Nuotykių žanro ekspertai – „Quantic Dream“

Kai kam „Quantic Dream“ studija gali nereikšti nieko arba sietis su keliais žaidimais, apie kuriuos yra tekę girdėti, o tiems, kas kada nors ką nors žaidė iš „Quantic Deeam“ repertuaro, kurį sudaro viso labo 4 žaidimai (neskaitant naujojo „Detroit: Become Human“), ši studija tikriausiai sako tiek, kiek niekada nepavyktų išsakyti jokiais žodžiais.

„Quantic Dream“ studija buvo įkurta prieš 20 metų, o pirmasis jos žaidimas „Omikron: The Nomad Soul“ pasirodė gūdžiais 1999-aisiais. Žaidimas buvo sutiktas dvejopai. Anų laikų spauda, projektą arba mylėjo, arba nekentė. Techniškai žaidimas buvo kiek griuvęs, o turinio prasme ne kiekvienam suprantamas. Tačiau prabėgus keliems metams, žaidėjai priaugo iki siūlyto turinio, tad „Omicron“ tapo vienu tų žaidimų, kurie tituluojami kaip šedevrai, kurių niekas nežaidė. Bene didžiausias „Omicron: The Nomad Soul“ išskirtinumas ir priežastis jį saugoti muziejuose buvo garso takelis, kurį sukūrė David Bowie. Nenuostabu, kad vangiai kelią į žaidėjų širdis radęs, bet vėliau kultine klasika tapęs projektas tapo ir savotiška „Quantic Dream“ aura.

Apie kitus studijos projektus, o jų per du dešimtmečius nebuvo sukurta daug, jau būsite girdėję ir kiekvienas jų savaip unikalus. 2005 metais startavo „Fahrenheit“, kurį pamilo tiek spauda, tiek žaidėjai ir vėlgi… Kultinė klasika. „Fahrenheit“ dar ypatingas ir tuo, kad jis pristatė žaidimo dizaino koncepciją, kurią „Quantic Dream“ naudoja iki šiol. Tai buvo nuotykių žaidimas, pateiktas kaip kino filmas, kuriame žaidėjo pasirinkimai turi pasekmes. Ne tik, kad žaisdamas gali susimauti ir žūti, bet ir pati žaidimo pabaiga gali sukelti pralaimėjimo pojūčius.

2010 metais pasirodęs „Heavy Rain“ siekė ištobulinti šią koncepciją, bet kritikų akyse „Quantic Dream“ susimovė, žaidimas sulaukė fanų liaupsių, tačiau tuo pat metu jo ištraukos kurį laiką karaliavo interneto memų viršūnėse. Kaip ten bebūtų — „Heavy Rain“ į „Quantic Dream“ kūrybą įnešė porą naujovių. Visų pirma, kūrėjai stengėsi apriboti žaismą tiek, kiek reikia, kad žaidėjas turėtų tvirtą empatinį ryšį veikėju, tačiau tuo pat metu žaidėjo įgūdžiai neturėjo būti svarbesni nei jo sprendimai. Kitas išskirtinis ir iki šių dienų išlikęs žaidimo bruožas — nejaukiai realistinė grafika, savo kokybe nenusileidžianti kompiuteriu kurtam kinui ar animacijai.

2013 metais išleistas „Beyond: Two Souls“ siekė gražinti daugiau veiksmo į žaismą, bet kūrėjų pastangos nebuvo įvertintos, nes daugiau nebūtinai reiškia pakankamai daug. Antra vertus, žaidimas drąsiai eskperimentavo su technologijomis, o pagrindinius vaidmenis jame kūrė Willem Defoe ir Helen Page. Nors tai kol kas vienintelis šios studijos žaidimas netapęs kultine klasika, tačiau pelnė savų titulų. „Beyond: Two Souls“ tapo vienu sėkmingesnių startų studijos istorijoje, o žaidėjų forumuose jis dažnai linksniuojamas kaip tobulas žaidimas su antrąja puse.

Praėjusią savaitę pasirodė jau penktasis „Quantic Dream“ studijos žaidimas „Detroit: Become Human“. Daugiau apie „Quantic Dream“ žaidimų reikšmę tiek nuotykių žaidimų žanrui, tiek visai žaidimų industrijai galite sužinoti šios savaitės Žaismo DNR naujienų laidoje:

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *