Puddle | Pasipliuškenimas

Kaip ir pats žaidimas be smulkesnių paaiškinimų duodantis vadžias žaidėjui, taip ir aš iškart griebsiu jautį už ragų. Tavo užduotis Puddle – saugiai nugabenti skystį į vamzdį ar kitą vietą lygio gale. Tiesioginės kontrolės neturi – valdai lygį, jį pakreipdamas kurion nors pusėn, taip įtakojant skysčio tekėjimo kryptį. Žinoma,  kiekviename lygyje gausu kliūčių, grasinančių skystį sugerti, išgarinti ar kitaip sunaikinti. Nors pradėdamas turėsi nemažą rezervą klaidoms, gali labai nesunkiai prarasti nemažą skysčio dalį, o tada jau teks stebėti matuoklį, rodantį minimalų kiekį, leidžiantį progresuoti.

Žaisdamas būtinai turi kreipti dėmesį koks skystis ir kokioje aplinkoje turi tekėti tikslo link, nes šios dvi aplinkybės labai įtakoja valdymą. Skysčiai skirsis savo tirštumu, dažnai turės ir kokią įdomesnę sąvybę. Pavyzdžiui stipriau sutrenkus nitrogliceriną, jis akimirksniu sprogs, tad turėsi jį valdyti kuo švelniau. Tuo tarpu aplinkos, tokios kaip gamta, laboratorija, ar žmogaus organizmas, skirsis ne tik kliūtimis, bet kartais (paskutiniame kiekvieno skysčio lygyje)  pateiks kokį įdomesnį tikslą. Bet ir tai nėra viskas. Teks valdyti skysčius induose, nesvarumo būsenoje ar kitomis neįprastomis aplinkybėmis, tad žaidimas nepabosta.

Iš kur miške tokios emblemos atsirado?

Valdyti skysčius, nors tai daroma vos dviem mygtukais, nėra lengva. Nedideli lašeliai labai dažnai atsiskiria nuo pagrindinės masės (ypač šuolių metu)ir dingsta už ekrano ribų ,o tada jau melskis, kad jie kaip nors atitekėtų atgal. Kadangi kamera sufokusuota į skystį, dažnai nematai, kas dedasi priekyje ir tenka aklai stumtis tolyn, kas dažniausiai reiškia dalies skysčio praradimą. Ir tokiu atveju dar džiaugiesi, kad nereikia lygio iš naujo pradėti, kas irgi nutinka neretai. Greita reakcija čia ne ką tepadės, mat daugumai kliūčių įveikti reikia išvystyti bent jau nedidelį pagreitį, o nematydamas kliūties, jai nepasiruoši. Na, aišku, kamerai nėra lengva susidoroti, kai valdomas objektas yra nestabilus skystis, galintis išsilakstyti kur papuola. Bet tokie momentai visvien nervina. Gerai, kad keletą lygių gali praleisti pasinaudojęs žaidimo funkcija  vadinama „verkšlenimu“ (matyt, Puddle labai jau stengiasi neatrodyti kaip casual žaidimas, tai ir pagalbas vadina pašaipiai)

Už gerą pasirodymą lygyje (apskaičiuojama pagal išsaugoto skysčio kiekį ir lygio įveikimo trukmę) gausi auksinį, sidabrinį ar bronzinį medalį. Jie atrakina šiokią tokią smulkmę pasižaisti laisvame Laboratory režime. Jo paskirtis – pratęsti žaidimo trukmę, tačiau asmeniškai man tai primena apkarpytą lygių kūrimo įrankį su kuriuo nieko nesukursi. Žodžiu, beprasmybė. Apie šį režimą kažko daugiau neišeina ir parašyti, tai tiesiog smėlio dėžė ir tiek, bent jau man nepalikusi jokio įspūdžio.

Vienus skysčius netrunka pakeisti kiti

Puddle išvaizda savotiška: skysčiai kiek primena spalvotą lydytą plastiką, ir šiaip jaučiasi toks bendras dirbtinumas. Tai nereiškia, kad žaidimas negražus. Tam tikros vietos išties įspūdingos, pavyzdžiui kelionė žmogaus virškinamuoju traktu. Tiesiog kartais atrodo, lyg būtum uždengęs monitorių celofanu. Aišku, vaizdumo dėlei kiek perdedu, bet įspūdis – panašus. Gaila, kad Puddle garso takelis toks neįsimintinas, jog sužaidus teprisimenu tik pradinio meniu melodiją. Bent jau paties skysčio kliuksėjimas skamba gerai.

Nenoriu nuteikti neigiamai: Puddle centrinė idėja išties intriguoja, o įvairovės daugiau, nei pakanka, tačiau kamera ir kelios kitos problemos, gali ne juokais supykdyti. Jei sugebi tokius nesklandumus ignoruoti, Puddle – tikrai neprastas pasirinkimas.

 

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. Nickas 2012/12/31 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *