Penkiolika papildomų minučių šlovės

Timas Šaferis(Tim Schafer) yra žaidimų industrijos veteranas ir legenda. Ne toks produktyvus, kaip ne kurie kiti nūdienos pranašai, tačiau labai kruopštus ir meniškas. Meniškas tiek, kad tikriausiai ne vienoje diskusijoje apie tai ar video žaidimai yra menas, nuskamba tokie pavadinimai kaip „Grim Fandango“ ar „Psychonauts“.

Priminsiu, kad „Grim Fandango“ 1998-aisiais karaliavo visuose įmanomuose žaidimų apdovanojimuose, figūravo pardavimų topuose, o 2009-aisias „Dievo Režimas“ jį įtraukė į savo aukso fondą:) Tuo tarpu už „Psychonauts“, be kitų smulkmenų, Timas gavo BAFTĄ. Ir tai yra rimta, nors pačio žaidimo finansinė sėkmė nelydėjo.

Kova "Brutal Legend" žaidime atrodo daugmaž taip. Tiesiog HacknSlash su tam tikrais combo prieskoniukais

Kova "Brutal Legend" žaidime atrodo daugmaž taip. Tiesiog HacknSlash su tam tikrais combo prieskoniukais

Iškart po „Psychonauts“ Schaferis kibo į penkiolika metų brandintą įdėją – heavy metal pasaulį idealizuojantį, veidus lydantį veiksmo ir muzikos užtaisą – „Brutal Legend“. Kaip ir minėjau, Timui kruopštumo netrūksta – puikiai sukalti dialogai, šviežias ir nebanalus humoras, aukščiausio lygio art direct’ingas ir originalios temos yra jo žaidimų vizitinė kortelė. Su „Brutal Legend“ ši idėjinė linija yra tęsiama. Aišku, kai prie projekto prisijungė Jack’as Black’as, o sunkusis rokas patyrė renesansą žaidimuose tokių hitų kaip „Guitar Hero“ bei „Rock Band“ pagalba, „Brutal Legend“ su karštomis rokerėmis, „Pixar“ ex-animatore ir solidžiu sunkiojo roko dinozaurų palaikymu, galima prognozuoti visai apčiuopiamą ir gal kai kam (pvz. Activision:)) kiek netikėtą finansinę sėkmę.

Tos vadinamos "solo" partijos, būtinos žaidimo progresui. Tam tikri ritmo žaidimų įkvėpti mini žaidimukai

Tos vadinamos "solo" partijos, būtinos žaidimo progresui. Tam tikri ritmo žaidimų įkvėpti mini žaidimukai, kuriuose klaidos kartais atleidžiamos:)

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki žaidimo pasirodymo, XBOX ir Playstation 3 internetiniuose servisuose pasirodė „Brutal Legend“ demo, pro mažą mažą skylutę leidžianti pažiūrėti į tai, kas mūsų gali laukti pilnoje žaidimo versijoje.

Jacko Blacko žaidime daug. Tiek daug, kad nori nenori pagrindinį veikėją sieji su JB įvaizdžiu muzikos ir kino žanruose

Jacko Blacko žaidime daug. Tiek daug, kad nori nenori pagrindinį veikėją sieji su JB įvaizdžiu muzikos ir kino žanruose. Belieka tik pripažinti, kad jis išlaiko savo tradicinį klasikinio heavy metal fano amplua, su demo versijos įvade mesta beveik biografine eilute "Ar niekada nepagalvojai, kad gimei šiek tiek per vėlai?"

Demo man patiko. Tik minusas, kad visos jos perėjimo video peržiūrėjau pas geimeris.com ir realiai visa demo man buvo vienas didelis spoil’as. Aišku, galėjau daugiau dėmesio kreipti į veiksmą, bet jis toks paprastas „kaip trys kapeikos“. Šiek tiek nuvylė tai, kad atakos veiksmai su gitara, juos naudojant neiššaukia jokių laukinių akordų. Nežinau ar tai demo versijos apribojimai, tačiau jei tai bus būdinga visam žaidimui, tai bus toks minusiukas. Hot rod’o valdymas pakankamai arkadinis, tad jokių su tuo susijusių emocijų nesukėlė.

Komandinių veiksmų pilnai išnaudoti nepavyko, nes priešai buvo pakankamai su-solo-valgomi. Intarpų animacijos, ypač veikėjų veido išraiškų animacijos puikios o kova su vieninteliu demo bosu – pakankamai epiška, tiesa gal kiek per daug holivudiška. Žaidimo pasaulis naudoja pakankamai plačią spalvų paletę, tad ypatingos monotonijos tai nesukėlė, išskyrus visur riogsančias kaulų krūvas. Beje pats pasaulis pakankamai paveikus herojaus veiksmams – na bent jau tiek, kiek leidžia žaidimo kūrėjai „Double Fine“.

Krūto lūto pardavėjas jo didenybė kempinukas Ozis.

Krūto loot'o pardavėjas, jo didenybė kempinukas-smegenukas Ozis.

Ar praėjus demo norėjosi daugiau? Nelabai, tačiau užrašas demo pabaigoje apie tai, kad jei aš manau, jog mačiau pakankamai, tai labai klystu („you ain’t seen shit“). Ir tai absoliuti tiesa, nes anonsuoti žaidimo feat’ai žada tokius dalykus kaip multiplayer, pašalinius kvestus, atvirą pasaulį, dvi valandas šmaikščių dialogų ir 85-is sunkiojo roko klasikos takelius.

Aš tikrai noriu pažaisti pilną žaidimo versiją. Ir nors demo nesukėlė euforijos ir ypatingai stiprių meilei artimų emocijų Timui Schaferiui, aš visiškai pagrįstai galiu tikėti galutinio produkto kokybe, išbaigtumu ir dėmesiu detalėms.

Ilgai negalvojau, ką man primena Timas Šaferis. "We're gonna go to the graveyard and write poems about death and how pointless life is."

Ilgai negalvojau, ką gi man primena Timas Šaferis - "We're gonna go to the graveyard and write poems about death and how pointless life is."

Gal ir keistas sutapimas, tačiau šio žaidimo kūrimo istorija kažkiek susišaukia su pačio Timo biografija. Activision, kuriai priklausė „Brutal Legend“ leidimo teisė, restruktūrizavimosi metu, po to kai nepavyko žaidimo paversti į kažkokį „Guitar Hero“ spin-offą, prametė Timo darbą lauk. Kai EA patikėjo brutalia roko legenda, Activision ėmėsi visko, kad žaidimas nepasirodytų. Tačiau teisybė galiausiai triumfavo ir jau po dešimties dienų originalių žaidimų badą numarins Jack’o Black’o debiutas video žaidimuose. Nors pala, kaip tai siejasi su jo biografija? Nesvarbu – tiesiog paskaitykit, labai dieviška sėkmės istorija.

Komentarai

12 komentarai/-as/-ų
  1. Toxis 2009/10/07 Atsakyti
  2. Patarejas 2009/10/07 Atsakyti
  3. drago 2009/10/07 Atsakyti
  4. Toxis 2009/10/07 Atsakyti
  5. ZZ1 2009/10/07 Atsakyti
  6. drago 2009/10/07 Atsakyti
  7. Linxmas 2009/10/07 Atsakyti
  8. Artojas 2009/10/07 Atsakyti
  9. Rokas 2009/10/13 Atsakyti
  10. drago 2009/10/14 Atsakyti
  11. drago 2009/10/18 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *