Aliens vs Predator | Vis tik nesėkmė…

Kalbant apie šių metų AvP tenka pripažinti, kad frančizę ištiko dar viena nesėkmė. Ne tokia žiauri nesėkmė jei lygintume ją su kitais AvP visatos kino ir žaidimų kūriniais, bet… Šioje vietoje nepaskutinį vaidmenį sugroja ir tai, kad žaidimą darė „Rebellion“. Bent jau savo galvoje niekaip nepajėgiu suformuluoti konkretaus šio fakto vertinimo.

Man paprasčiausiai neramu, kad AvP 2010 vertinu palankiau nei derėtų, nes žaidimą darė „Rebellion“. Nepaisant to, kad ši studija žinoma kaip kontora dirbanti pagal užsakymą ir daranti tai gan „banguotai“, nederėtų pamiršti ir fakto, kad savo sąskaitoj jie turi paskutinį(vienintelį?) gerą žaidimą iš Svetimo ir Grobuonies visatos. 1999–ųjų klasikinio žaidimo kosmoso pėstininkų kampanija buvo vienas labiausiai įsiminusių epizodų mano žaidybiniame gyvenime. Ir priežastis to paprasta, tada „Rebellion“ privertė mane apšaudyti garais besispjaudančius vamzdžius, galvojant, kad tai Svetimas. Bijau apsimeluot, bet nepamenu kito, kad ir grynam siaubo žanrui priklausančio žaidimo, kuris sukeltų tokią aplinkos baimę.

Man neramu ir dėl to, kad šių metų AvP vertinu nepakankamai gerai dėl to, kad žaidimą darė „Rebellion“. Labiausiai dėl to, kad aš visiškai užtikrintai galiu pasakyti, kad iš jų tikėjausi daugiau. Užtikrintai todėl, kad šioje vietoje man „nepriliptų“ kaltinimai dėl per didelių lūkesčių tam, kas kažkada žavėjo, o šiandien yra vadinama old–school‘u. Ne aš sugalvojau, kad „Aliens vs Predator 2010“ yra epinio, klasikinio „Alliens vs Predator 1999“ reinkarnacija. „Rebellion“ patys ne sykį tai kartojo, o ir man viešint Maskvoje teko išgirsti jų mintis šiais klausimais. Visai gali būti, kad būtent ten atsiradęs pojūtis, kad „Rebellion“ viskas pavyks, nulėmė ir tai, kad apie AvP negaliu pasakyti nieko labai gero. Nes jaučiuosi šiek tiek apgautas (kas yra pusė bėdos) ir suklydęs (o tai jau rimta).

screen2_1large

Šitam mažuliui ko gero suteikčiau antrą šansą...

Bandant užimti neutralias pozicijas ir atsiriboti nuo visko aišku viena, tarkim jei dirbčiau žaidimų pardavėjų Lietuvoje, „AvP“ niekam nesiūlyčiau, bet… Jei žaidimo ieškotų mano amžiaus žaidėjas, nuo pirkinio neatkalbinėčiau. Jei dirbčiau tą patį darbą užsienyje, siūlyčiau ieškoti produkto „pre–owned“ lentynose arba laukti ženklių nuolaidų. Taip. Kokie 10 svarų būtų visai priimtina kaina.

3 viename. Kaip ir žadėta.
AvP sudarytas iš trijų, prasilenkiančių kampanijų. Teisingumo dėlei reiktų paminėti, kad nepaisant pasikartojančių lygių, kiekvieną iš kampanijų galima vadinti unikalia. Tai lemia tiek siužetiniai sprendimai, tiek iš esmės skirtinga personažų mechanika, leidžianti tą patį lygį įveikti visiškai kitokiu būdu.  Unikaliomis kampanijas galima pavadinti ir todėl, kad vienam ir tam pačiam žaidėjui viena iš jų gali labai patikti, o kita kelti pasišlykštėjimą. Beje, tai buvo būdinga 1999–ųjų žaidimui. Kiekvienos iš kampanijų trukmė viršija 4 valandų limitą, todėl manau galima drąsiai teigti, kad tam tikra prasme AvP yra tris vidutiniški žaidimai, už vieno gero žaidimo kainą. Atitinkamai, yra žmonių kurių vertinimo kriterijuose toks apibrėžimas groja kažkokią rolę.

screen2_large

Žmones infekuoti galima, bet nors užmušk nepamenu kas iš to.

AvP istorija pasakoja apie žmonių megakorporaciją, ieškančią ateivių technologijų, kad galėtų didinti pelnus ir valdyti pasaulį. Technologijos randamos, piramidė atveriama ir iš jos pasipylusį mėšlą vienu metu srebia žmonių kosminis desantas ir grobuonys. Šiaip nieko ypač įdomaus. Vienok lendant į kiekvieno personažo istorijos arką atskirai, viskas kur kas įdomiau, taip pat galima išskirti grobuonies kampaniją, kuri… na ji tiesiog įkvepia pasvajoti…

Ko nereikėjo leisti pro pirštus
Bėda ta, kad „Rebellion“ ne iki galo išanalizavo savo sėkmės istoriją. Daug kas 2010–ųjų  žaidime praleista pro pirštus. Tarkim judesio daviklio žmonių kampanijoje įdiegimas buvo būtinas ir visiškai teisingas. Iš esmės, net ir dabartinėje versijoje jo skleidžiamas garsas atmosferiškai „tempia“ visą kampaniją. Tiesa pro pirštus buvo praleista maža smulkmena. Judesio daviklis skirtas nuolatinės įtampos efekto sukūrimui, sodrinimui ir išlaikymui. Vadinasi kuo ilgiau reikia nerodyti priešo… Dar ilgiau neleisti pašaudyti. Žaidėjas turi būti sugniuždytas nuolatinio pavojaus pojūčio ir paniškai baidytis savo paties šešėlio, o tam reikia laiko. Daug laiko. Kuriam bėgant žaidimas žaidžia su žaidėju, o ne atvirkščiai. Užuomazgų tam būta, bet įtampa išlaikoma nepakankamai ilgai. Čia į sceną žengia kitas nemažiau svarbus faktorius – priešo vikrumas, atakų netikėtumas ir galia. Suporavus šias ateivių savybes su apgailėtinai mažu gyvybių skaičiumi ir negailestinga „Checkpoint“ sistema galima pasiekti stulbinančių rezultatų ir vieną akimirką man atrodė, kad kūrėjams tai pavyko. Kitą akimirką taip jau neatrodė. Žmonių kampanijai įpusėjus, ateiviai kelia vis mažesnę grėsmę, prie jų greitai įprantama, kovoje neišlaikoma įtampa. Viso to pasėkmės paprastos — „Hardcore“ laikus primenanti ir žaidimo sudėtingumo lygį turėjusi pakelti „Checkpoint“ sistema ima ne juokais varginti. Neigiama prasme.

screen3_large

Nieko nerašau apie grafiką, nes... Na ji yra ir tiek. Nežinau ką galima būtų pasakyti. Apšvietimas pusė velnio...

Svetimi
Apie svetimus išvis nesinori kalbėti. Man asmeniškai jų kampanija pasirodė erzinanti ir nevykus visomis prasmėmis. Teoriškai svetimo vaidmuo turėtų būti varomas „stealth“ ir greito veiksmo mišinio, bet realiai „Stealth“ fazė subliukšta dėl riboto lygių dizaino, tragiško valdymo ir nepakankamai greito oponuojančio DI. Paprasčiausiai nėra prasmės išnaudoti daugybės „gameplay“ elementų. Daužyti lempų neapsimoka, nes taip pat greitai gali išdaužyti oponentus. Laipioti sienom neapsimoka, nes šio veiksmo teikiami privalumai vargu ar atsveria trūkumus kuriuos sukelia valdymo problemos. Galop supratau, kad man ir siužeto diktuojamai atmosferai išties pakeliui. Svetimi supergreiti? Vadinas jų kampaniją reik pereit super greitai, pasidžiaugti, kad ji baigės ir super greitai pamiršti.

Pakibau ant svajonės
Grobuonis yra visiška priešingybė abiem aukščiau minėtom kampanijom. Visų pirma dėl gilesnio siužeto vėl leidžiančio pažvelgti į šios rasės kultūrą. Nepaisant to, kad tas žvilgsnis gan paviršutiniškas, man pakako, kad į vieną krūvą sumetus žaidimo mechanikos elementus ir siužeto nuotrupas imčiau ir užsisvajočiau. Apie RPG. Realiai grobuonies visata prašyte prašosi, kad apie jį būtų sukurtas RPG. Apie genties jaunuolį, kuris leidžiasi į kelionę po galaktiką medžioti trofėjų. Tai būtų žaidimas su milžiniška pasirinkimo ir derinimo laisve. RPG kuriame žaidėjas pats rinktųsi kokias planetas lankyti ir kokį žvėrį medžioti. Atitinkamai reiktų užsiimti stebėjimu, tyrimais, ginkluotės ir specialios įrangos kūrimu, pavyzdžių rinkimu ir t.t. Tai būtų RPG kur žaidėjas pats apsibrėžtų sau veiksmo sekų žanrą amplitudėje nuo pamišusio veiksmo iki gilaus „stealth“. Net keista, bet tokio epinio žaidimo įkvėpimu taptų vos vidutinioko lygį atitinkanti grobuonies kampanija iš šių metų AvP. Nes jame lyg ir yra viso to užuomazgos. Žiauriai ribotame, neišbaigtame lygmenyje, bet yra. Tiesa žaidimo tai negelbėja.

screen4_1large

Ok. Kalbant apie grafiką... visai įdomiai atrodė žmonių modeliai. Bet tai labai asmeniška, nes jie man primena kerėpliškus pirmųjų „Eridano“ knygų viršelius.

 

Žiaurumo korta ir kiti dalykai
Ypatingai žiaurios scenos, kurių buvimą iki pamatant patį žaidimą buvo galima bandyti logiškai  pagrįsti, dabar įgauna naują prasmę. Taip, sutinku, kad ypač žiaurūs (net sakyčiau pošlykščiai) epizodai AvP yra reikalingi norint perteikti unikalią visatos atmosferą. Tą, kurią suformavo pirmieji šios visatos filmai, o jie savo metu buvo ypač šiurpūs. Kita vertus aš tvirtai laikausi nuomonės, kad šlykštūs vaizdai su atmosfera turi kažką bendro tik tada, kai pats produktas yra vertas auditorijos kuriai yra kurtas. Kitaip kalbant, tai turi būti kokybiška pramoga tam tikrai tikslinei auditorijai. AvP į šį apibrėžimą kažkaip neįsipaišo ir žiaurumą čia traktuoju kaip papildomą kozirį durniaus partijoje. Šiuo atveju „durnius“ žaidžiamas ne dėl sportinio intereso, o dėl paauglių kišenpinigių.

screen4_large

Va tau pagalys. Eik ir šaudyk. That said... Jei darysim DR metų awardsus, AvP gaus vieną už šlykščiausius 2010–ųjų ginklus.

„Kiti dalykai“ tai daugelio žaidėjų režimai. Esu kaltas, bet jo bandyti nesiryžau. Istoriškai jis turėtų būti tolimesnių žaidimo pardavimų arkliukas, bet vargu ar AvP ras savo vietą po saule tinkle. Tik ne šiandien, tik ne šalia šios dienos grandų. Spėju, kad tai labiau mėgėjiška pramoga, kurios nebandžiau tiesiog tausodamas tas šiltų jausmų nuotrupas kurios liko įveikus visą žaidimą. Didžiąją dalimi dėl to, kad grobuonies kampanija yra paskutinė. Jei žaisčiau asmeniniam kompiuteriui skirtą versiją, gal ir išmėginčiau savo laimę tinkle, o konsolinis valdymas ir žaidžiant vienatvėje nežadėjo nieko gero. Gali būti, kad aš neteisus ir buvo verta reabilituoti AvP 2010 šokant „online“.

Jei taip – pataisykit mane komentaruose.

Komentarai

13 komentarų
  1. Originalas 2010/05/10 Atsakyti
  2. Meshqis 2010/05/10 Atsakyti
  3. Artojas 2010/05/10 Atsakyti
  4. wr 2010/05/10 Atsakyti
  5. Meshqis 2010/05/10 Atsakyti
  6. Artojas 2010/05/10 Atsakyti
  7. Rytis 2010/05/11 Atsakyti
  8. Meshqis 2010/05/11 Atsakyti
  9. Exciter 2010/05/11 Atsakyti
  10. Foxiz 2010/05/12 Atsakyti
  11. Meshqis 2010/05/12 Atsakyti
  12. Xanthus 2010/05/12 Atsakyti
  13. Tomas 2012/04/05 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *