Spore: leiskite savo vaikučius pas mane…

Nuo tada kai pabandžiau Spore daug vandens nutekėjo. Viena aišku. Tai itin brandus ir visavertis projektas (ne žaidimas) ir nieko apie jį neparašyti kaip dariau iki šiol būtų (buvo) negražu. Kita vertus, tai toks sudėtingas projektas, kad velnias žino ką čia apie jį tokio parašius ir nesumelavus.

Todėl nusprendžiau rašyti trumpai drūtai. Visų pirma apie tai, kad Spore tai visai ne žaidimas. Bent jau tą prasme kurią standartiniai žaidėjai vertina žaidimus. Taip jame yra visi žaidimui būdingi elementai, tame tarpe ir per pastaruosius metus itin išpopuliarėjusi pasiekimų sistema. Taip, vizualiai jis labai panašus į žaidimą, ir net vartotojo sąsaja jame labai primena žaidimus. Bet jei tūlas žaidėjas paims „Spore“ tam, kad atsižaisti jam teks gerokai „apsilaužyt“.

Pirma apie tai, kas tas „Spore“ ir kodėl ten reikia leisti vaikučius.

„Spore“ tai įrankis!
Visų pirma paimkime pačią žaidimo bazę. Žaisdami „Spore“ mes turėtume susikurti visus padarėlius, pastatėlius, mašinytes ir t.t. patys. Imam palaidus gabalus ir juos klijuojam, lipdom, keičiam jų formą. Vienais atvejais mums duotos detalės dar turi ir kitų savybių (kaip šarvai, greitis, etc.), kitais ne, bet didelės esmės tai nesudaro. Aišku šį procesą galim praleisti kaip nuobodų ir nieko nekurti. Atsidarom žaidime esantį „My Spore“ puslapį ir iš ten esančio katalogo ramiai nusiurbiam kažką ką jau sukūrė kiti. Šiai dienai ten turėtų būti gerokai per 30milijonų kūrinių tai būkim ramūs, rinktis yra iš ko. Tuo mūsų pažintis su „Spore“ ir pasibaigs. Atsisakę kūrimo, minimalią patirtį turintys žaidėjai visas 5 evoliucijos stadijas įveiks per vakarą. Esminis žaidimo akcentas kur teks užtrukti ilgesniam laikui yra kosminė stadija. Labai nuobodi ir labai kosminė stadija. Nemanau, kad yra daug žmonių kurie joje užsibūna ilgiau nei keli vakarai iš eilės.

Tai normalu. Nes „Spore“ ne žaidimas.


Viska prasideda nuo to, kad valdome iš meteorito išsiritusią lastelę. Jei norim kažką jai užauginti, reik susirast kitą tokią pat lastelę dainuojant meilės dainas ir susiporuoti. Jeeeeez… miela :). Labai primena Flow. Flow iš pažiūros net įdomiau… Kas tas Flow? Spaudžiam čia ir žaidžiam nemokamai.


Tiesa flow nepamatysi tokių vaizdų, bet esmė išlieka ta pati. Bėgam nuo didelių, valgom mažus tol kol patys dideli užaugam. Tada valgom didelius.

„Spore“ tai įrankis kurį aš saugosiu kol paaugs mano sūnus ir jei tam laike nebus nieko geriau, tai bus pirmas žaidimas kurį jis žais. Sakau tai visiškai rimtai, nes tikiu tuo ką gali duoti Spora. Jei konkrečiau.
Teoriškai jį turėtų lavinti žmogaus kūrybiškumą. Nors padarų, pastatų ar kitų objektų kūrimui žaidėjas turi gan ribotą išeitinių detalių kiekį, kiekviena ši dalis gali būti deformuota pagal poreikius. Tiesą sakant vien ši savybė atveria vartus milijonams vienas į kitą nepanašių kūrinių.
Naujai sukurtas objektas bus vienspalvis, tad kūrybiškumo pamokos tuo nesibaigia. Kiekvieną objektą reik nuspalvinti, procesą galima automatizuoti, galima atlikti rankiniu būdu, bet ir tuo ir tuo atveju lavinasi skonio reikalas :).
Sukurtas objektas turi būti ne tik gražus, bet ir praktiškas. Tam Sporoje ir yra tai, ką daugelis kažkodėl vadina žaidimu. Evoliucijos stadijos, kuriose mes savo sukurtus objektus testuojame ir naudojame. Jei kalbam apie padarą. Nu kam gilintis į tokius vaiko klausimus kaip „Tėveli, tėveli, o kodėl pas močiute tokios didelės akys?“. Įjungi Spore ir atsakai „Va tau padarėlis be akių, burnos, rankų etc.“ uždėk ko trūksta ir sužinosi! Tas pats liečia ir žiuželius, spygliukus, nagučius, dantukus ir t.t. Kiekviena padarėliui uždėta dalis atlieka savo funkciją. Jau po poros sesijų kiekvienam vaikui bus aišku, kad be rankų malkos nepaimsi, o be malkos nepastatysi kaimo. O štai patogios pėdos leidžia gražiai šokti, o kai tu gražiai šoki kitiems žmonėms tai patinka! Dar žaidimo metu vaikas supras, kad gyvenime būna akimirkų kai paprasčiausiai reikia duoti į kažkam į dūdą. Na tai gal ir nelabai graži pamoka, bet pateikta teisingame fone ji gali labai pagelbėti gyvenime. Kuriant mašinytes analogiška situacija. Ratukai, kad greičiau važiuoti. Kuo daugiau ratukų, tuo greičiau važiuoji. Kurdamas savo pirmą mašiną vaikas supras, kad viskas viename neegzistuoja. Uždėsi per daug ratukų, neliks vietos patrankai, kurios kartais oi kaip reikia. Taip išmokstama galvoti apie prioritetus analizuojant kuriamo daikto paskirtį.


Iš vandens išlipau įkvėptas filmo „Mano mama ateivė iš kosmoso“. Tik vietoj rankinuko, lizdas.

Nepaisant to, kad internete pilna visokių pošlybių o ir aš daug rašau apie karą, žaidimas yra visiškai saugus. Sukuri vaikui atskirą loginą ir jis sau žaidžia saugiam namų gardelyje.
Be viso kito Spore labai gražus ir nuotaikingas žaidimas, o kadangi jame suvienyti keli žaidimų žanrai, tai kiekvienas jį išmėginęs žaidėjas gauna kertinius žaidimų valdymo pagrindus. Žaidimų valdymo apskritai, nes Sporoje reik ir pabėgiot, ir pamedžiot ir kaimą suvaldyt ir po kosmosą paskraidyt. Kiekviena stadija šiek tiek kitokia, kiekvienoje šiek tiek skiriasi personažo ar kameros valdymas. Labai naudinga savybė tiems kurių gyvenime lyg šiol nebuvo žaidimų apskritai.
Brandžiam žaidėjui Spore gali suteikti tik džiaugsmą kurti ir dalintis. Tiesa džiaugsmas tokiais dalykais artimas ne kiekvienam ir jaučiu net ne kas šimtajam l33t wanabe pwneriui. Na bet kiekvienam savo. Tik gaila, kad žaidimo promo kampanija sudarė kiek klaidingą įspūdį apie projektą. Teko šiek tiek nusivilti, nes šalia galimybės kurti aš tikėjausi ir iššūkio su priklausomybės doze prilygstančia Civilization serijos žaidimams.  Beje tai dar viena priežastis kodėl žaidimas tinka vaikams. Bent jau kiek aš supratau, žaidžiant Spore neįmanoma pralaimėti. Žaidime paprasčiausiai neįtraukta tokia opcija. O gal įtraukta? Jei kažkam pavyko pralaimėti, duokit žinią.


Galų gale, ilgos ir sudėtingos evoliucijos procese, mes užsiauginom sparnus ir išmokom paimtį į rankas lazdą. Ir visą tai padarėm be Red Bull pagalbos!

O didžiausia Sporos nauda yra ta, kad iš esmės tai labai smagi erdvė kurioje gali leisti laiką tėvai ir vaikai. Aš nesakau, kad Spore įdomiau nei plastilinas, guašas ar spalvinimo kreidelės. Tai kompiuterinė visų šių dalykų išraiška, suteikianti tokias pat laisves ir interaktyvumą. Kai buvau mažas dievinau plastiliną, nežinau kokį įspūdį man paliktų Spore, kur visi mano sukurti baibokai patys juda, šoka, dainuoja ir badosi ietimis. Ir beje daro tai visiškai saugiai, ko nepasakyčiau apie siuvimo mašinos adatas, kuriomis ginkluodavau savo karius.

Spore ne žaidimas!
Jei labai norėčiau tai pagrysti pavyzdžiais, turbūt prigalvočiau jų ir daugiau, bet esminis yra vienas. Jei žaidėjo nesužavėjo kūrimo įrankiai ir jis nori žaisti o ne kurti, Spore bus nuobodus. Super lengvas, super monotoniškas ir laaaaabai nuobodus.


Tiesa civilizacijos stadija galėtų būtų visai sudėtinga jei ne visas žaidėjo klaidas ištaisančios super galios. Pvz tokiu va juodu dūmų užkrėti priešo miestą ir jie visi ten tampa nelaimingi, vadinasi neastparūs religinei propagandai, kurią pompuoja mano daliniai.

Aš labai tikiuosi, kad arba Maxis arba bendruomenė ilgainiui sukurs mod‘ų kurių reikia žaidėjams. Pavyzdžiui man. Turiu kokias dvi vizijas net. Pavyzdžiui koks nors Natural Growth mod — Žaidėjas pradeda ląstelės stadijoj tačiau evoliucijos etape jis negali pasirinkti kokias dar dalis užauginti. Žaidimas pats analizuoja žaidėjo elgesį ir nutaria kas turi išaugti. Pavyzdžiui jei žaidėjas nervingai spaudžia nurodymą plaukti pirmyn, akivaizdu, kad jam trūksta greičio, todėl evoliucijos eigoje jam išauga nauji žiuželiai. Kitas tuo tarpu blaškosi po ekraną, vaikosi srovių nešamą maistą ir nenustygsta vietoj. Tokiam padarui natūraliai trūksta manevringumo, jam išauga pelekai. Žolėdžiui vis baksnojančiam mėsą užauga dantys. Tam kurį visi skriaudžia spyglys užpakaly, kad bandantys jį praryti paspringtų, tam kuris skriaudžia kitus, nuodų liauka, kad skriausti būtų paprasčiau. Ir t.t. ir panašiai. Tokia žaidimo eiga gal net nepakeltų sudėtingumo lygio, tačiau tikrai sukurtų milžinišką peržaidžiamumo vertę ląstelės ir padarėlio stadijoms. Tiesą sakant laukdamas žaidimo aš tikėjausi būtent  TOKIOS eigos.


Kosminė stadija žada daug nuotykių ir pirmas kelias valandas ji kelia džiaugsmą. Laisvai keliauji, tyrinėji naujas planetas, steigi kolonijas… Gali pasirinktoj planetoj net nutiesti kokią tai šokolado upę ar meduolių kalnus. Bet po poros vakarų visa tai, labai nusibosta…

Analogiškų minčių galima pavystyti kiekvienam žaidimo etapui, įpinant patirties iš kitų žaidimų. Labiausiai čia tiktų Civilizacijos arba Setllers elementai. Galų gale, galėtų būti galimybė sužaisti bet kurį evoliucijos etapą išsamiau, tokiam ligmenyje kokiam dabar sukurta kosminė stadija. Problema tame, kad iš esmės pirkdami Spore žmonės gauna kūrimo įrankius, 4-5 valandas žaidimo evoliucijai nuo ląstelės iki kosmoso ir begalybę valandų kurias galima praleisti kosmose. Bet ei! Niekas nesakė, kad Spore bus žaidimas apie kosmines odisėjas. Mums žadėjo evoliuciją!


O kostmosas tai didelis. Čia vaizdelis kurį aš naudoju žaisdamas. Beveik maksimalus zoom/in. Kiekvienas taškelis ekrane tai atskira saulės sistema ir į ją gali nuskristi. Savaime aišku, kad kiekvienoj saulės sistemoj galima rasti vieną ar kelias planetas.


O čia maksimalus kostmoso zoom/out. Kitais žodžiais tariant, tų saulės sistemų tiek, kad gali ir pensijos sulaukt beskraidydamas.

Sporai priklauso ateitis!
Bet ateitis priklauso Spore. Na gal ne grynai šiam projektui, bet tokiems žaidimams kaip šis. Kai kas apie tai jau kalbėjo kurdami Half-Life 2, kur žaidėjas išnaudodamas fizikos dėsnius ir aplinkos elementus galėjo kurti spąstus zombiams. Ant popieriaus. Realiai niekas to nedarė. O gal ir darė, bet nemasiškai. Esmė tame, kad jau tada buvo kalbama apie tai, kad žaidėjams reikia suteikti daugiau laisvės eksploatuoti žaidimo aplinką. Todėl tokių projektų kaip Garry‘s Mod populiarumas manęs nestebina. O ką nors stebina tai, kad Sony turi atsaką į Spore kuris pavadintas Little Big Planet? Manęs ne… Taip kaip manęs nestebina ir MS atsakas į Little Big Planet kodiniu pavadinimu Banjo Kazooie. Ir tai tik pradžia gerbiamieji…


Net ir žaidime esanti, gerai sukurta ir įdomi pasiekimų sistema manęs neužkabino tiek, kad likčiau su Spora. Žemiau pateikiu porą sakyčiau visai vykusių savo tvarinių. Taip. Su fantazija pas mane ne kas… Patarėjas kiek mačiau darbavosi įkvėptas apple dizaino :).

Komentarai

6 komentarai/-as/-ų
  1. Originalas 2008/10/10 Atsakyti
  2. artojelis 2008/10/10 Atsakyti
  3. Coreg 2008/10/10 Atsakyti
  4. artojelis 2008/10/10 Atsakyti
  5. Coreg 2008/10/11 Atsakyti
  6. Dantukų fėja 2009/01/18 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *