Per Syndicate prizmę – į siužeto kūrėjų bailumą

Senai, taip senai, kad merginą susirast išeidavo greičiau nei iš interneto parsisiųsti pornografijos, pasirodė pirmasis Syndicate. Žaidėjas tapo tokios didelės korporacijos, net ne megakorporacijos, o viso sindikatu, menedžeriu. Tik vietoje nesuprantamų, nieko nereiškiančių žodžių mėtymo („sinergija“) ir visus erzinančių komandos lojalumo ugdymo pratybų jis valdė specialiųjų agentų-kyborgų komandą. Šie dalyvavo įvairiose slaptose kovinėse misijose. Žaidimo pabaigoje, aišku, teko užimti pasaulį.

Štai jums ir 60 karinės industrijos pažangos metų rezultatas... čiužinys, žiūronai su lyg "Javelin" raketos taikikliu ir baisaus dydžio snaiperio šautuvas

Todėl naujasis serijos perkūrimas išmetė visas šias ambicijas į industrinį gerų idėjų deginimo aparatą ir nusprendė padaryti kai ką nuobodaus. Turėkite omenyje, kad aš čia nerecenzuoju žaidimo – neperskaitysite nieko konkretaus apie žaidimo elementus. Tiesiog Syndicate siužetinė linija trenkia tinginiavimu ir inovacijų baime. O šis tekstas trenkia „spoileriais“, taip kad buvote įspėti.

Pradėjus žaisti Syndicate per pirmas dešimt minučių – ar greičiau, jei esate labai l33t – pamatyse visus reikšmingus istorijai veikėjus. Tik pasižiūrėjau į vieną ir pradėjau galvoje keiktis. Nes nebuvo jokios galimybės, kad jis nebus paskutiniu bosu. Aišku, bežaidžiant kartais turėjau vilčių, kad viskas pasikeis, kad išsisklaidžius dūmams pergalingai plevėsuos Eurocorp vėliava, bet žaidimas gana tingiai ir nesubtiliai jas sudaužė. Ir nuliūdo Marčius, ir priešus nebe taip entuaziastingai vertė susiprogdinti granatomis.

Galite apkaltinti mane žaidimo siužeto atskleidimu, bet akimirką pagalvokite. Jūs esate galingiausio sindikato Eurocorp Agentas, prifarširuotas genų inžinerijos ir kibernetikos. Jus naudoja visokiausiose tamsiose operacijose. Ar yra klausimas, prieš ką galiausiai teks kautis? Ar kažką nustebins tai, kad teks galiausiai nukreipti ginklą į Eurocorp? Nes rimtai, kada paskutinį kartą žaidime nereikėjo kovoti su korporacija? Haze beveik toks pats siužetas buvo!

Priežastis mėgti Eurocorp Nr. 53: Tie nuostabūs pėstininkų šalmai

Ir kodėl? Per daug nesigilinant pažvelkime į Syndicate pasaulį. 2069 metais pasaulyje gyvena 15 milijardų žmonių. 52% procentų galvoje turi DART mikroschemas, kuriančias išplėstąją realybę ir pakeitusias visus asmeninius elektroninius prietaisus. 48% jų neturi, yra visiškai atkirsti nuo skaitmeninės erdvės ir gyvena skurde. Be to, turtingųjų kvartalai kyla virš vargšų, todėl bėdžiai net saulės nemato. Vyriausybes ir valstybes pakeitė sindikatų valdžia. Šie tarpusavyje varžosi ir nelabai gražiais būdais. Pavyzdžiui, rusiškasis Pravitel Baltarusiją užėmė paleidęs ištikimybę koreguojantį DART virusą ir samdiniais išvalęs besipriešinančius vargšus. Vienam sindikatui bandant perimti kito darbuotojus vyksta labai kruvinos operacijos. Agentų susirėmimuose žūsta nekalti žmonės. Pragaras, ar ne?

Bet pažiūrėkime kaip yra iš tiesų. Pasaulis sugeba daugiau mažiau išmaitinti 15 milijardų žmonių – tie vargšai taip stabiliai nesiveistų, jei visai neturėtų ką valgyti. Tie 52% procentai DART mikroschemų turėtojų komfortabiliai gyvena megadangoraižiuose (ir vadinami Upzoners, nes gyvena viršuje). Koks vargšų ir pasiturinčių santykis dabar? Korporacijų remiamos mokyklos vargšų vaikams sudaro prielaidas į viršų nukreiptai socialinei migracijai. Viena iš žaidimo veikėjų yra aukšto lygio Eurocorp mokslininkė, gimusi kaip Downzoner (t.y. vargšė). Niujorko Downzone – kadangi žaidimų kūrėjai nežino kito miesto – atrodo ne ką blogiau nei dabartiniai getai. Ir bent viena –graffiti dažų – industrija tikrai klesti amžinoje vargšų prieblandoje. Taip, ten klesti nusikalstamumas, bet, jei teisingai interpretuoju informaciją, sindikatų policija ir ten apsilanko.  Pasaulio nekankina ozono sluoksnio nykimas, pasaulinis atšilimas ar panašiai. Gatvėse skraido automobiliai. Ginklai nėra daug pažangesni nei šiandieniniai. Aišku, galima prikišinėti, kad daug žmonių žūva tarpkorporaciniuose konfliktuose. Tačiau dabartiniai valstybiniai konfliktai vargu ar palieka mažiau lavonų. Žiūrint atgal istoriją, galima rasti tokių įvykių, kaip Kinijos ir Vietnamo karas (vykęs po žymiojo Vietnamo karo), kai per mažiau nei mėnesį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. O apie rimtus sindikatų karus neužsimenama.

Tai ne tiek revoliucingai nusiteikusių masių kiek pagarbaus susižavėjimo ženklas, manyčiau!

Todėl kūrėjams tenka griebtis tingių priemonių ir kartais korporacijų elgesį padaryti fantastiškai blogu. Vienos mokslininkės pagrobimo metu Cayman Global smogikai be rimto reikalo iššaudo kelis aukštus dangoraižio gyventojų. Kam? Ar ne geriau tiesiog porai Agentų ją prigriebti? Vis tiek pabėgimui suorganizuotas tik vienas lėktuvas (dar ir nematomu patampantis), kuriame visos pajėgos tikrai tilpti neturėjo. Bet mums reikia pasišaudyti su Cayman Global, tad velniop logiką ir logistiką!

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. Kaj 2012/03/09 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *