Nuomonė: Kodėl (arba Kaip?) Europos Sąjungos piliečiai turėtų remti Piratų Partiją?

Ogi todėl, kad jie turi gerų, sąžiningų ir subalansuotų idėjų.

Rimtai. Piratų Partija yra apsupta kontraversijų, nes kaip ir dauguma naujų politinių jėgų ji kiekviename regione kitokia. Kiek teko susidurti su partijos veikėjais Lietuvoje, jų pirmi žingsniai atrodė nerimti, infantilūs, neatsakingi ar kartais net kvaili.

Ne išimtis ir kitos šalys. Viešėdamas Vokietijoje mažiausiai du kartus liudijau kažkokius vietinės reikšmės rinkimus ir smalsumo vedamas prisirinkau skrajučių, kurias vėliau kažkaip perskaičiau. Situacija ta pati — yra kandidatai, išsiskiriantys subalansuota nuomone, ir radikalai, kurie patys nemoka nulaužti ir pavogti, tad bando bent garsiai parėkauti. Visi jie, nuo tikrai šviesių protų iki komunistine smarve atsiduodančių trolių, yra vienos ir tos pačios partijos nariai. Tačiau tai tėra natūralus dėsningumas. Tokioje pat situacijoje yra ir kaip triušiai besidauginantys žalieji ar kitos šiuolaikinių reiškinių pažadintos ir sutelktos jėgos. Tačiau tai nereiškia, kad jie neturi gerų idėjų, visgi Piratai jų turi taip pat — daug ir gerų.

Piratų Partijos atstovė iš Vokietijos Džiulija Reda nori radikaliai pakeisti ES autorių teises reglamentuojančių įstatymų bazę. Tik žodį „radikaliai“ čia naudoju kita prasme. Ji siūlo perrašyti įstatymus ir atsisakyti ydingų praktikų, kurios kasdien visiškai legaliai pažeidžia ir suvaržo vartotojų teises. Ne tik tai. Kai kurios praktikos (pvz., laikmenų apmokestinimas) legaliems vartotojams užkrauna trigubą naštą. Negana to, kad viską įsigyji legaliai, nebekuri atsarginių kopijų, nes didžioji dalis turinio kybo pardavėjo debesy ir yra susietos su asmenine paskyra – vis tiek moki kompensaciją už tariamus vagis.

Prieš porą dienų apie tai rašiau ir Facebook‘e, tik per kitą – vartotojo teisių ir prekių judėjimo prizmę. Nepaisant to, kad daugiau nei dešimt metų esam ES ir jau džiaugiamės tapę euro zonos dalimi, naudodamiesi daugumai europiečių teikiamomis paslaugomis vis dar esame nelegalai. Už paslaugas mokame, bet pildydami asmenines formas esame priversti meluoti, o tai reiškia, kad savanoriškai atsisakome ne tik kai kurių savo teisių, bet ir dalies ir paslaugų, blokuojamų pagal IP ir/arba nesuteikiamų dėl mūsų gyvenamosios vietos. Tai apima platų spektrą paslaugų, pradedant fiziniais niekučiais, kuriuos turėtume gauti paštu, baigiant mūsų (ne)galimybėmis dalyvauti tarptautinėse e-sporto varžybose.

Visas šias problemas iš esmės kuria tie, kurie turėtų mumis rūpintis: autorių teisių apsaugos institucijos, kai kuriais atvejais stambieji prekybininkai bei patys autoriai. Pirmieji nenori pripažinti interneto be sienų ar pirkėjo teisės į įgytą produktą, nes už tą patį kūrinį jis gali nulupti nuo mūsų devynis kailius. Visos valstybinės autorių teisių gynimo organizacijos išmoko parazituoti sąžiningų vartotojų sąskaita, apeliuodamos į tai, kad visi žmonės iš prigimties yra blogi.

Staigus skaitmeninės prekybos įsigalėjimas atėmė pyrago gabalą iš fizinių pardavėjų, metų metus temokėjusių dėti prekes į lentynas ir už tai lupti bent trečdalį jų vertės per maržas. Skaitmeninis platinimas ir modelio lankstumas pagavo juos nepasiruošusius, bet užuot bandę keistis ir kurti išskirtinę pridedamąją vertę, fizinių prekių pardavėjai mielai išnaudos vis dar didelę savo įtaką terorizuojant kūrėjus.

Didžiausia problema – vartotojai visada ras būdą kaip apeiti draudimus, ypač taikomus virtualiajai erdvei. Taip greta jau esančių ydingų praktikų susiformuoja naujos. Skaitmeninių prekių reeksportas, perpardavinėjimas, rinkos kainų iškraipymas ir, dažnu atveju, mokesčių vengimas. Retas raktų (kalbu apie raktus kurie aktyvuoja skaitmeninę prekę, prenumeratą, ar suteikia kreditų atsiskaitymui su paslaugos tiekėju) perpardavėjas moka mokesčius valstybei, tad perdėta autorinių teisių apsauga ir laisvo prekių judėjimo ribojimas realiai atsiliepia ir valstybių, kuriose tai vyksta biudžetui. Nes virtualios prekės juda, virtualios prekės sienų nepripažįsta, tik mokesčiai nekapsi, o tradicinis verslas pralaimi konkurencinę kovą, nes net ir labai norėdamas, jis negali konkuruoti su iš Rusijos, Lenkijos ar Brazilijos įvežta skaitmenine kopija, kuri dar ir parduodama nusukant PVM, Sodros ar kitus veiklos mokesčius.

Kūrėjai gi skyla į dvi dalis. Kokybiško ir reikalingo turinio autoriai vis dažniau siekia liberalizuoti savo kūrinius bei tai, kaip mes juos naudojame, kartais net rizikuodami užsitraukti teisių gynėjų nemalonę. Visgi yra ir tokių, kurie galiojančias normas pakreipia savo naudai. Bepigu pasiimti pora nemokamų sample‘ų, ant viršaus uždainuoti dainą mamai ir melžti vartotojus per rinkliavas, nes tas dainas kažkas vis transliuoja per radiją. Tas pats, beje, ir žaidimų industrijoje, kur įsigalėjus skaitmeniniam platinimui, grįžo ir vadinamasis showelvare – pigios, dažnai visomis prasmėmis netvarkingos, žinomų žaidimų kopijos, kurių negalėjai grąžinti. Nusipirkę tokį produktą galėjom tik susikeikti ir susitaikyti su mintimi, kad mus išdūrė. Europoje tai keičiasi – tiek Google Play, tiek App Store sutinka grąžinti pinigus už nepatikusią prekę. Kūrėjai ar leidėjai dabar galėtų putoti, kaip tai nesąžininga ir skatina sukčiavimą, bet realybėje to nebus. Kodėl? Ogi todėl, kad ši tvarka saugo ne tik vartotoją, bet ir kokybišką prekę.

Jei Džiulijos Reda pasiūlymai visgi pateks į Europarlamentą, dalis šių problemų išnyks it mostelėjus burtų lazdele: tokie paprasti pasiūlymai sukurti paprasčiausiai remiantis sveiku protu ir nūdienos realijomis.

Džiulija siūlo harmonizuoti autorių teisių reglamentus ir taikyti juos visos Sąjungos mastu. Pirmas ir bene reikšmingiausias jos pasiūlymas — autorinis kūrinys, sukurtas ir legalizuotas vienoje iš ES šalių, tampa legalus visoje Sąjungoje. Sakykime, jei jūs kuriate lietuvišką kiną ir iš autoriaus įsigyjate garso takelį – jį galite naudoti visoje Europoje. Dabar gi gali nutikti taip (o dažnai ir nutinka), kad teisės į kūrinį įgyjamos vienoje šalyje ar šalių grupėje. Tad norint kūrinį transliuoti kitur reikia dar kartą tam įgyti teises. Taip ir gimsta visi tie pranešimai „Sorry, not available in your country“. Džiulija siūlo to atsisakyti ir kadangi gyvename Sąjungoje tai būtų protinga tiek kūrėjo, tiek galutinio vartotojo atžvilgiu (kuris visoje Europoje juda ir prekes vežiojasi nevaržomai). Taip pat tai reikštų, kad viena ES valstybė negalėtų drausti kitoje valstybėje legaliu laikomo turinio. Tai pasitarnautų ir kaip papildomas saugiklis saviraiškos laisvei, kuri vienose valstybėse yra varžoma labiau nei kitose.

Kiti Džiulijos siūlymai ne mažiau įdomūs. Kalbama apie lankstesnę elektroninio turinio skolinimo sistemą, apie teisę savo nuožiūra naudoti audiovizualines citatas, netaikyti teisių apsaugos mechanizmų tiems kūriniams, kurie sukurti viešajame sektoriuje, ir panaikinti autorinių teisių apsaugą viešose erdvėse esantiems objektams. Piratai taip pat sieks, kad parodijų ar karikatūrų kūrėjai nebūtų persekiojami už tai, kad jų kūrinys turi panašumų su pajuokos objektu ir kad nebūtų peržiūrėtos Berno konferencijos nuostatos, pagal kurias autoriniai darbai po penkiasdešimties metų netenka teisių apsaugos ir tampa bendru mūsų visų turtu.

Rašydamas visą tai aš neskatinu nė vieno stoti į Piratų Partiją ar už ją balsuoti. Anaiptol. Aš tik raginu pasidomėti tema, atsirinkti Jums tinkančias pastraipas ir jas paremti. Esu tikras, kad piratai nepuls ginti savo pasiūlymų autorystės vien todėl, kad juos staiga paremtų kitos politinės jėgos. Vėl prisimenu sąmyšį dėl ACTA ar menkesnį incidentą dėl Hobito. O juk tada kažko pasiekėme tiesiog siųsdami laiškus ir viešoje erdvėje diskutuodami su politikais. ACTA numirė (teisybės dėlei — aš nebuvau marinimo šalininkas), o tėvai ir vėl gali vestis vaikučius į kiną savo nuožiūra. Galbūt atėjo metas parašyti savo išrinktiesiems ir pasidalinti mintimis, bei nuorodomis. Juk viskas ko prašome, tai užkirsti kelią geodiskriminacijai,  išsikalinėjimams, remti sveiką protą ir dar nuoseklesnę eurointegraciją. Visiems blaiviai mastantiems turėtų būti pakeliui.

Susipažinti su Džulijos Reda veikla galite jos tinklaraštyje čia: https://juliareda.eu/en/

Susipažinti su jos siūlomais įstatymų pakeitimais, o taip pat peržvelgti komentarus ir pabalsuoti galite atviroje Discuto diskusijoje.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *