10 Geriausių Žaidimų Pėstininkų

Asimetriniai karai parodė, kad nuklodamas žemę tankais ir užtemdydamas saulę lėktuvais dar ne viską pasieksi – pėstininkai visgi turi savo rolę kare. Ir, nepaisant visokių prastai informuotų internautų klejonių, moderniame kare super-kareivis būtų vis tiek pravartesnis nei atominė bomba (kuri per paskutinius 70 metų laimėjo vieną karą). Taigi, pasidžiaukime dešimčia geriausių pėstininkų, kuriuos kada turėjome laimės vaikyti žaidimuose!

 

10. Zealots („StarCraft“)

Zealot. Iš Vengrijos, bet vis tiek Zealot.

Zealot. Iš Vengrijos, bet vis tiek Zealot.

Brangiausias pradinis dalinys žaidime, bet visgi pademonstravęs, kad net pirmas pėstininkas, kurį pastatysi, gali būti be galo kietas. Kovoje vienas prieš vieną, zealots (religiniai fanatikai, nors turint minty, kad Khala yra labiau filosofija, tai filosofiniai fanatikai?) yra pagrindinis Protoss, labai toli pažengusių ir telepatiją įvaldžiusių ateivių, pėstininkais. Jo užduotis – pribėgti prie priešo ir nudurti jį psi-ašmenimis. Kiti su tankais ar lėktuvais laksto, o jis peilį į kosminį karą atsinešė. Tačiau Zealot yra kiečiausias (apsaugotas ir jėgos lauko) pėstininkas, kurį Zerg ir Terrans gali nugalėti tik masuodami savo ne tokius brangius pėstininkus (apie vėlesnius žaislus nekalbame, nes Protoss irgi visokių turi). Va tau ir šlovinga kankinio mirtis!

 

9. Crazy Ivan („Red Alert 2“)

Pasirinkimas buvo tarp šio paveiksliuko, ir dručkio iš video intarpo.

Pasirinkimas buvo tarp šio paveiksliuko, ir dručkio iš video intarpo.

Norėjau rinktis Desolator, bet Crazy Ivan žaidimui suteikė neįtikėtiną interaktyvumo laipsnį. Tais pakankamai primityviais laikais daliniai tiesiog susitikdavo ir pjaudavosi iki mirties. Paprastas point-click-attack. Ivanas taip nedarė. Ivanas padėdavo bombas. Laikrodines bombas. Užminuodavo tiltus, suoliukus, civilių mašinas, savus pėstininkus, priešo pėstininkus… viską, kas pakliūdavo po ranka. Tad beveik visas žemėlapis buvo pilnas potencialių IED ar savižudžių sprogdintojų. Nesidžiaugiau tokia netikėta dalinių sinergija nuo tada, kai „Real War“ atradau, kad savižudžiai sprogdintojai valteles ar transportinius lėktuvus paverčia daugiau mažiau valdomomis raketomis.

 

8. Wind Rider („WarCraft 3“)

Ar kas nors bandė būgnais groti „Ride of the Valkyries“?

Ar kas nors bandė būgnais groti „Ride of the Valkyries“?

Nors jį galbūt ir galima būtų priskirti oro pajėgoms, aš vis tiek jį laikau pėstininku. Kampanijoje (niekad nežaidžiau tinkle) mano orkų strategija kardinaliai pasikeitė tada, kai gavau Wind Riders – ietis mėtančius orkus, skraidančius ant kažkokių bjaurybių. Nuo tada misijos buvo žaidžiamos taip: bazės priėjimai yra blokuojami tankiais (bet ne tokiais tankiais, kad tarp jų neliktų vietos vienam žaliam valstiečiui) bokštelių miškais, o visos svarbiausios užduotys buvo patikėtos vienai Skraidančių Išgamų Eskadrilei (motto „Ant uošvienės – į pergalę!“). Kaip manot, kas pribaigė Grom Hellscream? Ne kas kitas, kaip užnuodytos ieties. Tuo tarpu priešo atakos suduždavo į bokštelius, kurie ne tik strėles leisdavo, bet dar ir spygliuoti būdavo. Va tau oro erdvės dominavimo strategija, ir tai metai prieš Artojui pradedant rašyt meilės laiškus „CnC Generals“ kūrėjams.

 

7. Cyborg („Tiberian Sun“)

Taip save įsivaizduoja „Google Glass“ vartotojai.

Taip save įsivaizduoja „Google Glass“ vartotojai.

„Tiberian Sun“ yra gana primityvus žaidimas, bet ir jis turėjo savo triukų. Pavyzdžiui, liepus disko metikams (taip, žaidime buvo toks dalinys, ir be kūrėjų šmaikštašikniškumo jokio) atakuoti, na, žemę, jų atakos atstumas padidėdavo dvigubai. Štai ir „varlytę“ vaikas padaro, ir apie mikro stebuklus mokosi. Bet turbūt kiečiausias pėstininkas buvo paprastas Nob kyborgas. Šiaip jau kietas bjaurybė, tačiau atėmus pusę sveikatos, jam nusprogdavo užpakalis. Nors paprastai tai yra mirtinas sužeidimas daugumai pramoginės medijos veikėjų (ir šiaip žmonių), kyborgai tiesiog ropom šliauždavo žudyt GDI kareivių. Be to, kaip sakoma, kai Dievas užveria vienas duris, Kane leidžia ropoti per mirtinai nuodingus ateiviškus kristalus, kad atgautum sveikatą. Nes būtent taip ir atsitikdavo užpakalio invalidumą turintiems kyborgams. Jei kiti žmogeliukai pasiganę žaliuose tiberiumo laukuose pavirsdavo išprotėjusiais, agresyviais mėsos maišais, kyborgai nuo to tik pasveikdavo. Užpakalis neataugdavo, bet negali norėt visko!

 

6. Valstietis („Eador: Masters of a Broken World“)

Tie du nevykėliai su šakėmis yra valstiečiai. Tokioje ankstyvoje žaidimo stadijoje jie dar naudojami kaip beveik tikri kariai. Beveik.

Tie du nevykėliai su šakėmis yra valstiečiai. Tokioje ankstyvoje žaidimo stadijoje jie dar naudojami kaip beveik tikri kariai. Beveik.

„Eador“ galima žaisti tik už žmones, o pradinis žmonių dalinys yra valstietis. Kaip ir daugomoje žaidimų, pėstininkai yra siaubingi ir mūšio lauke gali pralaimėti motyvuotų kačiukų būreliui, pienės pūkui, lengvam vėjeliui… Bet „Eador“ dirbtinio intelekto vingrybės (tiksliau, vingrybė) lėmė tai, kad bent vienas valstietis užimdavo vietą mano armijose. O priežastis paprasta: „Eador“ DI visada taikosi į silpniausią dalinį. Tad mūšio pradžioje valstietis tampa pačiu svarbiausiu priešo karių taikiniu. O tuo tarpu rimti, gerbiami kareiviai gali prislinkti daug arčiau ir prismeigti visokias per pusę žemėlapio burtais besimėtančias raganas. Prakeiktos raganos!

 

5. Archangelas („Heroes III“)

„Heroes III“ turėjo ir geriausią garso takelį.

„Heroes III“ turėjo ir geriausią garso takelį.

Senais gerais laikais, Archangelai buvo pačiais kiečiausiais Castle, em, pilies kareiviais. Kaip jau kitaip, jei yra dalinių piramidės viršūnėje (ar, prisimenant žaidime esantį samdymo ekraną – apverstos piramidės viršūnėje). Jei kurių pilių omega kariai ir buvo nuviliantys (pavyzdžiui, drakonai-skeletai), tai Archangelai buvo tavo pačiais geriausiais draugais, kurie plasnodavo virš pilių sienų ir liepsnojančiais kalavijais pjaudavo šimtus gremlinų, pinčiukų ir kitų bjaurybių. O ir prisikelt dar galėdavo! Tad ko daugiau norėt?

Na, be to, kad iš dabartinių anime mėmgalių vėl pavirstų į klasikinius barzdotus, šarvuotus vyrus.

 

4. Anubitai („Age of Mythology“)

„Ar kartais pagalvoji, Patroklai, kad galbūt esame netinkamu laiku, netinkamoje vietoje?“ „Kažkodėl manau, kad jau per vėlu klausimams“

„Ar kartais pagalvoji, Patroklai, kad galbūt esame netinkamu laiku, netinkamoje vietoje?“
„Kažkodėl manau, kad jau per vėlu klausimams“

„Age of Mythology“ kategorijoje kova buvo sunki: anubitai varžėsi su robotais, galinčiais prikelti kritusius savo draugus, dvejais kardais besišvaistančiais fanatikais ir panašiais kietuoliais. Tačiau būtent jie už kepenų pagriebė mano fantaziją. Trumpai tariant, anubitai yra žmonės šakalo galvomis ir pjautuvais rankose. Šiaip nieko stebėtino, bet jie gali šokinėti. Ir ne šiaip, o per sienas. Tai žadą atėmė labiau, nei 3D medžiai ir visi su jais susiję žaidimo triukai. Niekas dar taip žaidimuose nesišaipė iš sienų ir jų kuriamo saugumo jausmo. Reikia pasakyti, kad pojūtis buvo nuostabus… ir kaip gaila, kad niekas jų neįmodinio į „Total War“!

 

3. Grey Knights („Dawn of War: Dark Crusade“)

Ateiviai - nužudyti.  Eretikai - sudeginti. Susitepusieji - a, va tuos ir pamiršom išvalyt.

Ateiviai – nužudyti.
Eretikai – sudeginti.
Susitepusieji – a, va tuos ir pamiršom išvalyt.

Iki pasirodant „Company of Heroes“, „Warhammer 40,000: Dawn of War – Dark Crusade“ būvo įspūdingiausias ir revoliucingiausias RTS žaidimas. Nelaimei, be „Company of Heroes“, nelabai kas norėjo sekti jo pavyzdžiu, tad ir gamino visokį šlamštą. Šiaip ar taip, geriausio „Warhammer“ žaidimo geriausias papildymas pristatė Grey Knights, kurie taip grubiai buvo įspausti į kosmodesantininkų gretas. Stalo žaidime Grey Knights yra super slaptas telepatų kosmodesantininkų dalinys, skirtas kovai prieš demonus ir žaidėjams, kurie turi sidabrinių dažų, bet ne noro dažyti daugiau nei 10 miniatūrų. „Dawn of War“… „Dawn of War“ jie yra tam, kad alebardomis atskirtų užpakalius nuo ateivių, mutantų ir eretikų. Galėjai turėti tik vieną, bet labai kietą būrį, kuris švaistėsi labai nebloga psi galia, o į ataką verždavosi su tokia ugnele, kad Imperijos priešai į šonus išskraidydavo. Kaip „Medieval II: Total War“ kavalerija, tik be arklio ir su atomine jėgaine kuprinėje.

 

2. Zone Troopers („CnC3 Tiberium Wars“)

„Ar girdėjai, kad kažkas mus planavo į mūšį išleist be šalmų“ „Aš nesiklausau narkomanų ir po tiltais miegančių ubagų, tad ne“

„Ar girdėjai, kad kažkas planavo mus į mūšį išleist be šalmų“
„Aš nesiklausau narkomanų ir po tiltais miegančių ubagų, tad ne“

Kodėl dar kartą iš CnC? Todėl, kad tokia produktyvi serija, nors ir paskutiniai žaidimai kiekvienoje atšakoje yra baisi baisi gėda. Šiaip ar taip, dar visai pakenčiamame CnC3 GDI (čia tas žydmasonių G8 sąmokslas) aukščiausios klasės kareivias buvo Zone Troopers. Supakuoti į kampuotus jėgos šarvus, jie tariamai lakstė „raudonosiose zonose“, kur tiberiumo lygis aplinkoje sukūrė beveik negyvenamą pagarą (tai vis tiek nesutrukdė ankstyvuose paveiksliukuose šiuos karius vaizduoti nepridengtais veidais – niekas ten EA nesikalba su bendradarbiais). Žaidime jie buvo statomi arba iškviečiami iš orbitos, galėjo kliūtis peršokti raketinėmis kuprinėmis, taip pat galėjo atstatyti savo sveikatą, o ir ginkluoti buvo rail guns. Trūkumas tik tas, kad dėl žirklės-šulinys-popierius balanso minėti šautuvai galėjo akimirksniu sutaršyti tankus, bet beveik jokios žalos nepadarę atšokdavo ir nuo labiausiai tiberiumo tuberkuliozės susukto Nod kareivio krūtinės.

 

1. Canons of the Holy Sepulcher („Medieval II: Total War – Kingdoms“)

Būtent šis susidūrimas su trimis tūkstančiais valstiečių baigėsi liūdnai. Na, vargšai krito santykiu 8:1, bet „Medieval II“ niekas jų gerbūviu per daug nesirūpino.

Būtent šis susidūrimas su trimis tūkstančiais valstiečių baigėsi liūdnai. Na, vargšai krito santykiu 8:1, bet „Medieval II“ niekas jų gerbūviu per daug nesirūpino.

„Medieval II: Total War“ daliniai statomi ne po vieną žmogeliuką (kaip tam tikruose regresyviuose žaidimuose), o ištisom maždaug 120 žmonių kuopomis. Kiekvienas turi po vieną gyvybės tašką, tačiau šarvų, skydų ir gynybos gabumų dėka labai sunkiai su juo atsisveikina. Ir štai pasirodo kryžiuočių kampanijoje pristatyti Canons of the Holy Sepulcher. Ant Kristaus kapo pastatyta baziliką ginantys riteriai šiame žaidime yra Hospitalierių ordino elitas. Vieno būrio elitas, tačiau su dviem gyvybės taškais (kaip generolų apsaugininkai ar keli kiti šios kampanijos elitiniai daliniai) ir pakankamai apsaugų, kad išgyventų atominį karą. O jei jau liepdavai ką nors pulti, tai juos sustabdydavo tik pilių sienos, žemėlapio ribos ir kiti sunkiai pajudinaimo objektai. Jei šie būdavo pastatomi ant pilies sienų, tai kopėčiomis lipantys puolėjai turėjo mažesnius šansus išgyventi, nei krūtine kulkosvaidžio lizdą uždengęs Matrosovas. Kartais, pramogos dėlei, atsitiktinių mūšių režime vieną riterių būrį paleisdavau prieš pilnutėlę armiją (vadinasi, virš 2000) valstiečių.

Valstiečiai pralošdavo.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *