Jums skirtas žaidimas. Ritmiškas, vietomis valiūkiškai eiliuotas pasakojimas ne tik pasižymi ypatinga sakinių struktūra, bet ir turi galybę atspalvių. Kiekvienas veikėjas išsiskiria tik jam būdinga kalbėjimo maniera ir nors dalis jų tiesiog atkartoja žinomus ir jau imančius atsibosti stereotipus, šio vaidinimo fone jie žiūrisi ypač gerai. Dėl to kaltinčiau tiek tarp visų veikėjų (tame tarpe ir pasakotojo) užsimezgančius konfliktus, tiek patį pasakojimo ritmą, kuriame net blonidiniški Pikarinos juokeliai yra skanūs. Aš jau nekalbu apie žodžių žaismą ir praktiškai kiekviename sakinyje įsiūtas dviprasmybes! O taip, tai žaidimas su tekstu kuris džiugintų ir S. Colbert’o ausį.

_bmUploads_2013-06-04_3422_Puppeteer_SC_mv130603_E3_039_tif_jpgcopy

Generolas gyvatė, o taip pat ir generolas išdavikas. Jo dėka supratau, kad Meškėlos generolai atspindi kinų zodiako ženklus.

Savo odę lėlininkui baigsiu trumpu siužeto pristatymu. Žaidimo istorija pasakoja apie baisų tironą, Mėnulio Karalių Meškėlą. Šis niekšas pagrobė Mėnulio deivės akmenį ir stebuklingas Kaliburo žirkles. Tapęs valdovu šiurpusis Meškėla suskaldė mėnulio akmenį į 12 dalių ir išdalino jas savo generolams. Galiausiai, siekdamas įsitvirtinti soste amžiams tironas ėmė grobti žemės vaikučių sielas, tuo pačiu nustverdamas ir Saulės viešpaties dukrą, mažąją Pikariną. Planas išdegė, įkaitė garantavo, kad Saulė nesikiš, o atgrasiuose kiautuose įkalintos žemės vaikučių sielos saugojo valdovo rūmus. Vienas šių sargų, berniukas vardu Kutaro pasimaišė Meškėlai po ranka, buvo nustvertas ir perplėštas pusiau. Berniuko galva nukeliavo Meškėlos pilvan, tačiau išmestas kūnelis nežuvo. Kutaro susirado naują galvą ir ne vieną, o dešimtis jų! Savo stebuklingos kelionės metu Kutaro renka vis naujas galvas, kurių kiekviena suteikia naujų savybių. Tiesa žaismo prasme šios galvos skirstomos į dvi rūšis. Vienos išmoko berniuką naujų triukų (Kapitono Kablio galva išmoko naudotis kabliu, o nindzės galva svaidyti bombas), kitos tėra gyvybės. Vienu metu, berniukas gali turėti trejetą galvų/gyvybių. Jei Kutaro pakliūna į bėdą, jo galvelė nulekia šalin, tačiau čia galioja trijų sekundžių taisyklė, jei spėji pakelti šalin dardančią galvą, ji vėl tavo. Kiekvienai galvelei sukurta unikali animacija, tad jos dar gali būti naudojamos įvairiausių užduočių ir kontekstinių mįslių sprendimui.

_bmUploads_2013-06-04_3407_Puppeteer_SC_mv130508_E3_013_tif_jpgcopy

Norint nugalėti bosą, visada reikia atlikti tą patį veiksmą — sukarpyti jo skraistę. Vienu metu ėmiau baimintis galimos monotonijos, bet tada ir pasipylė mechaninė įvairovė.

Nors atrodo, kad viskas jau pasakyta, vis tiek norisi pridurti. „Puppeteer“ — tai dešimtys unikalaus ir nuotaikingo žaismo valandų, tai 21 teatro seansas kurį malonu tiek žaisti, tiek stebėti. Tai ne tik pritrenkiančiai kūrybingas ir tobulai išpildytas žaidimas, bet ir savalaikis priminimas — žaismas Karalius! Tačiau kiekvienam karaliui būtina gėdos nedaranti svita. Galybė žaismo mechanikų ir išamnus lygių dizainas leidžiantis žaidėjui improvizuoti renkantis įveikimo būdą. Kolosalus Patrick’o Doyle („Hamletas“, „Bridžet Džouns dienoraštis“, „Karlito kelias“ ir daugybės kitų filmų kompozitorius) ir Vengrijos orkestro garso takelis. Puikus stereoskopinio 3D vaizdo perteikimas tiems, kas gali juo mėgautis. Dešimtys animuotų, keičiamų galvų turi išsamius aprašus, atskleidžiančius dar daugiau foninės istorijos, o kiekvieno akto pabaiga atrakina nuostabią pasakų knygą vakaro skaitiniams. Ech…

_bmUploads_2013-06-04_3403_Puppeteer_SC_mv130508_E3_001_tif_jpgcopy

…ech ta nepaaiškinama japonų meilė imtynininkų kaukėms.

Žaidimo vertinimas: A+
* Tai iššūkis skirtas paspaudimų ir komentarų generavimui, nes mums čia jų trūksta. Aš puikiai suprantu, kad ginčą pralaimėsiu, nes žaidimai yra žaidimai. Kiekvienas jų puikus, nė vienas ne be trūkumų.

Komentarai

4 komentarai/-as/-ų
  1. Kaimynas 2013/10/29 Atsakyti
  2. Kaimynas 2013/10/29 Atsakyti
  3. Artojas 2013/10/29 Atsakyti
  4. Kaimynas 2013/10/30 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *