Prisiminkime Psychonauts, prisiminkime save

Galaižin, kokiais laikais mes šiomis dienomis gyvename. Ne istoriškai, bet individualiai, asmeniškai. Mums brukamas materialus turinys yra toks gausus, kad retai tesugebame atsigręžti atgal, nes kitaip pamestume tą šviežienos srautą, bėgantį prieš savo akis. Toks priverstinis izoliacionizmas ties ateities perspektyva skaudžiai atsiliepia tiek mums patiems, tiek konstruktyviai kritikai, mat suformuoti nauji standartai ir aksiomos gali pasirodyti esą baisiai juokingai kritę lyginant su tuo kas mums egzistavo seniau. Prisiminti yra būtina, norint išlaikyti blaivų protą.

Tuo įsitikinau paskutinę vasaros savaitę iš stalčiaus išsitraukęs „Psychonauts“.  Ši vaizdų ir garsų samplaika (nuo šiol taip vadinsiu žaidimus, nes sąvoka „žaidimas“ didžiąjai daliai mūsų visuomenės labai atmestina, matot, mes labai rimti juk) iki šiolei man yra it kokie tobuli memuarai. Taip pavyzdingai žaidėją įtraukiančio ir nepaleidžiančio žaidimo reta. Tą bandė, ir iš esmės realizavo, „Mass Effect 2“ ir „Uncharted 2“, ir dar daugelis kitų. Bet „Psychonauts“ galima studijuoti kaip vadovėlį dėl to, kad tai nėra vien techniškas žaidėjo įtraukimas į virtualų pasaulį, ne, didžioji to veiksmo dalis yra emocinė. Paliekanti nemažai vietos savitai emocinei interpretacijai. Kitaip sakant tai žaidimas, kurį surysi vienu ypu, o diena iš dienos „perkramtydamas“  surasi ir suprasi savose mintyse būtent taip, kaip Tau maloniau.

psychonauts-raz-moon-forest

Gražiausias mėnulis kokį mačiau žaidime. Gražiausias! Net Pikasui patiktų!

 

Tokią kolosalią išliekamąją vertę turinčio produkto realizacija taip pat turi būti itin savita. Iš pažiūros taip neatrodo, tačiau išardžius žaidimo visumą, tą lengva pastebėti. Nors „Psychonauts“ ir yra trečiojo asmens nuotykių žaidimas jis ypatingai siurrealus, vos ne „škicovas“. Taip paliekama didelė erdvė įsisprausti žaidėjo mintims ir fantazijai. Visa kas supa veikėją, aplinka, čia dažnai nėra konkreti, reali ar dar kaip nors kitaip plombuota realybės štrichų. Būtent tose atsivėrusiose skylėse tarp realybės ir siurrealaus, žaidimo kuriamo pasaulio – telpa mūsų fantazija. Ir lyg to nebūtų gana, minėtąjį fantazijos integracijos procesą smarkiai pagreitina „Psychonauts“ grafinis apipavidalinimas – animacinio filmuko stilistika. Nesijuokit, tokia jau tendencija, kad būtent tokio tipo vaizdinė medžiaga labai smagiai sužaidžia su mumyse užsilikusiu vaiku. Visai panašiai, kaip per mus pravažiuoja ir kai kurie „Pixar“ filmai.

psychonauts

Kilnoju karves naudodamas telekinezę. Trijų metrų ūgio napoleono akivaizdoje.

Žinoma visa tai nebūtų veiksminga be techniškai tvarkingos žaidimo pusės. „Psychonauts“ nesugeba čia spindėti – geriau, apie gameplay‘ėjų, mechaniką Tu išvis negalvoji, aišku kartais kliūva kamera, bet tai nėra didžiulė problema. Svarbiausia yra tai, kad žaidimas sugeba priversti Tave užmiršti apie savo pradą, kuris yra – „video žaidimas“. Tai sunku paaiškinti, neapčiuopamas dalykas, nei žodžiais nei bet kokia kita substancija, tačiau tikiu, kad suprantate. Lyg kas pasodintų Tave į liftą, kabantį aukštai aukštai ir nukirptu lyną. Juodas užsimiršimas ir paskendimas tolimoje realybėje, bet kartu – savo paties centre. Tą gali tik rinktinės knygos, filmai ir tik keli labai „imersyvūs“  žaidimai.


Skaitiniai į temą:
„Nors „Psychonauts“ sulaukė plataus kritikų pripažinimo, finansiškai žaidimas nebuvo sėkmingas. Šių dviejų žaidimo sėkmės įvertinimo faktorių(kritikai ir doleriai) teisingumą įdomiai kvestionuoja Benas Cook’as. Siūlau pasiskaityti įrašą „Some of My Best Friends are Bad Games“ Bitmob tinklapyje.“ – Patarėjas.

Visa tai yra labai galinga, potencinė galia, kurią išjudinus (įdėjus žaidimą į konsolę) – žaidėjas smenga į ypač malonią, loginį protą atpalaiduojančią, bedugnę. Tačiau ne visiems tai veikia, žaidimas unikalus, tad vieniems – trakšt! Ir bus vienas didžiausių stebuklų. Kitiems – ne. Bet bent kol kas „Psychonauts“ yra universaliausias, mano matytas, tokio pobūdžio žaidimas. Todėl tokį žaidimą būtina prisiminti, sužaisti vėl, nes, Die, jei rasite kažką panašaus kas buvo išleista į rinką šiuo metu – asmeniškai padovanosiu Xbox‘ą.

Prieš „Psychonauts“ griūna šiuolaikiniai standartai, tie patys, atmosferos išaukštinti „BioShock“ vaizdiniai, „Metal Gear Solid“ istorijos inercijos agresyvumas, „Braid“ orginalumas, visa tai griūna peržaidus „Psychonauts“. Ir kažkodėl liūdna, nes pradeda atrodyti, kad stovime vietoje, žaidimų emocinės vertės aspektu.

psych3

Arbatos vakarėlis sėdint moderno įkvėptose kėdėse.

Iš visų pusių tik perėjūnai. Anas bėgantis ten, ani dev‘ai perkantys tuos. Žaidžiat monopolį, o idėjas ir kūrybą pamiršot, ponai? Ar jau taip tuščia, kad negalit? Tas galioja visiems. Kaip pavyzdį paimsiu EA, kurie visai neseniai labai apkarpė ir sukomercinalizavo vos į jų akiratį papuolusį Indie žaidimą „Shank“. Gavosi nei šis nei tas. „All flash no substance“. Jau darosi gėda tarti šitą frazę, nes tiek kartų kartota, bet tik taip sugebu išsireikšti. Te, nuvalkiota frazė apibūdinti jūsų šlykščiai prerogatyvai kurti atgrasius žaidimus, turėkites. Kai pavyzdžiai imami iš koja kojon žygiuojančių konkurentų, o iš senų klaidų nesimokoma – sunku judėti pirmyn. Labai norėtusi, kad kartais, tik kartais, „AAA title‘ų“ kūrėjai užmestų akį į tokius žaidimus kaip „Psychonauts“.

Summa summarum. Kaip Pink Floyd‘ai griovė sieną, taip mano nuolatinio, nuobodaus, šlamšto sieną sugriovė „Psychonauts“. Ne tiesiogiai, bet labai jau maloniai, ryškiai, taip, kad niekad nepavyks užmiršti. Gaila, kad diena iš dienos ta siena vėl statoma, užtai laikysiu žaidimo diską kažkur netoliese.

Komentarai

28 komentarai/-as/-ų
  1. Artojas 2010/09/17 Atsakyti
  2. Pjovėjas 2010/09/17 Atsakyti
  3. Patarejas 2010/09/17 Atsakyti
  4. Rokas 2010/09/17 Atsakyti
  5. Foxiz 2010/09/17 Atsakyti
  6. Pjovėjas 2010/09/17 Atsakyti
  7. Kraugerys 2010/09/18 Atsakyti
  8. Karlotikas 2010/09/18 Atsakyti
  9. Toxis 2010/09/18 Atsakyti
  10. Xanthus 2010/09/18 Atsakyti
  11. Ceslovas/neceslovas 2010/09/18 Atsakyti
  12. Xanthus 2010/09/18 Atsakyti
  13. Artojas 2010/09/18 Atsakyti
  14. Karlotikas 2010/09/18 Atsakyti
  15. Rokimusas 2010/09/18 Atsakyti
  16. Inlesco 2010/09/18 Atsakyti
  17. Artojas 2010/09/18 Atsakyti
  18. Karlotikas 2010/09/18 Atsakyti
  19. Patarėjas 2010/09/18 Atsakyti
  20. Xanthus 2010/09/18 Atsakyti
  21. Artojas 2010/09/18 Atsakyti
  22. Toxis 2010/09/19 Atsakyti
  23. ZZ1 2010/09/19 Atsakyti
  24. Simauskas 2010/09/20 Atsakyti
  25. Agnyz 2010/09/20 Atsakyti
  26. Karlotikas 2010/09/20 Atsakyti
  27. Rokimusas 2010/09/21 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *