Steel Panthers: Main Battle Tank | Paleisim pelenais Slovianską

Rimti kariniai simuliatoriai yra praėjusio tūkstantmečio produktas. Tada, kai negalėjai labai smarkiai kankintis su grafika, ieškojai būdų sudominti po variklio gaubtu dirbančioms simuliacijoms. Tankų diviziją gal ir žymi paprasčiausias NATO ženkliukas, bet kompiuteris skaičiuoja daugiau nei dvidešimt rodiklių. Tokiu būdu galėjai nesivaržydamas į Trečiojo pasaulinio liepsnas panardinti, kad ir visą Europą. Arba imtis jūrų mūšių. Tačiau tokie žaidimai turėtų būt paklausūs ir šiandien. Vertinant šių dienų technologijas ir kovos atstumus juk nieko neprarandi — matai tik radaro ekraną ir pagal duotą elektrinių signalų meniu bandai atspėti koks tai gali būti taikinys. Taip pas mus ir atkeliavo nedaug tepasikeitęs „Steel Panthers: Main Battle Tank“.

vlcsnap-2014-12-06-17h15m39s244

Su-27 vizgeno uodega ir išgyveno pirmą savo skrydį virš ukrainiečių linijų. Kita vertus, antrą kartą…

Pirmasis „Steel Panthers“ žaidimas buvo skirtas laikotarpiui tarp 1930 ir 1946 metų. Vadinasi, buvo galima rinktis kiekvieną didesnę ar svarbesnę tuo metu kariavusią valstybę ir sukiršinti su jos amžininke. Ir labai rimtai sakau „amžininke“ – renkantis armiją laikas čia matuojamas mėnesiais ir metais, tad jei pasirinkai 1932-ųjų liepą, tai ir kautis galės tik tos šalys, kuriuos egzistavo tuo momentu, ir su ta technika, kuri joms tuo metu buvo prieinama.
Šalia atsitiktinių mūšių yra šimtai pavienių scenarijų, keletas kampanijų ir kampanijų generatorius. Čia nekalbant apie žaidėjų sukurtą turinį. „Steel Panthers: MBT“ yra iš esmės tas pats žaidimas, tik laiko skalė yra nuo 1946 iki 2020. Kiek ambicinga, sakyčiau.

Laimei, SPMBT (ar winSPMBT, taip vadinamas dėl adaptacijos Windows) vis dar atrodo neblogai, nepaisant to, kad pasirodė prieš 16 metų. Vaizdo perspektyva „iš viršaus“ ir gerai nupiešti daliniai leido sutaupyti nemažai vargo ir išteklių, kurie buvo išleisti bandant žaidimą priartinti prie realybės. Tad nepaisant savo senatvės, jis yra nuolat atnaujinamas pagal kylančius konfliktus ir besivystančias technologijas. 1998 metais nelabai kas būtų ir išpranašavęs Irake ir Afganistane gimusius MRAPS, bet štai jie žaidime yra.

vlcsnap-2014-12-06-17h14m38s163

Yra ir vienas scenarijus kuriame 1960’ųjų JAV armija nuo nacių gina Katinėlių Prieglaudą ir kitus strateginius objektus.

Apibendrinant — žaidimas tikrai išsamus. Nuo dalinių skaičiaus ir tipų gali apsisukti galva, ypač turint minty, kad kartais kūrėjai turėjo galvoti šiek tiek kūrybiškai. Tai paaiškina Jungtinų Tautų pajėgas, sudarytas, nemaža dalimi, iš beginklių civilių, mašinų ir autobusų. Tiesa tai nelabai svarbu atsitiktiniuose mūšiuose, bet mano minėti šimtai scenarijų iš niekur neatsirado. Jei modeliuojant scenarijų vis tik pritrūksta specifinių pajėgų, žaidime yra dvi frakcijos, vadinamasios Raudonosiom ir Žaliosiom. Kartu paėmus jos simuliuoja įvairias neregurialias pajėgas, tad tarp jų pasitaikys ir narkobaronų smogikų, ir policijos. Tačiau taip pat jos gali atspindėti ir mažas tautas,  atitinkamai ginkluotas SSRS ir JAV palikimu. Taip gali ir Lietuvą simuliuot, tik su žalia vėliava.

Tačiau žaidimas neapsieina be problemų. Opiausia jų kyla dėl mastų – reguliuojant žemėlapio dydį galima pradėti nuo mažyčių, kelių dešimčių žmonių susirėmimų, pereiti iki turbūt divizijų susidūrimų – šiuos papaprastai labai sunku valdyti. Sunku visgi daugiau nei šimtą dalinių nusiųsti ten kur reikia. Be to, yra bėdų su šaudymu: kareiviai gali reaguoti į priešo judėjimą ir priešo ėjimo metu. O reaguoja šaudydami. Ir, jei pats nepasikankini su specifiniais būrio nustatymais, tai gali tekti stebėti kalną 3% pataikymo tikimybės susišaudymų. Turint minty, kad būryje gali būti iki keturių ginklų, tai yra kančia. Prisimenant, kad pėstininkai pasiryžę šaudyt į tankus net jei turi tik AK-47 – dar didesnė kančia. Tai, kad žaidimas dar paskaičiuoja ar tas šūvis pramušė šarvus ir po mažytės pauzės pagroja rikošeto efektą, gali uždirbi ir išganymą už nuodėmes. Taip pat, dėl vien techninių 2D žaidimo su vaizdu „iš viršaus“ sumetimų, kartais būna sunku iš akies nustatyti kraštovaizdžio lygį.

Kartais žaidimais labai bjauriai užtamsina langelius - dažniausiai tai rodo arba galima judėjimo nuotolį, arba vietas, kurių nemato pasirinktas dalinys

Kartais žaidimais labai bjauriai užtamsina langelius – dažniausiai tai rodo arba galima judėjimo nuotolį, arba vietas, kurių nemato pasirinktas dalinys

Bendras patarimas būtų žaisti atsitiktinius mūšius su maždaug 10 tankų, nes tie baigiasi greitai. Nes jei yra pėstininkų, tai yra ir tikimybė, kad įklimpsi čia bent porai valandų. Taip kad saugokis!

Bet vienas mums įdomus žaidimo aspektas yra tas, kad žaidime, aišku, yra ir Ukraina, ir Rusija, o kiekvienas netingintis gali žaliuosius žmogeliukus simuliuoti išvien su Raudonosiomis pajėgomis. Kiekvienas kruopštesnis gali atsiversti lygių redaktorių, užkurti Google Maps ir pats atkurti kokį nors Ukrainos pajėgų ir sukilėlių susidūrimą. Galų gale, net kai Battlefront išleis „Combat Mission: Black Sea“, kur fiktyviame kare susiremia Ukraina, Rusija ir NATO (gali atskirt, kad fiktyvus, nes NATO kažką aktyvaus veikia), jame turbūt nebus galimybės simuliuoti visokius „žalius žmogeliukus“ ar „laisvės kovotojus“ – kūrėjai nereguliarijų pajėgų simuliacijos atsikando dar su Sirijos pro-valstybinėm grupuotėm „Combat Mission: Shock Force“ žaidime.

Tuo tarpu kai kurie winSPMBT gerbėjai jau ėmėsi kurti scenarijus pagal Ukrainos konfliktą. Nesunkiai radau tuos, kuriuose žaidžiame už Rusiją (Bartašiūnaitė čia gali pakeisti tą žodį į „laisvės kovotojus“).

Scenarijus 286 (Battle in East Ukraine – 2014) yra ganėtinai keistas. Kūrėjai nevynioja reikalų į vatą, tad gauni valdyti per sieną dardančius rusiškus tankus. O peržiūrėjus abiejų pusių technikos sąrašus gali išvysti krūvą keistenybių. Tokiuose „suneštiniuose pietuose“ susiduria beveik visų sovietinių tankų kartų nuo T-55 iki T-90 atstovai ir jų ukrainietiškos versijos, taip pat gausybė šarvuotų transporto priemonių bei bent du būriai Rusijos(~30 žmogelių) pėstininkų, kurie pradeda pėsčiomis ir tikėtina laiku nepasieks fronto. Dar keisčiau tai, kad ukrainiečių sąraše randi pavienių, vardinių kovotojų, taip pat tokių keistuolių kaip „Man with a gun“ („Vyras su ginklu“) ar „CRAZY MEN“ („IŠPROTĖJĘ VYRAI“).Vienas prie sąvanorių karių prisišliejęs skyrius net įvardytas kaip „Kyev thugs“. Įdirbis ir situacija, kitaip sakant, keistoka. Bendrai tariant, žemėlapis yra didelis, karių daug, į mašinas daugiausiai sukrauti žvalgai, tad paprakaituot teks tiek rusams, tiek ukrainiečiams.

Vienas tankas ir krūva gaz'ikų. Geriausia pėstininkus nudėti dar jų transporto priemonėse.

Vienas tankas ir krūva gaz’ikų. Geriausia pėstininkus nudėti dar jų transporto priemonėse.

Scenarijus 400 „Access Sloviansk“ yra kiek sudėtingesnis ir gal net kiek įdomiau paruoštas. Visų pirma, abi kovojančios pusės yra ukrainiečiai (todėl žaidimas „sukilėlių“ vėliavą automatiškai keičia į juodą keturkampį geltonu apvadu). O metodiškai tai yra tikras tokio tipo kovų, kurias regime (tiksliau, apie kurias skaitome laikraščiuose) Ukrainoje. Mechanizuoti pėstininkai braunasi į urbanistinę teritoriją, o ten jau laukia gyvenamuose pastatuose įsitvirtinę vaikinai. Kalvose, atokiai nuo fronto linijos, stovi sunkusis kulkosvaidis ir mortyra. Jei dar „netyčia“ užkristų koks „Grad“ bombardavimas, tai visai saldu būtų.

Aišku, niekas neverčia žaisti šių scenarijų. Gali būti, kad internete jau yra sukurta kitų. Vien pačiame žaidime yra pora jau egzistuojančių, dar prieš krizę sudarytų hipotetinių mūšių. Viename iš jų į Ukrainą įsiveržia Rumunija! Žaidimo bandomoji versija (yra keletas apribojimų, tarp jų ir 800×600 rezoliucija) yra nemokama, tad pabandyti visada tikrai galima.

Access Sloviansk demonstruoja ir dar vieną problemą. Kiekvienas šešiakampis yra maždaug 100 metrų skersmens zona, tad ten gali susidaryti negražios spūstys. Ką jau kalbėt apie bandymus toje kebeknėje pažymėt pėstininkus.

Access Sloviansk demonstruoja ir dar vieną problemą. Kiekvienas šešiakampis yra maždaug 100 metrų skersmens zona, tad ten gali susidaryti negražios spūstys. Ką jau kalbėti apie bandymus toje kebeknėje pažymėti pėstininkus.

O kitiems… kitiems turbūt liks diskutuoti ar simuliuoti šiuo metu liepsnojančius konfliktus moralu. Bet čia jau Artojo arimai.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *