Pastarojo meto industrijos gigantų pasisakymai | Taktinių pozicijų užėmimas prieš epinį mušį?

Sakyti, kad pastarosiomis dienomis industrijos bosų atsiliepimai apie „pre–owned“ rinką yra reakcija į mažmenos išpuolį dėl „Steam“ būtų pritempimas, bet… Kodėl gi ne pritempus?

Daug nespekuliuosiu, tiesiog noriu pasiūlyti šiokio tokio pasiskaitymo prie kavos. Pastarąją savaitę buvo publikuota antroji Bobio Kotiko pašnekesių su „Joystiq“ dalis. Šį kartą interviu atrodo nuoširdesnis. Nuoširdesnis tą prasme, kad jame Bobis užima gan nuosaikią poziciją. Tam tikra prasme jis nebando pasisukti į skaitytoją neformaliu veidu (kurio neturi) ir į problematiką žvelgia per korporatyvinę prizmę. Iš esmės tai tas pats, bet skaitosi maloniau. Siūlau pasiskaityt, o nesuprantantiems ar tingintiems išskirsiu pora, mano nuomone, esminių detalių.

Smūgis „EA“, rikošetu klupdantis ir kitus žaidėjus
Vienas tvirčiausių Bobio pasisakymų nuskambėjo užėjus kalbai apie kylančias „Xbox Live“ prenumeratos kainas ir gandus dėl prenumeratos modelio „Call of Duty“ žaidimams. Šioje vietoje įdomu (bet nenuostabu) buvo sužinoti, kad „Activision“ gana „kuklią dalį“ nuo sumų kurias MS surenka už XBL prenumeratą. Įdomu, nes aš niekad nebūčiau pagalvojęs, kad šių kompanijų draugystė yra tokia tvirta, nenuostabu, nes turbūt niekas neneigs, kad būtent „Call of Duty“ generuoja reikšmingą šių pajamų dalį. Protingai sužaista WOW korta ir įspūdingas, 2500 etatų skaičiuojantis „customer support‘as“, leido padaryti preliudiją tam, kad ir kitos populiarios frančizės bus apmokestintos. Žinoma ne dėl pelno, o tik tam, kad kažkokia surenkamų prenumeratų dalis „tiesiogiai ir teigiamai atsilieptų Call of Duty gerbėjams“.

Kadangi iš MS gaunama tik „kukli dalis“, „Joysticq“ pasitikslina ar kalba eina apie papildomas prenumeratas. Bobis Kotikas nei patvirtino, nei nuneigė galimybės, kad greta „Live“ mokesčio, kažkada gali atsirasti ir koks nors kitas, o tiesiog panaudojęs firminį „mes turim įsipareigojimų prieš akcininkus“, nukreipė temą į naudotų žaidimų rinką. Toliau sekantis tekstas yra nutaikytas tiesiai į EA paširdžius žeriant kritiką jų naudojamam „10 žalių“ planui.

Žinia, nesusitvarkydama su (pastaruoju metu jau masiškai) išsuktu naudotų žaidimų verslu (čia kalbam apie mažmenos iniciatyvas, kol tokia prekyba vyko tik per skelbimus ar Ebay niekas per daug dėmesio į ją nekreipė), EA pradėjo naudoti 10 į pakuotę neįdėtų dolerių sistemą. BFBC2 žaidimo pakuotėje buvo VIP kortelė garantuojanti, kad artimiausiu metu išleidžiamus žemėlapių pakus, VIP žaidėjai gaus nemokamai. Su „Dante‘s Inferno“ buvo duodamas DLC kodas žaidimo papildymui, „Medal of Honor“ online pass kortelė aktyvuoja žaidimą tinkle, o su „Sims 3“ buvo duodamas 10 žalių čekis apsipirkti online, žemės sklypas ir t.t.  Visi šie raktai buvo panaudojami vieną sykį, tad perparduodamas žaidimą, žaidėjas praranda tuos 10USD, arba jis turi jų neišeikvoti žaisdamas pats.

onlinepass

Retas EA žaidimas pasirodo be šio popieriuko. Jo vertė XBL ir PSN servisuose svyruoja nuo 5 iki 10EUR.

Bobis Kotikas smarkiai sukritikuoja šią sistemą, nes kalbėdamasis su žaidėjais jis suprato, kad jie labai vertina „valiutos idėją“, o tiksliau tai, kad „žaidimai kurių tau daugiau nereikia, gali būti parduoti su pretekstu pirkti naujus žaidimus“. Puikus taktinis manevras užbaigiamas šaltais, bet svariais argumentais „Mes galėtume pasitelkti sprendimus analogiškus tiems kuriuos taiko EA ir kiti. Tiesiog mes nemanome, kad tai naudinga žaidėjams, todėl nusprendėme taip nesielgti“. Taškas.
Tiesa Lietuvoje pajusti šių žodžių galios nepavyks, nes mes neturim „second hand“ rinkos ir vargu ar artimu metu turėsim (nors su Lietuvos mažmena apie įmanomus būdus tokią sukurti esu diskutavęs). Tuo tarpu užsienyje tai svarus argumentas, nes „second hand“ bizniui virtus pagrindiniu mažmenos bizniu, pirkėjai tikrai sutaupo.

Čia galiu pridurti ir tai, kad mano požiūriu Kotiko pozicija nėra nekintama. Dabartinis „Activision“ portfolio yra parankus užimti būtent tokias pozicijas kurias užima Kotikas. „Pirmosios dienos“ pirkėjai, mokantys „Top Buck“ sumas už žaidimus, neretai susaisto save su „Activsion“ DLC pirkiniais. „Call of Duty“ bendruomenės dydis ir apetitas Map Pack’ams po 15 USD, provokuoja tą sumą mokėti ir tuos, kas tokiam požiūriui priešinasi. Čia viskas paprasta, arba eini paskui bandą, arba žaidi vienas. Turint tai galvoje yra visiškai teisinga ir protinga užimti supratingo ir rūpestingo mažmenos ir žaidėjų draugo poziciją. Tiek mažmena, tiek žaidėjai nepamirš atsidėkoti, tad kol nekis portfolio balansas, „Activision“ gali ramiai stiprinti savo pozicijas tiesiog nedarydama nieko.

Taip pat Lietuvai neaktualios šio straipsnio eilutės apie kainodarą. Kotikas gan apdairiai gina savo poziciją dėl naujos 60USD kainos šviežiam produktui. Tiesą sakant bendrąja prasme jis teisus. Istoriškai, žaidimo kaina galutiniam pirkėjui nuolat mažėja. 40USD prieš 10 metų buvo verti daugiau nei 60USD šiandien. Kita vertus būtų galima analizuoti ir išliekamąja žaidimų vertę. Prieš 10 metų 4 valandų trukmės šaudyklė vadinosi „demo“. Nors šiaip man asmeniškai nusišvilpt. Turtingoje šalyje kur gyvenu aš, 70-90USD lentynos kaina yra norma.  Galvoju, gal net parašyt Bobiui padrąsininati laišką ta tema.

Interviu baigiamas diskusijomis liečiančiomis „Call of Duty“, „Infinity Ward“ ir „Treyarch“. Bobis apgina sprendimą (kol kas) neužlenkti „Infinity Ward“ teigdamas, kad ten dirba per daug talentingų žmonių. Apgina „Treyarch“ teigdamas, kad kompanija buvo verta atskiro paminėjimo giedant ditirambus „IW“. Ir nuramina serijos gerbėjus, mano nuomone, labai taiklia fraze „Mes dirbame vaizdo žaidimų versle. Jei mes nepajėgtume pakeisti 25 žmonių, tai nepasakytų nieko gero apie mus, kaip apie kompanija“. Man patiko. Nes skaitant vienaip, tai skamba lyg numojimas ranka į šiaip labai jau sureikšmintą įvykį. Skaitant kitaip… Na tai lyg ir iššūkis sau. Mane asmeniškai šis sakinys paragino laukti tolimesnių naujienų iš „IW“. Įdomu, koks bus sekantis studijos projektas, kam bus naudojami talentai ir kas pakeis trūkstamus. Jei „IW“ vis tik bus uždaryta, turėsiu dar vieną akmenuką savo krepšelyje, kuriuo trolinsiu po GamesIndustry ar MCV patalpina naujiena apie uždarymą.

tradeinadd

Ko šiaušiasi pramonė? Garsiai kol kas pramonė to nedeklaruoja, tačiau „Pre–Owned“ verslo ji bijo labiau nei piratų. Viskas paprasta. Apie tai, kokie išpūsti yra piratavimo žalos skaičiai — rašyta jau tūkstančius kartų. Visi lyg ir sutinka, kad milžinišką dalį piratų sudaro žmonės „iš principo“ nenorintys, ar dėl aplinkybių „negalintys“ sumokėti už autorinį turinį. Pre–Owned verslas vilioja potencialiai mokius klientus, galinčius, norinčius ir perkančius žaidimus. Iš leidėjo pozicijų tai dvigubas siaubas. Pirkti perka, o uždarbį gauna tik tarpininkas.

Grįžtant prie 10USD plano, Kotiko smūgis EA, ilgame bėgime gali atšokti nuo EA kupros ir bumerangu atjungti Ubisoft, apie kurių „Uplay“ žmonės vis dar kalba arba blogai arba nieko, o taip pat ir Codemasters‘ams, kurių vadas irgi išlindo pakomentuoti dėvėtų žaidimų problemos…

Codemasters galvoja pardavinėti „sveriamus“ žaidimus
Gameindustry.biz publikuotas interviu su „Codemasters“ CEO Rod Cousens dedikuotas konkrečiai antrinės žaidimų rinkos klausimui. Rekomenduoju paskaityti (reiks susikurti savo paskyrą, jei dar neturit. Ji nemokama).

Savais žodžiais apibrėšiu, kodėl apskritai „antrinės rinkos“ klausimas tapo toks svarbus. Kaip jau minėjau rašydamas apie „Activision“, ji tapo „žalinga“ todėl, kad tapo kažkieno verslu. Tai jau nėra žaidėjo asmeninis reikalas. Žaidimų „pridavimas“ yra skatinamas pardavėjų ir kuria pridėtinę vertę prekybos tinklui. Už kulisų kalbama, kad prekybos tinklai tikslingai mažina lentynos pozicijų skaičių, o pačių žaidimo kopijų perka tiek kiek jų reikia pirmam prekybos savaitgaliui. Kadangi šis verslo modelis tapo pagrindiniu konkurencijos įrankiu ir be to konkurencingoje Didžiojo Britanijoje, pastaruoju nevengiama tuo aiškinti ir albione galiojančių žaidimo kainų (tokių kainų nėra niekur kitur Europoj). Mažmenininkas nepardavęs visko ką turėjo pirmam savaitgaliui, skuba atsikratyti likusiomis kopijomis paleisdamas jas už savikainą ar net pigiau (savaip panaudodamas pavyzdžiui marketingui skirtą leidėjo finansavimą). Prabėgus savaitei ir užsisukus „Trade In“ iniciatyvai jam nebereikia tokio kiekio naujų pakuočių. Žaidėjas šioje vietoje išlošia visais atvejais. Visais atvejais, kai laukiamas žaidimas netampa „blockbuster‘iu“ reikia luktelti savaitę ir jau galima jį įsigyti gerokai pigiau. Ir nebūtinai dėvėtą kopiją.

Kalbėdamas su Gameindustry.biz Cousens teigia, kad žaidėjas išlošia ne visada. Susidariusią situaciją, o taip pat ir augančią leidėjo ir mažmenininko konfrontaciją Rodas pavadina destruktyviu absurdu. Jo nuomone rinkos žaidėjai be reikalo pešasi ir bando vieni kitus išdulkinti ten, kur turėtų dirbti išvien.

adddedvalue

Dėvėtos kopijos yra puiki pridėtinės vertės išraiška ir mažmena nepailsdama kuria vis naujas jos išsukimo formas.

Rod Cousens nuomone, antrinės rinkos formavimas potencialiai trumpina žaidimo gyvavimo lentynoje laiką, o tokie dalykai kaip „Platininiai“, „Calssics“ ar „GOTY“ leidimas pasmerkti mirti (mano galva jie JAU išmirė ir ne dėl retail‘o kaltės).

Jis taip pat pabrėžė, kad netiki mažmenos sunykimu artimiausiais metais ir jo noras dirbti išvien su tradicine mažmena neblėsta. Tai, kaip jis įsivaizduoja tą bendrą darbą ir yra įdomiausia interviu dalis.

Cousens teigia, kad „Codemasters“ svarsto galimybę tokiu žaidimus kaip F1 2010 pardavinėti sezonais. Į mažmeną būtų teikiamos pakuotės su keliomis trasomis, o vėliau, vykstant realiam F1 sezonui, žaidėjai gautų progą įsigyti naujas trasas, bolidų patobulinimus ir t.t.

„Būtų neteisinga sakyti, kad mes imsime pardavinėti nepilną „Formula One“ žaidimą, tarkim jis galėtų turėti 6 trasas. Vėliau žaidėjai galėtų įsigyti jų daugiau ir sekti įvykius aplink visą pasaulį. Tarkim atsidūrę Abu Dabyje žaidėjai turėtų įsigyti trasą ir visus bolidų patobulinimus kurie bus parengti tam momentui. Tai mano nuomone išspręstų daug problemų, tame tarpe ir antrinės rinkos klausimą“.

„Ką mes turime išspręsti, tai klausimą kaip tokia viziją paversti realia dalyvaujant ir mažmenai. Jei mažmena užima poziciją kurioje grasina nedėti internetu papildomų žaidimų į lentynas – arba jei leidėjai atsikirtinėja grasindami išleisti tik internetu gaunamą DLC iš kart po starto, kuriuo tradicinė mažmena prekiauti negalės… tai absurdas“.

„Tiesą sakant, mes turime pasiekti, kad mažmenininkas turėtų dėžutę lentynoje. Neteisinga būtų manyti, kad jis ją ten turi laikyti amžinai, bet tokiu atveju leidėjas galėtų pasiūlyti pardavėjui dalyvauti bendrai eksploatuojant DLC galimybes“.

Tam tikra prasme šios mintys atskleidžia, kad koderiai turi rimtų problemų. Turint galvoje leidėjo protfolio, tampa akivaizdu, kad dabartinė situacija jiems žalinga dar ir dėl to, kad pagrindiniu jų finansiniu šaltiniu tampa ilgai grojantys produktai, kuriems „second hand‘as“ yra dvigubai žalingas. Žaidimas nebūna lentynoje tiek ilgai, kiek planuojama jį biudžetuojant, o iš vėlesnių pardavimų, pajamos negaunamos apskritai.

incentive

Yra ir tokių iniciatyvos pavyzdžių. Dar esu girdėjęs apie aukštos „Trade In“ kainos garantiją žaidimams kuriuos reikia staigiai „išjudinti“ ir t.t. ir panašiai. Leidėjus šioje vietoje be abejo erzina ir tai, kad „Trade In“ modelis kerta ne per piratavimo stekenamą PC rinką, bet per auksines konsolinių žaidimų gyslas.

Vienok… Na, kad ir kokie svarbūs „Codematers“ bebūtų Didžiosios Britanijos rinkai, į šiuos pasisakymus aš žiūriu gan skeptiškai. Kaip teisingai pastebėjo straipsnio komentatoriai, kalbant šia tema, nereikėjo ignoruoti ir kainodaros klausimo. Kiek pinigų iš manęs prašys už pusę F1 2010? Logiška manyti, kad toks verslo modelis veiktų, jei žaidimas su 6 trasom kainuotų 15 EUR vietoj 40. Daugeliui žmonių tų 6 trasų per akis ir tolimesnio mokėjimo klausimai liktų išskirtinai bendruomeniniu reikalu. Toks priėjimas visai galėtų būti sėkmingas. Bent jau kai kurių frančizių atžvilgiu.

Beje… Antrinė žaidimų rinka egzistuoja ne tik tradicinėje mažmenoje. Prisiminiau tokį įdomų reiškinį kaip „Greenmangaming“. Tai internetinė žaidimų parduotuvė leidžianti priduoti dėvėtus žaidimus IR sumokanti „royalty“ mokesčius leidėjui, kas kartą, kai šis perparduodamas. Ar kas bandėt naudotis jų paslaugomis?

Komentarai

32 komentarai/-as/-ų
  1. Originalas 2010/11/17 Atsakyti
  2. Nickas 2010/11/18 Atsakyti
  3. Skotas 2010/11/18 Atsakyti
  4. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  5. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  6. Nuxas 2010/11/18 Atsakyti
  7. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  8. Nuxas 2010/11/18 Atsakyti
  9. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  10. Originalas 2010/11/18 Atsakyti
  11. Originalas 2010/11/18 Atsakyti
  12. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  13. Nuxas 2010/11/18 Atsakyti
  14. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  15. Rokimusas 2010/11/18 Atsakyti
  16. Patarėjas 2010/11/18 Atsakyti
  17. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  18. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  19. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  20. Rokimusas 2010/11/18 Atsakyti
  21. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  22. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  23. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  24. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  25. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  26. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  27. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  28. ZZ1 2010/11/18 Atsakyti
  29. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  30. Originalas 2010/11/18 Atsakyti
  31. Meshqis 2010/11/18 Atsakyti
  32. Rokimusas 2010/11/18 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *