Apžvalga | Battlefield 4

„Jei Call of Duty turi kampaniją, tai ir mes turėsim! Jei Call of Duty kampanijoje JAV kaunasi su Rusija, tai kausis ir pas mus! Jei jų žaidėjai visą laiką trinasi koridoriuose, tai Viešpats liudininkas, trinsis ir pas mus!“ maždaug tokia minčių grandinė valdo Battlefield kūrimą nuo tada, kai tik konsolėms skirta „Bad Company“ parodė turinti kampaniją, kuri yra šiek tiek įmantresnė nei tekstu sujungtų daugelio žaidėjų režimo žemėlapių grandinė.

levolution_2_wtrmrk

Kai kuriuos kadrus reikia kruopščiai įvertinti prieš talpinant, nes daugiau ar mažiau pusė visų įvykių buvo tiek viename, tiek kitame žaidime.

Kaip tarė vyrai, taip ir padarė. Bet kol kas tik keturi serijos žaidimai apdovanoti „siužetu“ ir „veikėjais“, o labai atvirai kopijuoti Call of Duty kaip ir negražu. Todėl kampanijos dar nelabai degeneravusios, o daugelio žaidėjų režimas, laimei, vis dar nedrąsiai bando flirtuoti su žmonėmis, kurie bijo atvirų erdvių bei priešų, kurių greičiau nei per sekundę nenukalsi automatu. Kaip tik dėl tokių priežasčių žaidžiame Battlefield 4, o pusryčiai kaip nebando į šviesą per gerklę lipt, taip nebando.

Todėl ir karas vysksta ne kažkokioje robotais ir robotizuotais šunimis ginkluotoje ateityje, o tik pora metelių į priekį nuo mūsų. Kaip jau ne kartą matėmė pristatomuosiuose filmukuose, už neaiškius nuopelnus darbui ir tėvynei net unikalų vardą („Antkapis“) gavusi ir kartais kavutės pas laivo kapitoną užsukanti JAV jūrų pėstininkų grandis (mažiausias ar antras mažiausias karinis vienetas) įsivelia į Rusijos ir Kinijos maištininkų sąmokslo vidurį. O tada jau ir plikomis rankomis sraigtasparnius numušinėti reikia, ir tankus pavairuot tenka, ir dar bala žino ką daryt. Kokios šešios valandos ne tokiu jau sudėtingu sudėtingiausiu režimu, turbūt mažiau, jei nelabai pasitiki savo sugebejimais ir renkies lengvesnį.

Kampanija vienu metu yra ir geresnė, ir prastesnė nei Battlefield 3 – vienareikšmiškai kažko nepasakysi. Veikėją valdai tą patį viso žaidimo metu, ir jis vis dar nemoka kalbėti. Kita vertus, tavo palaikanti komanda yra plepi, apdovanota bent šiokiomis tokiomis DICE pastangomis suteikti bent vieną asmenybės bruožą… bet svarbiausia, kad ne tokia užknisanti kaip paskutiniuose Call of Duty, kur visi šneka apie kovas kaip padauginę degtinės ir „Kurmio“ kokteilio, o apie spec. pajėgas taukšdami taip įsijaučia, kad nors N-18 kabink ir vaikus iš kambario varyk. BF4 kažkokios pretenzijos kyla nebent pirmąjame lygyje su sparčiai į jūros dugną skęstančiu seržantu.

Battlefield-4-Hannah-and-Irish

Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis ir jame telpa visa šito veikėjo esmė.

Tik tiek, kad kelionė gal ne tokia įdomi kaip BF3. Ten va ir už rusus pažaisti gavome, ir iš lėktuvėlio taikinius pabombardavom, ir su tanku visai neblogai palakstėm. BF4 to nėra – vienas veikėjas, vis gi – o lyriniai nuokrypiai į laivelius ar šarvuočius atrodo čia tik tam, kad anonsuotų daugelio žaidėjų režimo privalumus. Lygių kūrėjai kartais bando apsimesti, kad supranta, jog žemėlapiai gali plėstis ne tik į ilgį, bet ir plotį, tačiau to neišnaudoja, ir dažniausiai išeina šiek tiek storesnė tiesė. O šiaip šaudai, leki į priekį, klausais kvailokų dialogų, džiaugies, kad nesivaikai už visus protingesnio psichopato, po antro naujo Betmeno filmo tapusio privalomu kiekviename kariniame žaidime. Ir pabaiga apsprendžiama ne QTE kova virš atominės bombos Niujorke, o tai jau savaime pergalė!

Tiesiai po kampanijos – žaistos bent jau tam, kad atrakintum porą naujų peilių, pakabukų ar net ginklų – šokame į daugelio žaidėjų režimą. Dideli atviri lygiai, kelios karių klasės, tankai, džipai, lėktuvai ir jų pilotuoti nemokantys žaidėjai… viskas čia! Net ir tas keistas nuokrypis BF2142, dar tais laikais, kai visa futuristinė karinė technika nebuvo skirta tik specpajėgų penių didino operacijoms. Iš esmės tokį branduolį išsaugojo ir BF4. Ir nieko keisto, kai kurie juk mėgsta jį pavadinti BF3+, galvodami, kad tai kažkoks įžeidimas. Šiaip ar taip, naujovių yra ir jos pakankamai keičia žaidimą.

Tik tiek, kad nauji režimai, bent mano požiūriu, nėra labai svarbūs ir nepilnai išnaudoja Battlefield galimybės. Rush yra tas pats erzinantis Pirmojo Pasaulinio karo apkasų atkūrimas kai dvi komandos pešasi dėl poros kambarių. Obliteration yra šiek tiek įdomesnis, nes dėl bombos pešasi abi komandos, bei tam išnaudoja mašinas. Defusal yra pažįstamas visiems, kurie kada nors Counter Strike žaidė žemelapį su „de_“ priešdėliu. Viena komanda turi susprogdinti taikinį (vieną iš dviejų), kita juos sulaikyti, nei vieni negali atgimti. Team Deathmatch ir Squad Deathmatch yra paprasčiausi šaudymosi režimai. Ne kažkiek geresnis už juos yra Domination, kuriame pešamasi dėl žemėlapio taškų kaip Conquest, tik be mašinų. Conquest Large vis dar geriausias – dideli žemėlapiai, 64 žaidėjai, tankai, lėktuvai… Žodžiu, taip kaip turi būti žaidžiamas Battlefield. Conquest yra jo mažesnis broliukas, dažniausiai nukerpantis du kontrolės taškus.

BF4_E3_SP_GameStop_exclusive-WM

Jei Call of Duty turi Eminemą kažkokia forma, tai ir mes turėsime Neminemą. Kažkokia forma.

O va žemėlapių kokybė labai skiriasi. Didžiausia problema urbanistiniuose – snaiperiai. Ne taip jau sunku pasivažinėti sraigtasparniu ir rasti tokį stogą, kur niekas be oro pagalbos tavęs nenukrapštys. Jei toks stogas turi liftą – ne bėda. Recon (nes tariamai kas nors gali ją naudot ir ne su snaiperio šautuvu) klasė turi nuotolinio aktyvavimo C4 sprogmenis nuo pat pradžių. O atvažiavęs liftas skleidžia garsą dar prieš atsidarant durims. Darykite išvadas. Operation Locker, tuo tarpu, yra Metro (BF3 lygio, į žaidimą sugrįšiančio Second Assault papildyme) pobūdžio pjautynės tuneliuose. Laimei, daug pašalinių takelių jį gelbsti nuo idiotiško šaudymosi viename koridoriuje (bet pasitaiko ir to nemažai). Vandens žemėlapiuose didžiausia problema yra tai, kad laivu gali pasiekti dažnai visus Conquest užgrobimo taškus, net ir tuos, kurie BF3 būtų buvę už fronto linijos. Tai šiek tiek erzina. Be to, kovines valtis sunkoka prigriebti – ypač su pradiniu raketsvaidžiu, kuris skirtas tik inžinieriaus nervams tampyti.

Apskritai vienas didesnių pasikeitimų kurį pastebėjau yra tai, kad 5 žmonių grandys/būriai dabar dažniau lemia tai, kad žaidėjai laksto tokiais kulkų gniutulais. Taip, dauguma vis dar neįsivaizduoja, kas tas žaidimas komandoje. Bet visgi erzinančiai dažnai tenka stoti iš karto prieš penkis vamzdžius, o tai niekad gerai nesibaigia. Kita vertus, jei tai skatina komandinį darbą – galų gale, dabar gali turėti būryje du šturmo medikus, kad iš bėdos ir vienas kitą prikeltų – tai yra sveikintinas sprendimas. Daug geriau, nes viščiukų nukirstomis galvomis lenktynės Call of Duty.

all_out_war_2_wtrmrk

Sėdėdamas 99 aukšte Petras juto kaip pildosi jo gyvenimo svajonė. Visi kuriuos jis palietė staiga panoro, kad BF nukopijuotų Crancked iš COD.

Slenkant taip po truputį prie klasių, ginklų ir kitų smagių dalykų… Galime pastebėti, kad Assault vieninteliai liko be jokio priešnuodžio prieš šarvuotą priešo techniką. Lėktuvai ir sraigtasparniai vis dar nepasiekiami beveik visiems (nors sėkmės per daug apdovanoti snaiperiai gali nušauti pilotus), Recon klasei nuo pat pradžių turint C4, o Support klasei ją atsirakinus pačioje pabaigoje, tik Assault nebeturi jokių šansų prieš tankus. Išbėgi į gatvę, iššauni iš savo siaubingai neefektyvaus povamzdinio granatsvaidžio, ir gal dar spėji ašarą nubraukt prieš tankui tave susprogdinant. O kažkur ant stogo koks pusprotis snaiperis mėto C4 ir sprogdina viską, kas pakliūva. Ir kaip taip gyvent?

Kita vertus, tai yra vienas sprendimų, padarančių snaiperius prieinamais ir tam tikrai taiklumo stokojančiai žmonių klasei (man!). Snaiperis C4 gali prilipinti prie džipo, o tada taranuoti tankus, kaip senais laikais tą darė Support. Ir taškai eina, ir mokytis šaudyti nereikia – nors tai dabar daug lengviau, nes snaiperio šautuvai, kaip kokiam Red Orchestra, leidžia nustatyti atstumą iki taikinio (poros šimtų metrų tikslumu), vadinasi, mažiau spėliojimo kiek aukščiau kokio išgamos inžinieriaus galvos taikytis reikia. Bet dabar žaidžiant Engineer, Support ar Recon klasėmis atrakinamos universalios (visiems prieinamos) atitinkamai karabinų, šratinių šautuvų ir DMR (tokie šautuvai, kurie negali apsispręsti ar yra šturmo, ar snaiperių) kategorijos. Tai padeda pagyvinti paprastai ribotas galimybes turinčių Engineer ir Recon repertuarą, bet pagal skonį galima naudoti ir kitose dvejose klasėse. Ypač kai karabinai gali prigriebti iš tikrai toli.

construction_1p_1920x1080

Tinkle tie DMR dar kažkiek apsišlifuoja, bet solo kampanijai jie tampa tikru peiliu. Absoliučiai op ginklas kuriuo net vaikai pereitų visą BF4 padarę 75% headshtot’ų.

O rašant apie daug supaprastintą progresiją, tai naujokai dabar gali džiaugtis, nes net ir jie pradės su jau pilnai aprūpintais ginklais ar tankais. Aišku, priedelių duota tik po vieną, bet vis tiek daugiau nei BF3, kai net dėl teisės lipnia juostele priklijuoti lazeriuką iš turgaus reikėjo kovoti ilgai ir sunkiai. Tai ypač gerai tankams, kurie pradeda jau su kulkosvaidžiu, optika ir dūmų uždanga – žodžiu, arčiau tikrų tankų, nei „nihilus novus“ Command and Conquer serijos vikšrinių patrankų. Dar geriau yra tai, kad optika ir gynybos priemonės buvo išskirtos į atskiras kategorijas! Labai gerai gali jaustis ir jaunieji pilotai, nes ir jie nepradeda žaidimo savo multimilijoniniame penktos kartos naikintuve turėdami tik kulkosvaidį. Tik va laivai savo mitrumu erzina absoliučiai visus. Apskritai atrakinimų sistema dabar daug draugiškesnė, net jei ir suteršta PR bandymų statyti iš jos kažką, kuo ji tikrai nėra.

Jei dėl ko ir pasiskųsčiau tai tik dėl to, kad visur surašyti statistiniai duomenys, atimantys šarmo ir mistikos, buvusios lyginant vieną ginklą su kitu ir galiausiai apsisprendžiant naudoti vieną ar kitą tik dėl pačiam suprantamų priežasčių (AEK-971 <3). Kita vertus, kartais žiūri, žiūri tuos ginklo duomenis, o kuo kuris daug aukščiau atrakinimų medyje tupintis egzempliorus yra geresnis už kurį žemiau esantį ir neaišku. Tai, aišku, yra gerai, nes suteikia daugiau vietos pasirinkimui ir asmeninėms simpatijoms. To nebūtų jei vienas ginklas būtų geresnis už kitą. Tačiau pakankamai daug arkadinio pojūčio įneša nauja „mobility hit“ sistema. Priklausomai nuo sėkmės, jūsų šūvis gali laikinai sutrikdyti tankų galimybę pabėgti nuo juos nuskriausti norinčių ar apsunkinti pilotų bandymus išvengti pastatų. Tos problemos greitai ištaisomos savaime, tačiau pastovūs mobility hit minėjimai ginklų aprašymuose nepadeda įsitraukimui.

Fishing_in_Baku_1920

Ne, bet rimtai. Šitas bičas yra insubordinacijos etalonas ir tai, ką liaudyje vadinam Joneliu Kvaileliu. Bukaprotis, kurio bukumas yra ir jo nenustelbiamos sėkmės garantas. Daviau jam C4 pabaigoj.

Grafiškai žaidimas šiek tiek pažangesnis nei BF3, ir tai geriausiai matoma kampanijoje stebint kitus veikėjus. Veidai atrodo labai gerai ir gyvai, o kai kurios scenos yra jei ne kvapą gniaužiančios, tai bent pakankamai įkvėpiančios. Tai labai kontrastuoja su CoD: Ghosts, kur beveik viskas atrodo siaubingai, o jei dar iš arti pasižiūri, tai pradedi pergalvoti ar apskritai verta žaidimus žaisti. Nei garsui, nei vaizdui nėra dėl ko prieštarauti – išsaugoti visi gerai įsiminę garsai iš BF3 – bet tik tada kai jie veikia. Žaisdamas kampaniją susidūriau su vis daugiau grafikos ir fizikos problemų, bet tai dar niekis palyginus su problemomis daugelio žaidėjų režime. Grafikos problemos čia retesnės, bet garsas mus apleidžia taip dažnai, kad pradedu šaudyti pistoletu vien tam, kad nesijaučiau toks vienišas. Ir, aišku, yra įvairių serverių problemų. Laimei, DICE juos įnirtingai taiso nevyniodami visko į vatą.

Apibendrinus, Battlefield 4 yra geras žaidimas, šiemet laimėjęs kokybinę dvikovą prieš stulbinančiai siaubingą Call of Duty: Ghosts. Gaila, kad tai nėra naujas, viską nušluojantis, pribloškiantis žaidimas (pastebėkite, kaip apžvalgoje dar neminėjau „levolution“), bet šiomis dienomis džiaugiamės gavę gerą tęsinį. Tad kol kas viliamės, kad Battlefield 5 bręs gal bent tris metus, o tuo tarpu laukiame, kokių gėrybių mums pristatys planuojami papildymai!

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *