Starhawk | Be penkių minučių mylimiausi bokšteliai!

Kas kartą kažkur, kažkam pasakęs, kad geriausias „Tower Defence“ žanro spin–off‘as yra „Trenched“ (aka Iron Brigade), pasižadu sau apie jį parašyti. Bet neparašau. Neparašysiu ir dabar, bet šį kartą gal ir nuo pažadų susilaikysiu, nes turiu naują favoritą — „Starhawk“!

Tiesa šį kartą galiu bent jau paminėti, kad vertinant mechaniškai „Trenched“ nėra geriausias bokštelių žaidimas, nes jis stipriai numigruoja į veiksmo pusę siūlydamas beveik tobulą mecha kautynių ir taktikos mišinį. Kaip ten bebūtų „Trenched“ mane sužavėjo ne tik žanriniu mišiniu, bet ir gardžia menine stilistika, stipria siužetine satyra, ir tuo kas parašyta tarp eilučių. Žaidimas tiesiog pulsuoja stiliumi ir galbūt, kada nors prie jo dar grįšiu, bet dabar pasakau tik tiek, kad geriausių bokštelių titulą jam kabinu už visavertį ir kūrybiška klasikinės mechanikos išsukimą.

Ne, masacyklai neskraido. Tik šokinėja. Ypač nuo kalniukų. Jei reik, gali ir per sienas saugančias vėliavą.

Savo ruožtu „Starhawk“ iki tokio vertinimo nepatempia, tačiau jį myliu už galimybę lengvai atsispyrus pašokti, transformuotis ir viršgarsiniu greičiu šauti į dangų.

Spagečių vesternas su bokšteliais
„Starhawk“ kurtas kaip dvasinis, prieš keturis metus labai pamėgto „Warhawk“ tęsinys. Pamenu labai nudžiugau išgirdęs apie tai, kad jis kuriamas, tačiau tuoj pat susimąsčiau kurių velnių. „Warhawk“ buvo išskirtinai kautynėms tinkle skirtas žaidimas ir teoriškai jį galėčiau žaisti, kad ir šiandien, bet nežaidžiu, nes atsibodo. Mintyse permetus galimų inovacijų sąrašus, piršosi mintis, kad neišvengiamai bus siūloma daugiau, bet to paties. Tiesą sakant aš net nesitikėjau žiaurių grafikos proveržių, turint galvoje, kad originalus žaidimas tebeatrodo puikiai.

Siužetiniai intarpai perteikti štai tokiu, jau pradedančiu gerokai atsibosti, stiliumi. Šiaip aš ne prieš, bet... Na, kai kosmose susprogdinau vietinės reikšmės „Deathstar“ ir man vietoj uber sprogimo ekrane parodė tokią teplionę... Nulinko tonusas visam likusiam vakarui.

Žodžiu kūrėjų mintis įmesti kampaniją vienam žaidėjui nenustebino. Taip savo šlovingą kelią į konsoles pradėjo „Battlefield“ ir manyčiau sprendimas visai pasiteisino. „Starhawk“ kampaniją vienam žaidėjui galima vertinti dvejopai. Ji puiki, jei žiūrėsime į ją daugelio žaidėjų režimo fone ir visiškai niekam tikusi, jei norisi tiesiog pasinerti į kosmosinius nuotykius.

Nerti žinoma trukdys istorija ir siužetas. Susidaro įspūdis, kad fabulos sukūrimui ir pilnam scenarijaus išdėstymui lape buvo sugaišta mažiau laiko, nei aš jo investuosiu į šią apžvalgą (o aš jo skirsiu labai nedaug). Kažkur kažkas kasa kažkokį naują energijos šaltinį, kuris kažkuo pavojingas ir pagrindinis herojus turi nemalonios patirties. Jis atskrenda kariauja, žudo mutantus ir nors kartas nuo karto mėginama viską perteikti braižant analogijas su aukso karštine, kažkas tiesiog nesiklijuoja. Siužetas neapibrėžtai šokinėja, čia užsimezga, čia nutrūkstą mini siužetai, kol galiausiai viskas suteka į keistai patriotinę, nesuprasi pakilią ar paniekinančią, pabaigą apie žmogaus natūrą. Žodžiu fignia, bet…

Prieš atsisveikinant su motociklais, dar toks vaizdelis. Taip jie sumautai greiti ir ne mažiau pavojingi.

Jei nekreipti dėmesio į tai dėl ko susirinkom, pats susirinkimas gan smagus. „Starhawk“ nors ir pateiktas kosminėje dykumoje yra žiauriai ryškus ir spalvingas, kraštovaizdžiai tiesiog užburia, o kai juose užverda mūšiai vis pagaunu save vėpsant. Tiek žaidžiant vienatvėje, tiek tinkle, vaizdai kvapą gniaužia. Žaidimas akimirksniu papuola į patį trijų monstrų sandūros centrą, kur visomis prasmėmis susikerta geriausios „Tie Fighter“, „Red Faction“ ir „Battlefield“ tradicijos. Jei žaisdamas vienas vis spoksojau į raibuliuojantį dangų ar neaprėpiamus, bet aiškiai matomus, nesvetingus ir labai uolėtus peizažus, tai žaidžiant tinkle žavi kiti žmonės. Ypač CTF režime, kai per pirmas 8 atsiradimo planetoje sekundes, dešimtys darbštuolių apie tave surenčia karinę bazę, o dar po poros akimirkų joje užverda kruvinas susirėmimas dėl vėliavos. Tai momentas kurį nori išgyventi vėl ir vėl, gal todėl žaidimą (ir režimą kurio nevirškinu iš esmės) taip sunku išjungti…

Komentarai

3 komentarai/-as/-ų
  1. Ysidor 2012/06/21 Atsakyti
  2. wroot 2012/06/23 Atsakyti
  3. Artojas 2012/06/23 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *