World of Tanks | Šlovinkime mechaniką!

Labai ilgai rinkau žodžius šio teksto įžangai — buvo ypatinga pagunda pulti teisintis, kodėl „World of Tanks“ išbandžiau taip vėlai. Bet tam nėra jokio pasiteisinimo, ypač žinant, kad kietajame diske, nė sykio taip ir neįjungtas, jis prabuvo kone pusmetį. Tiesa, dabar kai žaidimą vis tik atradau, džiaugiuosi, kad tai neįvyko anskčiau. Sutaupiau sau vasarą.

Turiu ir kitą istoriją apie tai, kaip pirmą sykį per visą žaidimų karjerą, dėl žaidimo pasiėmiau porą laisvų dienų iš darbo. Iki šiol buvo tik planai kada nors tai padaryti, bet nebuvo to žaidimo, kuris priverstų. Daugiau šios temos irgi neplėtosiu, nes… Na truputį gėda.

Geriau parašysiu apie patį žaidimą ir tyrimo „Kodėl taip kabina išvadas?“.

Svarbiausia prieš žaidžiant — turėti svajonę. Čia maniškė. Kad iš tikrųjų visada svajojau apie Leopardą, supratau gerokai per vėlai.

Kautynes tarp „casual“, „core“ ir „hardcore“ laimėjo…
…Tankas! Aš esu šimtu ir dar vienu procentu tikras, kad WOT sėkmės faktorius užkariaujant milijonų žaidėjų sąmonę, slypi pačiame tanke. Tai akivaizdus faktas kuris vėliau nori nenori galvoje sukelia įvairių analogijų. Kas žaidžia „Battlefield“, „Warhawk“ ar kitus panašius žaidimus, žino — jei mūšio lauke yra tankas, visada norisi jį išmėginti. Skirtingai nei tarkim ten pat siūlomus lėktuvus ar sraigtasparnius. Mano galva to priežastis gan paprasta. Tankas, ypač jei jį valdo vienas žaidėjas, yra tobulas klaviatūros ir pelės tandemui. Valdymo prasme, tai visiškai casual‘us dalykas, tad bandyti gali bet kas. Ne tik bandyti, o ir kažką nuveikti, nes net ir absoliutaus noob‘o rankose esantis, prieš pėstininkus mestas tankas, paprastai sukelia bent šiokią tokią sumaištį.

Tai galioja ir žaidžiant „World of Tanks“ — įšokti į „Leichtraktor“ ir priversti jį dardėti mūšio lauku, gali bet kas. Aišku čia nėra pėstininkų ir kūrėjai apskritai labai talentingai manevruoja tarp daugybės dalykų, savo manevrams naudodami tik žaidimo mechaniką ar dizaino sprendimus. Pavyzdžiui net atviri tankai visada tušti. Buvo laikai kai tuščia įranga kėlė abejonių dėl techninių kūrėjų galimybių, galbūt įgulos modelių ir dabar nėra dėl tos pat priežasties, bet tuo pat metu ir duodama suprasti — tai žaidimas apie tankus ir tik apie juos. Nepatinka? Ieškokis kur tau geriau. Tą patį signalą siunčia ir absoliutus mokomųjų misijų nebuvimas, kuris greičiausiai irgi suveikia kaip filtras atskiriant tankistus, nuo tų kas šiam reikalui dar nesubrendęs.

Įdomu ar aš vienintelis pirmą syk pamatęs KV naiviai galvojau, kad pokštelėjęs per galines duris, jas atidarysiu. Kad ir kaip idiotiškai atrodo šie monstrai, stabdyti juos tikrai nėra lengva.

Išjudinom „Leictraktorių“ kas toliau? Bandom pasivažinėt po mūšio lauką. Valdymas ypač paprastas, sakyčiau net arkadinis, gali sukelti įvairių minčių apie žaidimo žanrą, bet tik iki pirmo kontakto. Prasidėjus susišaudymams į mūšio lauką išrieda „core“ mechanika su visais klasikiniais privalumais. Valdymo prasme taikytis ir šauti čia lengva. Tanke esanti įgula paskaičiuoja sviedinio trajektoriją, tad žaidėjui tereikia išsirinkti kur jis nori šauti, nukreipti ten taikiklį ir pykštelti. Pataikymo tikimybė priklauso nuo paliktos paklaidos kuri drastiškai mažėja prieš šūvį būnant nejudriam. Realiai, šaudant iš stacionarios pozicijos, didžiausias darbas kokį norėdamas pataikyti turi atlikti žaidėjas — užmesti papildomą paklaidą jei šaudo į toli esantį ir judantį taikinį, kad kompensuotų sviedinio skriejimo laiką. Žodžiu nuo akimirkos kai pamatai taikinį iki momento kol iššauni viskas gan arkadiška, sviediniui išlėkus iš vamzdžio jau kiti reikalai.

Skrisdamas sviedinys eikvos smogiamąją galią, o susidūrus su taikiniu bus įvertintas sviedinio tipas, jo penetracijos savybės, šarvo nuolydis, atakos kampas, apsauginių pločių storis ir kiti smulkūs niuansai. Žaidėjas gali pataikyti, bet apie rezultatą jis sužinos tik po akimirkos, kai per ausines bus pranešta ar sviedinys įveikė šarvą, ar pataikymas padarė žalos, o gal sviedinys tiesiog atšoko. Tikrai nepulčiau teigti, kad šaudant šiaip, su viltim, kad pasiseks WOT nieko nenuveiksi. Atsitiktinumo dėka galima nugesinti ne vieną ir ne du tankus, bet… Kalbant apie susidūrimus kurių metu tavo auka yra ir tavo medžiotojas, paprastai laimi ne sėkmingesnis, o daugiau žinantis. Štai čia ir prasideda „core“ žaidimas. Priklausomai nuo to, kokiame tanke sėdi, mūšio lauke visuomet bus technikos kurios bijai tu ir technikos kuri bijo tavęs. Abi rūšys vertos atskirų studijų. Turiu galvoje, tarkim žaidžiama už lengvuosius tankus. Teoriškai jų užduotis žvalgyba ir didelės grėsmės jie niekam nekelia, praktiškai, žinant bent kelių oponuojančių modelių silpnąsias vietas, galima šauniai ardytis. Informacijos apie tai kokios užduotys tavęs laukia mūšio lauke gali sėkmingai ieškoti tiek žaidimo forumuose, tiek vikipedijoje. Manau tuo pasakyta viskas.

Artilerija. Dar žinoma kaip Arty, dievo pirštas arba tiesiog noob'ai. Gan sudėtinga įvaldyti, bet su paprastesne mokymosi kreive nei tankai, pakankamai matematiška kovos priemonė, iš žaidėjo reikalaujanti tik kantrybės. Kantrybė reikalinga tiek mūšio lauke, tiek socialiniame fronte. Kaip taisyklė artileristų nekenčia tiek savi, tiek priešai. Savi priekaištauja dėl mūšio pabaigoje turimų 0 taškų, nors tu ir esi paglostęs pusę visų opozicijos tankų HE sviediniais. Arba kaltina snūduriavimu, nes per 2 sekundes nuo spot'o nepamatė tavo atakos, nors tavo sviedinis iki tikslo skrenda 3,5sek. Priešininkai gi visuomet įsitikinę, kad artilerija šaudo nesąžiningai, taip pat jų komandoje visada yra bandančių tave užmušti pirmomis žaidimo minutėmis, o štai bandančių padėti gintis sulauki tik per šventes. Žodžiu tikrai reikalingas dvigubas šarvas, nes pasidavus žodinėms provokacijoms, pradėjus medžioti lengvus fragus, ar pyškinant su maksimalia paklaida, nieko gero nenuveiksi.

Komentarai

13 komentarai/-as/-ų
  1. Xanthus 2011/11/17 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
  2. Artojas 2011/11/17 Atsakyti
  3. Pjovėjas 2011/11/17 Atsakyti
  4. Evio 2011/11/17 Atsakyti
  5. wr 2011/11/17 Atsakyti
    • Artojas 2011/11/18 Atsakyti
  6. Maniakas 2011/11/18 Atsakyti
    • Artojas 2011/11/18 Atsakyti
  7. Xanthus 2011/11/18 Atsakyti
  8. wr 2011/11/19 Atsakyti
    • Artojas 2011/11/19 Atsakyti
  9. Kaj 2011/11/20 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *