Shadow Warrior | Šešėlinė (kraujo) ekonomika

AAA šaudyklių laukas yra gana nuobodus, net jei ir nuklotas lavonais tų, kuriems pritrūko smarvės pasiekti aukštumas ar bent 7/10 įvertinimą. Ir, kuo toliau, tuo labiau tos trys AAA spaudžia save į rėmus, kol galiausiai vieną dieną neatskirsime kur „Battlefield”, kur „Call of Duty”. Naujiems ir smagiems projektams retai telieka vietos. O kaip sekasi su iš užmaršties prikeltais senais, pavyzdžiui, „Shadow Warrior”?

Vaisitinėlė? Šita mokykla yra tokia sena, kad, galima sakyt, beveik "balanos gadynė"...

Vaisitinėlė? Šita mokykla yra tokia sena, kad, galima sakyt, beveik „balanos gadynė“…

 

Nežinau ar drąsiai jį galima statyti prie „Serious Sam”, „Painkiller” ir net „Rise of the Triad” („Hard Reset” būtų aktualus jei nebūtų naujas). „Serious Sam” bandė senas „Doom ir Quake” formules pritaikyti dideliems žemėlapiams sausakimšiems priešų. Ir dvi moderniausios jo dalys niekaip nepasiekė senųjų populiarumo. „Painkiller” yra jo stipriausias varžovas, kuris vargu ar susilaukė verto įpėdinio. „Rise of the Triad” gal leido taškyti mažiau priešų, bet jo perdirbimas pakeitė per mažai. O kaip dėl „Shadow Warrior”, apie kurį savo jaunystėje net negirdėjau?

 

Jei pradėsime nuo siužeto, tai jis yra pakankamai paprastas. Lo Wang yra pasiunčiamas už porą milijonų nupirkti legendinio kardo. Sandoris neįvyksta, į pasaulį įsiveržia demonai, o jau tada tik kardu ir gal vienu kitu šautuvu prasiskint kelią į laisvę ir šviesų rytojų. Pats kelias stačiai pilnas jau minėtų demonų ir kartais pasimaišančių žmonių, bet žaidimas, vis gi, daugiau dėmesio skiria siužetui nei, tarkime, „Painkiller” ar „Serious Sam”.

Visai patikėčiau, jei tokį rasčiau EA žaidime.

Visai patikėčiau, jei tokį rasčiau EA žaidime.

 

Ir valdomas visai paprastai – tik kad modernusis taikymasis per, na, ginklo taikiklį „pririštas“ prie visai nepatogaus „X“. Kodėl? Nes dešinio pelės mygtuko reikia įvairiausioms galioms ir kombinacijoms aktyvuoti. Apskritai sistema pakankamai paprasti ir įdomi. Du kartus spustelim judėjimo kryptį, tada kairį arba dešinį mygtuką, štai jau jums ir galios veikia! Ir žaidėjas nemiega, nes tai sudėtingiau nei šiaip tik klavišą mygtelt, ir įdiegimas pakankamai organiškas. Jei kas kuo ir skundžiasi, tai kad gal šiek tiek per lengva žaisti.

 

O tai todėl, kad pati pirma gaunama galia yra galimybė gydytis. Ne iš karto ir ne visas gyvybes, bet reikiamai dėliojant tobulinimo taškus (vadinasi, visi pirmiausia keliauja šiai galiai), galima išgyti labai greitai. Yra, aišku, ir kitų galių, bet jas būtų sunkoka panaudoti jau padžiovus autus. Be to, tai, kad nereikia kaip kokiam mulkiui iš 1999-ųjų rinkti vaistinėlių (bet jų žaidime irgi pasitaiko) – didelis privalumas! Štai pamoka, kad net ir norint perkurti/atkurti kažką iš senesnių laikų, nebūtina laikytis įsikibus visų atgyvenų, kurios originalą tiesiog temptų žemyn. Šiek tiek modernumo niekam nekenkia. Ar ne, EA?

Virš peties iškeltame karde susikaupia tiek frustracijos, kad nusmeigus priešą, ji yra išlaisvinama ir suplėšo vargšą į gabalus. Puiku, nes kardų psichoterapeutai - tikrai plėšikai.

Virš peties iškeltame karde susikaupia tiek frustracijos, kad nusmeigus priešą, ji yra išlaisvinama ir suplėšo vargšą į gabalus. Puiku, nes kardų psichoterapeutai – tikrai plėšikai.

 

Kalbant (rašant!) apie patį demonų kapojimo jausmą… Čia galėjo būti įdėta ir daugiau darbo. Visų pirma, tai tiesiog kapojimas, nes dauguma ginklų žaidime yra silpni ir netaiklūs. Liūdnoka, nes labai retas žaidimas parūpina tokius gražius pradinius pistoletus ar automatus – ar taip smagiai juos pristato. Tad didžiąją dalį laiko būsime įsikabinę katanos, kuri, deja, ne visada pataiko, net kai ir tikrai, atrodo, turėjo tai padaryti. Liūdna, ir ypač dėl to, kad ypač greitai ir lengvai atskiriamos priešų galūnės. Tad ginklas, užtikrintai pataikantis į tuoj rankų nebeturėsiantį nelaimėlį, būtų daug smagesnis. Ypač kai, kaip jau minėjau, šaunamieji ginklai apvilia.

 

Demonų įvairovė, viena vertus, yra šiek tiek ribota, tačiau naujos rūšys prieš mūsų kardus stoja neblogu ritmu. Gerai yra tai, kad skirtumų pasitaiko ir tarp tos pačios rūšies atstovų. Be to, kartais jie įniršta (piktnaudžiavimas galiomis tai padažnina) ir tampa kiek kiečiau atrodančiomis, piktesnėmis versijomis. Aišku, visi krenta prieš kardą ir šurikenus, o kartais ir prieš konvencinius ginklus. Smagu tai, kad, pavyzdžiui, galima rastą demono širdį panaudoti tam, kad sutraiškytum aplink esančius, o tobulinant įgūdžius – ir rasti pritaikymą kai kurių galvoms. Tuo jau nepasiskųsi!

Galima naudoti ir kitus ginklus, ne vien kataną, bet kad nebūtina.  Išskyrus tada, kai randi demono galvą, nes to reikalauja tavo širdyje tūnantis metalistas.

Galima naudoti ir kitus ginklus, ne vien kataną, bet kad nebūtina.
Išskyrus tada, kai randi demono galvą, nes to reikalauja tavo širdyje tūnantis metalistas.

 

Kaip atskirą dalyką norėčiau paminėti žaidimo humorą. Jis nėra labai gilus, be to, kartais žarstosi ir „memes“, bet viskas smagiai ir su saiku. Lo Wang galias teikiantis demonas Hoji yra puikus kompanionas, suteikiantis galimybę protagonistui pasišnekėti net ir nesutinkant kokioje neįtikėtinoje vietoje užsibarikadavusių kitų žmonių. Ši sistema gerai veikė net ypatingai šauniame „Dark Messiah of Might and Magic” (o siaube, koks geras buvo), puikiai tinka ir čia. Hoji ir pagyvina pasaulį, ir praskaidrina nuotaiką, ir paaiškina aplinkas – o viso to net labai trūko „Hard Reset”, kuris buvo šiek tiek per rimtas savo paties labui (ypač kai dažnai buvo paikas per visą pilvą).

 

Žaidimo menine kryptimi daug skųstis tikrai negalima. Taip, jis neatrodo kaip AAA, ir galėtų būti geriau optimizuotas. Bet aplinkos visai malonios, nors ir kiek vienodos, priešai deramai įspūdingi, ginklai – malonūs akiai. Įdomiausias dalykas iš audio pusės yra tai, kad visiškai neatsimenu, kokius garsus skleidžia demonai, bet niekad nepagalvojau, kad žaidimas būtų per tylus ar būtų blogai įgarsintas. Vadinasi, vieni pliusai!

Gaila, kad toks gražus SMG yra toks nepavojingas. Na, bet kartu su nubraukta ašara nusivalai ir šiek tiek demonų kraujo.

Gaila, kad toks gražus SMG yra toks nepavojingas. Na, bet kartu su nubraukta ašara nusivalai ir šiek tiek demonų kraujo.

„Shadow Warrior” yra geras žaidimas jei nori skersti gaujas priešų ir kartkartėmis pribaigti pavienius priešininkus. Prieš finansinių metų pabaigos AAA hitų tvaną tai gali būti paskutinis jūsų gurkšnis pretenzijomis nesugadinto, tikrai smagaus žaidimo. O jei dar išleistų pataisą ginklams…

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *