Užrašai iš varnų lizdo #4 | The Witcher 2

Kaip ne diena, taip „CD Project“ pasistengia atimti prasmės iš šio įrašo, bet kad jau planavau parašyt… Kalba aišku eis apie konsolinę intervenciją. „The Witcher 2“ — vienas tų retų žaidimų, kuris iliustruoja ne kurių veikėjų manierą dėl visko kaltinti konsoles. Taip, pat tai vienas tų žaidimų kuris realiai leidžia pamatyti, kad už visų sprendimų, visų pirma stovi kūrėjas. Ir jo (ne)disponuojami finansai.

Kad „The Witcher 2“ buvo „planuojamas“ konsolėms žinom jau senai. Nors „CD Project“ nuolat deklaravo išskirtinį startą AK, vargu ar nors vieną pabandžiūsį „The Witcher 2“ nustebino praeitos savaitės oficialumai su „Xbox 360“. Antras raganius yra žaidimas kurtas galvojant apie konsolems, bet išleistas AK. Ir še tau kalambūras… Mechaniniai, idėjiniai skoliniai, beveik visi (išskyrūs vieną) puikiai dera ir AK sistemai, tuo tarpu tai kas gali piktinti neturi nieko bendra su konsolėmis kaip tokiomis. Tai kūrėjų klaidos ir/arba dėl kaštų taupymo, ar patirties stokos priimti sprendimai.

Pavakariai. Didelių norų sukurti svetimkūniai.
Konsoliškumas Raganiuje pasireiškia praktiškai nuo pat pradžių ir kiekviename žaidimo žingsnyje. Plika akim matomus svetimkūnius, aš susiskirsčiau į „the good, the bad and the ugly“ kategorijas.
The Good. Geri dalykai, kurių raganius pasisėmė iš konsolinio tipo žaidimų apibrėžiami labai paprastai. Veiksmo sekos. Su jomis susidūriama jau nuo žaidimo pradžių ir tai savybė nebūdinga tradiciniam AK RPG. Kai kurios tų sekų kiek šlubos, pavyzdžiui tikrai keistai suskriptintas susidūrimas su drakonu, kitos gi paįvairina žaidimą (bėgimas į Floatsamą po Triss skydu). Taip suprantu, panašiai bus pateiktos ir kovos su bosais, kurių dar nebandžiau, bet užtat jau spėjau sužaisti dvi „Stealth“ sekas. Kai žaidimą aprašinės konsolininkai, aiškumo dėlei jie tikrai paminės MGS, nes pačių sekų principas labai panašus. Žaiždiama iki pirmo „šauktuko“, suklydai ir viskas… Tiesa čia pačiu metu suveikia RPG mechanika, užuot pateikdama „Game Over“ langą, tiesiog įjungianti reikalingą atšaką nuotykio tęsimui.
QTE (Quick Time Event) sekų, gal ir buvo galima išvengti, vienok jei kūrėjai mano, kad šios padeda gyviau perteikti siužetą, jų valia jas naudoti.

best so far

Iš visų mini žaidimų, geriausią įspūdį kol kas paliko rankos laužimas. Visi mini žaidimai ko gero yra tas elementas, kuris konsolėse žaisis smagiau.

The Bad. Esminį blogą dalyką aprašiau ankstesniame įraše. Tai kautynės. Nors jau apsipratau ir „užagrinęs“ pusę miško, tvarkausi gan neblogai, jos vistiek neteikia malonumo. Savo priekaištus dėl kameros, neprognozuojamo/netikslaus judėjimo ir absoliutaus taktinio elemento neišnaudojimo, galiu papildyti ir sprendimu apriboti ženklų ir bombų naudojimą. Kišenių ir ženklų atminties iškvietimas, statant žaidimą į pauzę yra pultelio labui priimtas sprendimas.

Blogiau už šokį su kardais padarytas tik snukiaudaužis. Paspausk parodytą mygtuką arba mirk ideologija nelimpa nei žanrui, nei AK sistemai. Juolab, kad ji be visko kito dar ir veikia „Turbo“ režime.

costumes

Naudodamasis proga primenu — kostiumų gausa ir išbaigtumas priblokš net ir visko mačiusius konsolininkus.

The Ugly. Žaidimo opcijos ir nustatymai. Na kas čia per nesamonė? Jokių galimybių pasikorgeuoti garsą pagal savo poreikius, nei žaidime, nei už jo ribų. Kadangi „The Witcher 2“ nenorėjo veikti su G930 (ir visa eile kitų „gaming“ headset‘ų), problemos išspręsti pakeičiant garso formatą nepavyko. Teko laukt šiandien pasirodžiusios pataisos, kurioje jau yra fix‘as.
Tas pats ir su vaizdu. Kai kuriuose konosliniuose žaidimuose gali daugiau nei čia. Aišku išėjęs iš žaidimo, turi neribotą laisvę eksperimentuoti, bet hey… Norėdamas pasikeisti bent jau rezoliuciją, be žaidimo perkrovimo, ko gero neprašau per daug.

Automatinė išsaugojimo sistema („Checkpoints“) veikia bele kaip ir niekam nereikalinga. Tiksliau būtų labi reikalinga, jei „Autosave“ veiktų vadovaudamasis logiška, o ne privalomąja logika. Pavyzdžiui kodėl žaidimas negali išsisaugot po kiekvieno dialogo, kuriame yra 5 vaizdo intarpai ir 12 pasirinkimų? Labai jau užknisa juos žiūrėti vėl ir vėl, vien dėl to, kad kalėjimo sargai greičiau įsikirto į sumautą kumštynių sistemą. Norėdamas kurti savo žaidimo išsaugojimo bylas aš ko gero prašau per daug. Norėdamas ištrinti nereikalingas, irgi. Nors šiandienos pataisa išspręs tą problemą ir išsaugotus žaidimus leis trinti iškreiptuoju būdu. Man tai aišku iki lemputės, bet ne visi turi prabangą laikyti kompe 500MB vieno žaidimo save‘ų. O raganiui šis skaičius ne riba. Bet vėlgi… Tai tuščias rant‘as nes šiandien pataisoje bus kažkoks automatinio spaudimo mechanizmas, kuris jų dydį sumažins. Įdomu kiek.

craft

Daiktų gamybos procedūros visai smagios, bet irgi ne ypač patogios dėl sumautų vartotojo sąsajos sprendimų. Aišku kai turi visus komponentus, dirbti vienas džiaugsmas.

Kaži ar kūrėjai bombarduojami reikalavimais suteikti galimybę pačiam map‘int mygtukus. Aš tokios norėčiau.

Greičiausiai dalis šių sprendimų žaidime atsirado dėl to, kad tokio ar panašaus sprendimo reikės konsolinei versijai, jie atsirado labai ankstyvoje (greičiausiai variklio rašymo stadijoje), bet kaip ir minėjau, konsolė kaipo tokia, čia ne prie ko. Ypač turint galvoj faktą, kad AK žaidėjai raganių gauna gerokai anksčiau.

Vakarienė. Skaitiniai.
Šiaip išplaukimas į konsolinius vandenis yra svarbus žingsnis. Iš esmės man džiugu, kad „The Witcher“ jį žengia. Taip žaidimas gan sudėtingas, bet savotiškai sudėtingas buvo ir „Demon‘s Souls“. Pastarasis savo nišą rado, ras ir raganius, bet manęs neapleidžia jausmas, kad ten jam pakiš koją iš esmės tie patys dalykai, kurie žaloja ir AK versiją. Svetimkūniai. Jais, jei „CD Project“ nesiims jokių priemonių, taps gausybė žaidimo elementų už kuriuos jį droš kritikai. Bėda tame, kad net ir AK raganius vaikšto skustuvo ašmenimis, o konkurentams ko gero nereikia net verstis per galvą, norint daryti įtaką. „PC Gamer UK“ puslapiuose, Geraltas gan dramatiškai prakiša tam pačiam „Dragon Age 2“, o apžvalgininkas turi daugiau nei pakankamai argumentų pagrįsti savo vertinimą. Konsolių fronte, kur publika jautresnė, tų argumentų gali būti ir daugiau.

fight

Nufotografuoti „D“ kur kas paprasčiau, nei laiku paspausti.

Šioje vietoje įdomu kaip veikia MS Q&A komanda. Ar ji užkals skersą, ar lieps perdaryti pavyzdžiui vartotojo sąsają? Nes ją gerai būtų patvarkyti ir asmeniniam kompui, o konsolėse ji ir išvis neveiks. Ten negali būti tiek smulkaus teksto. Langų navigacija privaloma tvarka turi būti iškesnė, negali būti ir kalbos apie paslėptus statistinius parametrus, kurių nuolat ieškai, nes negali prisiminti kur jie buvo.

Kodėl protą temdančiame inventoriaus lange nėra „Junk“ ar bent „Other“ filtro man išvis nedašunta. Viską nuodugniai išrūšiavo, o vienintelį dalyką kurį reikia rasti greitai nukišo į bendrą katilą.

Žaidimo pradžią irgi teks perdaryti. Konsolės nematė pirmo Raganiaus, o jei ir matė, „CD Project“ neturi daryti prielaidų, kad tokių žmonių dauguma. Iššokantys pranešimai turės būti ekrane gerokai ilgiau ir trukdys žaisti, ženklai turi būti aprašyti ten, kur juos pasirenki ir nuo pirmos žaidimo akimirkos. Jei šie pakeitimai nebus daromi, arba bus daromi bele kaip, žaidėjų gretos mažės ne dienom, o valandom. Dėl to galima nesukti galvos, galima džiūgauti, galima liūdėti, bet tiesa yra ta, kad jei konsolinis Raganius tėkšis veidu į purvą, labiausiai dėl to kentės tie, kas jau laukia trečios dalies. „CD Project“ didina apsukas ir apimtis, todėl naiviai tikėtis, kad po pirmo bandymo jie atsitrauks, neverta.

graphics

Kai tiek erdvės susireguliuoti grafiką, nė nežinau nuo kur pradėti...

Aišku yra ir kitas kelias. „CD Project“ jau dabar gali imti ir išjungti viską kas neveiks. Supaprastinti meniu išmesdami krūvas statistikos ir personažo vystymo elementus, peržiūrėti kautynių sudėtingumo lygį, atrišti monstrų žudymą nuo „lore“ rinkimo ir analizės ir t.t. Be visų šių elementų Raganius taptu tikra konsoline kapokle, su mandru siužetu ir griuvusią kovos sistema. Žodžiu tas pats, tik be galimybės apeliuoti į „gilesnio“ RPG gerbėjo jausmus.

Dar galima visiškai atskirti kūrimo procesus ir padvigubinti savo kaštus. Akivaizdu, kad tuo keliu žengta nebuvo.

Naktipiečiai. Neklaužada.
Turiu pritarti ano įrašo komentarams, kad normalų RPG primenantis žaidimas be bug‘ų —retenybė. Optimizuotas ir techniškai tvarkingas žaidimas iš buvusio rytų bloko irgi retenybė. Raganiaus nepaklusnumas ir gero tono nepaisymas nėra jokia išimtis. Vertinant blaiviai, pirmą dieną žaidimas atrodė net geriau normaliai, vertinant jį žanro ribose. Pataisų kūrimo procesai taip pat operatyvūs, todėl realiai kaip ir nėra priežasčių rūstauti ant žaidimo. Vienok vertinant produkto trūkumus, žiūrint kas galėjo tai įtakoti, kaip tai galėtų būti pataisyta, ar padaryta gerai nuo pradžių, vis išlenda ta nelemta stuburo injekcija. Ko gero tai pirmas žaidimas gyvenime kurį žaisdamas aš mintyse keikiu viską nuo konsolių iki finansinių injekcijų kurių reikalauja tokio kalibro žaidimai ir darau tai tik tam, kad pateisinti kūrėjus. Dėl priežasčių kurias minėjau pirmam įraše, dėl to, kad nepaisant visko išliko žanre ir bent jau kol kas ištikimi sau. Panašu, kad ištikimybę vienai platformai išsaugoti pajėgs tik iki kaulų smegenų simuliacijai/strategijai atsidavę ar šiaip Japonijoj dirbantys žmonės.

inv sort junk

„Junk“ filtro nebuvimas, efektyviai didina žaidimo įveikimui būtiną laiką keliomis valandomis. Aš mieliau jas išnaudočiau spoksodamas į gamtą.

quests

Kvestų aprašymai stulbinančiai geri. Tokiais nustoja būt tada, kai paskubi, neįsiskaitai, tingi įsimint. Nepatiks originalams.

stats

Su visa derama pagarba... Bet tai WTF?! Ir čia dar ne viskas...

 

Komentarai

5 komentarai/-as/-ų
  1. Pjovėjas 2011/06/08 Atsakyti
  2. Trečias Varnas 2011/06/08 Atsakyti
  3. Artojas 2011/06/08 Atsakyti
  4. ZZ1 2011/06/08 Atsakyti
  5. Pjovėjas 2011/11/29 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *