Pikseliniai paradai ir gėjai NPCėjai

1996-aisais Lietuvoje gėjai neegzistavo. Bet jau po dvejų ar trejų metų kažkas netikėtai ištarė mistišką, dar niekad negirdėtą žodį „lesbė“, kuris pravirkdė vieną iš Pesenkaičių dvynių ir privertė užsidaryti ją klasės tualete. Nors iki to Lietuvoje homoseksualių žmonių nebuvo, JAV jau buvo pasirodęs žaidimas „Phantasmagoria II: A Puzzle of Flesh“. Jame, tarp kitko, vienas veikėjų buvo pats geriausias visų laikų ir visų žaidimų gėjus Trevoras. Kietas vaikinas, tas Trevoras – nesislėpė esantis gulbė (ačiū, Lina Žigelyte ir Delfi) ir toks visai savas. Nelaimei, po gerų dešimties metų žmonėms pradėjo rūpėti ne tik homoseksualų teisės, bet ir netradicinių seksualinių orientacijų atstovavimas žaidimuose, ir todėl viskas nuėjo šuniui ant uodegos.

Trevoras ir rengėsi geriau nei mūsų akiniuotis protagonistas

Trevoras ir rengėsi geriau nei mūsų akiniuotis protagonistas

Svieto lygintojai, tiesa, rūpinasi ne pikseliuotais homoseksualais: jiems reikia, kad „Unreal Engine 4“ generuotų visą LGBTQWERTY (LGBT+) vaivorykštę, tuo pat metu neskriausdamas moterų. Juk tai kaip ir vienintelė likusi gera, absoliučiai teisinga kova, kuria jie gali užsiimti, be to, gėjai yra šalia mūsų, kitaip nei visokie alkstantys Afrikos vaikai (kurie neturėjo padorumo gimt kur arčiau) ar vargšai (kurie neturėjo padorumo nebūti amžina, sudėtinga problema). Tad griebiame už fakelo ir reikalaujame: daugiau lyčių ir seksualinių orientacijų atstovavimo žaidimuose! Aišku, rėkiame vis dar pakankamai tyliai, nes kol kas net moterų vaizdavimo nesutvarkėme, nors aš ginčyčiaus, kad nesutvarkėme apskritai nieko. Aiškiausias atsiliepimas į šį šauksmą gelbėti apie dešimt procentų prispaustos visuomenės yra „Dragon Age“ ir „Mass Effect“ tęsiniai. Liaudis norėjo – liaudis gavo gėjų! Va, visi „Dragon Age II“ komandos vyrai, išskyrus brolį (nes brolis) ir nykštuką (nes nykštukas) pasiryžę su Hawk ant šieno pasivolioti. Net ir Anders retroaktyviai paskelbiamas neprijaučiančiu moterims. O štai „Mass Effect“, net mūsų pačių laive yra vienas vyras, labiausiai išsiilgęs kito vyro. Visa mažytė, nelabai pačius homoseksualus džiuginanti problema yra ta, kad „BioWare“ problemą išsprendė kaip kompanija, matanti puikų būdą gerinti ryšius su visuomene ir nenorinti išleisti per daug pinigų. Gėjai funkciškai, techniškai ir visai kaip nesiskiria nuo moterų, nesiskiria ir jų kabinimo būdai. Jei norėjome permiegoti su Morrigan, tai padegėme našlaičių prieglaudą, ir davėme jai keletą žaislų. Tas pats ir su vyrais „DAII“. O kalbant apie „Mass Effect“… pavirkavo pavirkavo poroje vaizdo intarpų žmogelis, pažiūrėjo kaip mandrai Shepard kilnoja antakius ir akį merkia, ir sutiko, kad „prišvartuotų savo Normandy jo Citadel“. Jie yra gėjai, nes turi būti gėjai, nes „BioWare“ to reikia, o ne todėl, kad kažkas sugalvojo veikėją, kuris taip jau išeina, kad yra homoseksualus, ir tai labai harmoningai dera su jo asmenybe.

Anders ne tik „BioWare" poreikių auka, bet ir „tragiškas" teroristas nuo pašaknų idiotiškame magų-tamplierių konflikte. Iš meilės.

Anders ne tik „BioWare“ poreikių auka, bet ir „tragiškas“ teroristas nuo pašaknų idiotiškame magų-tamplierių konflikte. Iš meilės.

Ir štai susiduriame su viena didesnių žaidimų studijų problemų: patologišku nesugebėjimu rašyti, ypač jei tas kas nors yra nauja ar rizikinga. Žmonių (o, kaip girdėjau Tumblr, homoseksualai yra vieni iš jų, o gal net ir labiau žmonės) santykiai yra sudėtingi, jausmus ir subtilumą perteikti nėra lengva… o čia, žiūrėk, reikia dar mappint kaip kraujas ant šarvų tykšta, ir iš viso istorija maunama ant gameplay rėmo. Aišku, išmesti romantikos iš RPG katilo mes negalime. Kitaip, va, neįsijaus jausmais mūsų žaidėjas, o ir herojus negaus savo princesės. Tad ir duodame tą prisukamą princesę, o jei vaikai reikalauja, kad princesė barzdą turėtų, duosime ir tą. Negi mums sunku? Dabar įsivaizduok, jei tą patį darytume (ir su tiek pat subtilumo) kituose žaidimuose. Šaudai šaudai tu tuos magiškai atsirandančius rusus, ir staiga atsisuka į tave kapitonas Price, nurieda ašara į ryžą ūsą ir taria: „Žinai, susprogdinsim Maskvą, o tada tai grįžęs vyrą užtručinsiu kaip reikalas“, ir daugiau nieko nemini žaidime. Atrodo neįtikėtina gal, bet nepamirškime, kad čia industrija, kur paniškai kopijuojamas kiekvienas dalykas, kuris tariamai atnešė sėkmę. Jei kas nors užpelenguotų, kad gėjaus paminėjimas pridėjo bent tris pardavimus, tai net ir vienas kitas kerbalas žydrą atspalvį įgautų.

Pirmosios homoseksualų eitynės Munulyje skelbiamos pavykusiomis!

Pirmosios homoseksualų eitynės Munulyje skelbiamos pavykusiomis!

Taip pat galime paklausti ir dar vieno dalyko: ar industrija, ne, žaidėjai yra pakankamai pribrendę, kad turėtume homoseksualius antagonistus? Tikrai šlykščius, nepateisinamus, netragiškus netradicinės orientacijos antagonistus? Ne, ne, ir dar kartą ne. Kol kas gana sudėtinga sukurti blogiečius, kurie tokie yra ne dėl to, kad reikia. O mes dar reikalaujame, kad išvystytų jų asmenybę, ir ne šiaip, o pakankamai, kad homoseksualumas taptų harmoninga jų charakterio dalimi. Ar kažkaip sugebėjome iki to studiją privesti, kad ir klykiančią, besispardanči ir snarglių šleifą palikusią? Puiku, dabar galime ją mesti ant laužo, kurį pakūrė Kotaku (žibalo atnešė Patricia Hernandez) ir kursto ratu sustojęs Tumblr. Nes kovojant už lygias mažumų teises svarbu, kad jų atstovai būtų gražūs ir geri, nes bandyti teigti ką nors priešingai yra neestetiška. Nepaisant to, kad homoseksualai yra tokie pat kaip tu ir aš, vadinasi, igali būti ir pakankamai šlykštūs ar bjauraus charakterio. Tokiems viražams nepasiruošusi nei industrija, nei garsiausiai iš jos gėjų reikalaujantys heteroseksualai.

Komentarai

3 komentarai/-as/-ų
  1. Vainius 2014/07/10 Atsakyti
  2. Simauskas 2014/07/11 Atsakyti
  3. Transgresija 2014/07/14 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *