Pagal Mikelandželą | Batman Arkham Asylum

Kai „Batman: Arkham Asylum“ ėmė dominuoti Metacritic top’uose, į galvą atėjo labai paprasta mintis. 60 procentų už žaidimą, plius dar 20 nes tai Batman’as. Na ir dar truputį, nes tai reinkarnuotas Batman’as, t.y. žaidimas pasirodęs po dviejų, didžiulio pasisekimo sulaukusių filmų pasirodymo. Žaidimas pasirodė baigiantis vasarai, kas irgi turi savų privalumų. Ne taip senai pats seilėjausi žaisdamas „Wolfenstein“, nepaisant viso to ką apie jį parašiau. Žodžiu mano lūkesčiai apsiribojo spėjimu, kad tai bus dar viena, ne pagal nuopelnus išpūsta, AAA vidutinybė, o ir leidėjas „Eidos“ pastaruoju metu nelabai kuo nudžiugindavo…

Kaip jau įprasta, pasirodžiau esąs neteisus. Sąlyginis štilis žaidimų pramonėje, garsus vardas ar puikūs filmai… Visa tai yra puiku, bet įtakos žaidimo vertinimui greičiausiai neturėjo. Nes „Batman: Arkham Asylum“, visiškai netikėtai pasirodė esantis tikras savo kategorijos perlas. Juodas, tamsus ir žiauriai paslaptingas perlas. Tokio dėmesio detalėms ir kruopštaus darbo su žaidimo mechanika ar balansu nemačiau jau senai. Vieninteliai du niuansai, prie kurių galėčiau subjektyviai pasikabinėti — grafika ir įgarsinimas.

Gotiškai gražus ir tiek
Dėl vaizdelio, be abejo galima kaltinti tik kūrėjų pasirinkimą dirbti su „Unreal“ varikliu. Pasikartosiu, tai subjektyvi nuomonė, tiesiog man „Unreal“ varikliukas jau labai atsibodo. Praktiškai visiems žaidimams, o ypač modeliams, jis uždeda kažkokį tai keistą štampą, kad kartais tai ne juokais erzina. Kita vertus reik pripažinti, kad egzistuoja žaidimai, kuriems „Unreal“ specifikacijos ir būdo bruožai tinka veik tobulai. „Batman Arkham Asylum“ greičiausiai būtų vienas iš jų, tiesa tame matau labai nemenkus būtent žaidimo kūrėjų nuopelnus. Kalbu apie pasirinktą meninį stilių, kuris yra nuo realaus kino nutolęs lygiai tiek, kiek paprastai nuo jo nutolsta visi kompiuterinės grafikos filmukai apie super herojus.

Kadangi žaidžiau versiją asmeniniam kompiuteriui, spėju, kad papildomų liaupsių žaidimas gauna ir už „PhysX“ efektus. Nebuvau jų išjungęs, kad pažiūrėt kaip žaidimas atrodo be jų, bet įsivaizduoju, kad išnyksta būtent tos detalės kurios ir maskuoja UE trūkumus (monolitiškumo įspūdį). Ventiliacijos šachtose kybantys, lipnūs voratinkliai, lanksčios ir plastiškos plastiko pertvaros, apsauginės „Do not cross“ plėvelės ir panašiai. Visa tai interaktyvios, Arkhamo psichiatrinę apjuosiančios smulkmenos, suteikiančios žaidimo pasauliui šarmo ir gyvumo. Vargu bau ar PhysX buvimas įtakoja pačią žaidimo eigą ar spec. efektus, nes sprogimai man nepasirodė įspūdingai, o ir šiaip jų žaidime nėra daug.

screen1_large

Batman'as atveža pagautą ir labai nusižeminusį Džokerį į gydyklą. What could possibly go wrong?..

Baimė, kad UE nepateisins lūkesčių kilo senokai, peržiūrinėjant žaidimo kadrus, kuriuos matot ir šiame tekste. Daugelyje reklaminių kadrų, kovos scenos buvo vaizduojamos iš labai arti, personažai dažnu atveju paimti stambiu planu. Žiūrint juos, susidarė toks įspūdis, kad personažai išlieti iš plastiko, o ir šiaip atrodė, kad „Batman AA“ kūrėjai turi didelių problemų su mastelio suvokimu. Nustebino tai, kad realiai žaidimas taip ir atrodo. Kamera mėgsta close–up‘us, tačiau judesyje Batman’as nebeatrodo plastmasinis, atvirkščiai, jis atrodo labai gyvas ir plastiškas. Baimė, kad stambūs planai kenks valdymui irgi nepasiteisino. Kamera žiauriai protinga ir intuityvi. Kartais net nusikeikdavau, nes blemba įsiveli į kovą kokioje patalpoje metras ant metro, viduj Batman’as ir 4 priešai. Vyksta intensyvus snukiadaužis, daug plastikos, daug judesio, daug smūgių, blokų, tobulos animacijos ir jokių klaidų. Jokių nepatogių kameros rakursų, „ cliping“ nesąmonių ar nepastebėtų staigmenų. Keista tai, kad būdamas pačioje nepatogiausioje padėtyje, ne tik matai talžomą priešą, kamera spėja parodyt ir kitus pavojų keliančius oponentus, įspėti apie būtinybę blokuoti ar net parodyti artimiausią, kažkur palubėje esantį, pabėgimo kelią. Žaidžiant susidaro įspūdis, kad kamerą valdo galvoj tūnantis goblinas, kuris žino ką nori matyti ir tai parodo. Čia tinka tik vienas žodis. Bravo.

Grįžtant prie aplinkų, būtina paminėti ir savotišką meninį stilių. Žaidimai kurių vienas ar kitas lygis vyksta psichiatrinėje, visada pasiteisina, o dažnu atveju tie lygiai balansuoja ant siaubo žanro ribos. „Batman AA“ ne išimtis, išskyrus tai, kad čia VISAS veiksmas yra psichūškėj. Ir ne bet kokioj. Tai psichūškė, kurioje psichai daktarai mėgina pagydyti psichus ligonius. Rinktinius psichus. Aš net nežinojau, kad Batmano visata turi TIEK patrauklių veikėjų. Stogą nurovė. Žaidime aišku sutiksim vos kelis jų, bet realiai pačiam Arkhame pabuvojo daugelis, tad galima iki negalėjimo trypčioti pirmyn atgal ieškant jų paliktų pėdsakų. Be abejo, viską žaidime gaubia tamsa, tačiau iki visiško Noir tolokai. Žaidimo aplinkoms labiau tiktų gal koks „psychedelic noir“ apibūdinimas, nors ir jo tvirtumas labai priklauso nuo to kiek ir kokių efektų naudoja žaidėjas. Įjungus visus PhysX‘us, bloom‘us ir panašiai, aplinkos kartais atrodo labai jau… hm… cukruotos.

screen2_large

Puikus kameros darbas labai pagyvina ant žaidimo varikliuko susuktus vaizdo intarpus.

Dalis jų visiškai atviri, leidžia sklandyti ir naudotis įvairiausiais gadget‘ais, dalis klaustrofobiškai uždari. Tokiuose lygiuose, žinodami, kad žaidėjas tikrai nenueis kur nereikia, kūrėjai leido fantazijai šėlti, detalizuodami aplinkas ir žaisdami su galiniais fonais. Atviros vietovės atrodo niūriau, tačiau vėlgi, prikimštos kažkokių akį traukiančių detalių (dažniausiai tai bus kažkas, ką subjaurojo Džokeris), bet svarbiausia, kad tokios vietovės praktiškai nevaržo judėjimo laisvės. Sakyčiau du zuikiai vienu šūviu. Nuosekli lygių kaita paprasčiausiai sukuria didelio, nesuvaržyto ir labai gražaus žaidimo pasaulio iliuziją.

Klinikų garsai
Antras subjektyvus trūkumas, — personažų įgarsinimas. Nežinau kaip kitiems, bet man kai kurie psichai buvo per mažai psichai, o kai kurie psichiatrai per mažai psichiatrai. Pagrindiniai, istorijoje dalyvaujantys personažai įgarsinti tikrai neblogai. Gal kiek per skystas pats Batman‘as, norėtųsi, kad jo balsas būtų šaltesnis ir žemesnis. Gal kiek per įkyri ir pernelyg spigi Harley Quinn. Daugiau priekaištų vis tik turiu papildomam voice work‘ui. Arkhame randamos pacientų ir psichiatrų pokalbių įrašai. Jų turinys visai smagus, bet įgarsinimas tikrai skurdokas. Šiek tiek nuvylė ir labai klišinis paties senio Arkham‘o balsas. Pats dabar skaitau ką rašau, kad kabinėjuos, kad pasikabinėt. Nes apart šito ir pasirinkto grafikos varikliuko priekaištų daugiau kaip ir neturiu.

Beje personažų garsinime esančią profesionalumo ir teatrališkumo stoką, su kaupu kompensuoja specialieji garso efektai. Labai geras žemų garsų balansas, žiauriai praturtina ir taip gerai atrodančias dvikovas. Šiaip „Batman AA“ galėtų būti naudojamas kaip pavyzdys žmonėms ketinantiems integruoti garsus ir vaizdus į savo žaidimus. Kiekvienas garsas Arkhame lydimas atitinkamos animacijos. Tai gali būti emocija veikėjo veide ar kažkoks šešėlių žaismas, bet realiai net ir tokie banalūs dalykai kaip spynų laužymas ultragarsu, žaidime atrodo labai tikroviškai. Papildomo žavesio suteikia ir labai subtilus „slo-mo“ efektų naudojimas. Atrodo toks pabodęs dalykas, bet kai pateiktas saikingai, vis dar atrodo žaviai.

screen3_large

Žaidimas nepasižymi milžiniška gadget'ų gausa, bet jie visi labai patogūs ir dažnai naudojami

Kada daiktas yra tobulas?
Patiko kaip kūrėjai pateikė Batman’o naudojamos įrangos stoką. Pradėję žaidimą, jos turėsim nedaug ir tai atrodo logiška. Tam nereikia jokių „training“ režimų iš praeities ar atminties praradimų, kas jau įprasta žaidimuose. Batman’as sulaiko Džokerį ir atveža jį į Arkhamą. Nieko netikėto nutikti neturėjo, nors Briusą ir persekiojo prasta nuojauta. Žodžiu jis atėjo kostiumuotas ir nešinas tik pačia būtiniausia įranga, batarangu ir kabliu. Žaidėjo apmokymai vyksta sklandžiai ir nepastebimai, naujos įrangos įvedimas į žaidimą labai nuoseklus. Čia vėl sužiba lygių dizainas. Kadangi visas žaidimo veiksmas įkalintas Arkhame, gan dažnai teks pakartotinai lankytis ne vienoje tai kitoje zonoje. Tačiau nė vienas pakartotinas apsilankymas nebus identiškas pirmajam. Priklausomai nuo turimos įrangos, galėsit kopti aukščiau, judėti greičiau, rasit dešimtis slaptų praėjimų. Pavyzdžiui žaidimo pradžioje aukščiau esančios ventiliacijos angos yra nepasiekiamos, o įveikus vos ketvirtį istorijos, jau turėsit priemonę ten patekti. Briusas tobulėja labai palaipsniui, dalinai dėl siužeto eigoje gautos įrangos, dalinai dėl žaidėjo pasirinkimų išleidžiant patirties taškus.

Šiaip įrangos arsenalas nėra labai platus, bet jis pakankamas ir teisingai įpieštas į žaidimą. Viskas ką turi yra naudojama ir dažnai, nė vienas šikšnosparnio aksesuaras nėra įdėtas šiaip sau. Batarangai gali būti naudojami sprendžiant galvosūkius, artimoje kovoje, tolimoje kovoje ir kautynėse su bosais. Tiksliau kai kur juos naudoti galima, kai kur būtina, konkrečios panaudojimo proporcijos labiau priklauso nuo žaidėjo ir jo stiliaus. Batclaw, nagas padedantis išlupti aukščiau esančias ventiliacijos grotas, gali būti panaudotas ir priešų nuginklavimui ar prisitraukimui. Itin aukštų dažnių dekoderis… Na jis tik laužo spynas, bet vėlgi, žaidėjas pats renkasi, koks bus jo efektyvaus veikimo nuotolis. Jei norisi taškus leisti kombo judesiams, teks atsisakyti galimybės atrakinti kai kurias, labai įmantriai užrakintas duris.

Bene pats svarbiausias dalykas žaidime, tai detektyvo režimas. Įjungę jį visą pasaulį matysit keistam monotone ir kiaurai sienas. Tikrai prireiks laiko, kad su juo apsiprasti, tačiau jo naudojimas būtinas ne tik vykdant konkrečias užduotis, bet ir sprendžiant galvosūkius ar kovojant. Tik būdami detektyvo režime aptiksit dalį paslėptų gėrybių, galėsit fotografuoti mįsles ar dešifruoti Arkhamo paliktus pranešimus. Tame pačiame režime, aiškiai matysit gyvų padarų skeletus (net jei jie yra už kelių patalpų), identifikuosit ginklus (šaunamais ginklais ginkluoti priešai yra ultra pavojingi, jei pastebi juos per vėlai), rasit lengvai pažeidžiamas sienas, ar matysit duris ir valdymo skydą jungiančius laidus, t.y. galėsit jais nusekti nuo durų iki valdymo skydo. Po paskutinių dviejų apžvelgtų žaidimų, savybės Batman‘e pribloškia ne savo gausa, o panaudojimo būdais. Kaip ten sakoma? Kada daiktas yra tobulas? Tada kai jame nėra nieko nereikalingo. Remiantis šia teze, galima drąsiai teigti, kad Briuso Veino arsenalas yra tobulas. Tiesa kartais pritrūksta kantrybės laukiant kol atsirakins viena ar kita savybė, bet išlikite ramūs. Niekur per prievartą eiti neteks. Jei kažkur kažką pražiopsojot, tiesiog laukit, kol į tą pačią vietą jus atves žaidimo siužetas.

screen4_large

Kartais Arkham'as visom prasmėm primena jaukius vakarus su pirmomis Resident Evil dalimis

Į snukį! Nuo šiol persirengus Batman’u!
Kažkada Originalas sakė, kad žaisdamas žaidimus jis neįsijaučia į jokį vaidmenį, nors ten pat parašė, kaip jis įsijaučia į allmighty kareivį taškantį nacius. Kitaip tariant žaisdamas „Wolfenstein“ jis iš tikro yra Blazkovičius, kuris apsimeta, kad yra ne Blazkovičius.  Prisiminiau tą mūsų diskusiją žaisdamas „Batman AA“, nes čia neįsijausti gan sunku. Nemažai įtakos turi mano jau anksčiau minėti dalykai. Vaizdas, garsas, kamera ir inventorius kurį norisi naudoti visais įmanomais būdais. Mane žaidimas paveikė taip, kad aš nustojau lakstyti. Batman‘as viso žaidimo eigoje spinduliuoja susikaupimą, ramybę ir santūrumą. Toks jis ir filmuose. Toks jis buvo ir mano žaidime. Pamatęs priešų būrį, aš kartais iššaukiančiai lėtai prieidavau ir sukeldavau kokį triukšmą taip atkreipdamas į save dėmesį. Muštynių metu irgi nepuldavau baladotis kaip pamišęs. Darydavau kaip filme, laukdavau atakos ir ramiai naudodavau kontra smūgius. Jau minėjau, kad kovinių judesių animacijos čia labai sklandžios, muštynės kartais primindavo labai net elegantišką šokį. Kartais pasirinkdavau stealth kelią, mėgindamas išsmaugti visus oponentus taip, kad jie nė nesuprastų kas prie ko. Irgi labai smagu, bet čia nuotaiką šiek tiek gadina dirbtinai bukas dirbtinis intelektas, kuris prasidėjus šikšnosparnio siautėjimui bando sukurti kuo dailesnę situaciją netikėtam puolimui. Kitaip tariant pasiduoda. Dar kalbant apie kovinius ir stealth judesius galima paminėti, kad jų žaidime palyginus mažai. Tačiau jie visi naudojami ir išnaudojami. Na beveik visi. Kai kurių artimos kovos kombinacijų panaudojimas yra pernelyg priklausomas nuo žaidėjo kovos stiliaus. Antra vertus tai reiškia, kad Batman‘as tarkim Patarėjo žaidime, gali būti visiškai nepanašus į tą kuris buvo maniškiame.

screen6_large

Kovos scenas galima be jokių montažų kelti tiesiai į kino ekranus

Kalbant apie pačią kovos techniką, Batman’o arsenalą sudaro šioks toks seno ir naujo mišinys. Priklausomai nuo situacijos Briusas gali vožteli vesterno stiliumi, ką jis sėkmingai darė visoje eilėje filmų ir komiksų. Dažniausiai atliekant perėmimo judesius, Batman’as pasitelkia judesius iš jujitsu, ninjutsu ar panašaus arsenalo, t.y kovai naudoja oponentų inerciją ir bukumą. Žaidime tai atrodo super. Skirtingų kovos technikų judesiai apjungiami elementariais šuoliais tarp oponentų, kurių pagalba žaidėjas kuria kombinaciją, o kūrėjai gavo puikią progą sugalvoti visam šiam reikalui pavadinimą. Freeflow. Šioje situacijoje jis puikiai tinka.

Daug kas keikia bosus. Kol kas nemačiau jų visų, bet tuos kuriuos mačiau galiu tik pagirti. Ne už išvaizdą, o už kūrėjų padiktuotą kovos stilių. Kiekvienas bosas gan lengvai ir paprastai užmušamas jei perkandi jo silpną vietą. Smagiausia tai, kad bosą gali uždaužyti ir šiaip. Naudodamas tik savo pirštų miklumą ir brutalią Batman’o jėgą. Be abejo, tiesiog atbaladoti trijų aukštų namo dydžio mutantą nebus paprasta, bet įmanoma… Gal dėl to yra žaidėjų kurie nė neieško alternatyvos. Aišku be reikalo, nes grubiai šnekant, bent pusė bosų kuriuos man teko sutikti, užsimušė patys.

GOTY ar ne GOTY?

Žaidimo istorija ganėtinai komiksiška. Labai primena tas istorijos ark’as kur super herojus susiduria su Arch Blogiečiu ir jiedu žaidžia katę pelę. Metus. Aišku toks vaikymasis atrodytų nuobodžiai, tad kad nebūtų liūdna kiekviename numeryje kas nors „Guest star’o“ rolėje pasimaišo po kojomis. Taip ir žaidime, tik čia jau nuo pat pradžių aišku, kad vien Džokeriu nebus apsiribota. Jis leidžiasi suimamas tyčia, nes Arkhamas yra jo kelionės ir naujo išpuolio tikslas. Ką jis ten daro nepasakosiu, istorija gan detektyvinė, bet tikrai nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad pakeliui jis paleidžia būrį įvairaus plauko lunatikų. Vienus, nes tai jo plano dalis, kitus for fun, nes jis Džokeris. Šiaip man patiko, kad siužete išlaikyta ta komiksinė atmosfera, kai blogiečiai elgiasi gan pasvertai ir apgalvotai, tačiau visi jie, širdies gilumoje svajoja, kad juos sučiuptų.

screen7_large

Glidecick, vienas charizmatiškiausių judesių (vis tik kybojimas žemyn galva man paliko didžiausią įspūdį)

Patys personažai, kaip jau minėjau rašydamas apie įgarsinimą, gan netikėti. Na bent jau man. Niekada nesidomėjau Batman’u už kino ribų. Tiesa geriečiai nuobodūs, bet kur jie nebuvo nuobodūs? Žaidimas nepasižymi labai dideliu vaizdo intarpu kiekiu, tie kurie yra susukti tiesiog ant varikliuko. Vėlgi žavi taiklus kameros darbas. Kinematografinis įspūdis stiprus, narplioti siužeto vingius tikrai malonu ir įdomu.  Šiaip tai Batman’ą visai matau metų žaidimo vienam žaidėjui pozicijose (na bent jau PC segmente, nes PS3 gali sukonkuruot exclusive’ais). Stipri įtraukianti istorija, puikus žaidimo eigos ir personažo vystymas, intuityvus valdymas ir įsimenančios aplinkos. Viskas dera tarpusavyje ir tikrai nesumeluosiu sakydamas, kad žaisdamas praktiškai neturėjau niurių akimirkų. Šiaip savo asmeninėje ir niekur neviešinamoje skalėje duočiau šitam projektui 10/10 (Kol kas. Dar nemačiau kuo viskas baigias). Vien už tai, kad viskas iš ko sudarytas šis žaidimas tobulai dera tarpusavyje. Aišku, dažniausiai GOTY apdovanojimai suteikiami atsižvelgiant į pardavimus ir/arba inovatyvius sprendimus. Batman’as, lyginant su ryškiausiais šių metų žaidimais, šiais aspektais gal ir neatrodys labai išskirtinis. Pardavimai viso labo padorūs (per du milijonus kopijų konsolėms per pirmą prekybos mėnesį), o inovatyvumas… Na tiesiog puikiai išnaudoti geri, tik kuris laikas pamiršti (ar belekaip pritaikomi) sprendimai.

Pridedamoji vertė
Žaidimų vienam žaidėjui trūkumas yra tas, kad jie greitai pasibaigia. Nepaisant to, kad žaidėjai greičiausiai neišmėgina nė dešimtadalio žaidimuose paprastai siūlomų online režimų, jie nori, kad tokie režimai būtų. Tai juk savotiškas ilgaamžiškumo garantas. Nežinau, kuo toliau, tuo sunkiau man su tuo sutikt. Gal dėl to, kad aš pasiilgau… novelių vienam žaidėjui. Subalansuotu, nupoliruotų, tvarkingų, nenuobodžių ir užkabinančių nuotykių, kuriuos sykį išgyvenęs gali padėt kažkur. Kaip knygą.

screen10_large

Note to self: Kuo didesnis bosas, tuo bukesnis

Žodžiu. Matuojant mano standartais, Batman’as tikrai nėra per trumpas. Sykį jį perėjęs, manau mielai pakartosiu, nors žaisdamas pirmą kartą užtrukau gan ilgai. Žaidimą kankinu geras 12 valandų gryno žaidimo ir spėjų kad iki baigiamųjų titrų, bent trejetas jų liko. Pradžia tiesa ėjos kaip iš pypkės, o paskui koją pakišo Riddler’is. Personažas kurio žaidime nesutiksi, bet iš esmės jis kaip minimum 4 pagal svarbą. Šis personažas gali būti pažystamas ir iš filmo, „Batman Forever“ jį vaidino J.Carrey. Žaidimo metu jis sumąsto pažaisti su Batman’u ir jį valdančiu žaidėju. Tam tikslui kiekviename lygyje jis išslapsto savo trofėjus, taip pat užmena mįslių, pasiūlo surasti senio Arkhamo žinutes ir išdaužyti prisukamus Džokerio dantis. Kiekviena Riddler’io užduotis atliekama kiek skirtingu principu. Jo trofėjai išslapstyti sekant standartines platformerių tradicijas. Nukaišioti įvairiose pakampėse, dažniausiai jie būna aiškiai matomi, klausimas tik kaip iki jų nueiti. Mįslės… Na tiesiog pateikiama kažkokia užuomina, o žaidėjas jau pats turi sugalvoti ką ji reiškia. Vienais atvejais tenka nufotografuoti kokį nors daiktą. Pavyzdžiui „Šios salos palikimas buvo gerai ir tikrai palaidotas“ duoda aiškią užuominą, kad reikia rasti senio Arkhamo kapą. Kitos mįslės tiesiog išduoda atsakymo paieškos būdą. „Negali rasti atsakymo? Matyt aš esu geresnėje padėtyje nei tu“ tokia ar panaši užuomina leidžia suprasti, kad reikės rasti kažkur neoniniais dažais nutepliotą klaustuko kringelį ir jį užbaigiantį tašką. Tada reikės rasti padėtį, iš kurios žiūrint iš taško ir kringelio suformuojamas pilnas klaustukas ir tai nufotografuoti. Kartais sprendimas būna absurdiškai gerai paslėptas, aišku tokį radęs visada pasijauti Dievu. Būtent Riddler’is ir yra kaltas, kad su Batman’u užtrukau ilgiau nei tikėjausi, juk jo trofėjų paieškos vertinamos puikiais apdovanojimais, atrakinami nauji žaidimo režimai ir kalnas smagios informacijos į žaidimo dosje. Aišku, jei žaidėjas iš „Arkham Asylum“ tikisi veiksmo, o ne mįslių ir nuotykių, su žaidimu jis susidoros per kokias 8 valandas (gal dar greičiau). Bet Batman’as ne tokiems. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų…

Me wants some more comix
Šiaip skaitydamas ir klausydamas info kurią susirinkau per Riddler’io iššūkius, apie Batman’ą susidariau labai gerą nuomonę. Labai vertinau filmą. Tiksliau pirmas dvi, o dabar ir paskutines dvi jo dalis. Mano galva nė vienas „superhero“ klasės filmas jiems neprilygsta. Bent jau šnekant apie klasikinius (Marvel ir DC) superherojus. Batman Arkham Asylum, mano nuomone yra vienas geriausių žaidimų apie super herojų. Vėlgi vertinant per klasikinę prizmę. Tiesą sakant, nuo tada kai kažkiek ėmiau domėtis klasikiniais komiksų herojais, mano širdyje karaliavo Marvel. Ypač dėl to, kad teko dirbti su pirma, Lietuvoje startavusia „Žmogaus Voro“ istorine arka. Jei kas skaitė pamena, ji buvo apie pirmus SpiderMan’o ir Ezekielio kontaktus, tad pats siužetas buvo pakankamai gilus, tačiau tuo pat metu jis buvo vystomas per bet kokiam vaikui suprantamą, socialiai atsakingą prizmę. Parkeris toje dalyje grįžo namo dirbti mokytoju. Bet pastaruoju metu Marvel vis rečiau kažkuo nustebina, negaliu pasakyt, kad būčiau labai inikęs į pačią kultūrą, bet šiek tiek pasidomiu. Ir pasidomėjimai baigiasi taškais DC naudai. Man žiauriai nepatiko paskutinis „Spiderman“ filmas, nelabai malonių emocijų sukėlė Disney ir Marvel susijungimas (nors jis gali atrodyti tikrai žavingai). Tuo pat metu, labai patiko Mortal Kombat VS DC Universe ir tiesiog beproto sužavėjo paskutiniai tris epiniai darbai apie Batman’ą „Batman: Begins“, „Dark Knight“ ir „Batman: Arkham Asylum“. Manau atėjo pats laikas prasinešti per Ebay perkant komiksus, juolab kad po žaidimo susidarė superblogiečių sąrašas į kurių asmenybes norėtųsi labiau įsigilinti.

screen16_large

Žaidime dažnos ir visai šizovos patalpos. Jas verta fotografuoti...

 

Komentarai

7 komentarai/-as/-ų
  1. Foxiz 2009/10/01 Atsakyti
  2. Artojas 2009/10/01 Atsakyti
  3. ZZ1 2009/10/01 Atsakyti
  4. Kaimynas 2009/10/01 Atsakyti
  5. Evio 2009/10/01 Atsakyti
  6. as 2009/10/21 Atsakyti
  7. PATR10T 2011/11/26 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *