Mirtis racionalumui arba ko trūksta Lietuvos žaidimų kultūrai

Žaismo DNR puslapiuose svečiuojasi Jurgis Jonaitis (@jurgisjonaitis). Portalo skaitytojams žinomas kaip progresyvios indie studijos 3j narys (ir šiame tekste minimų apdovanojimų laureatas(!)). Šiuo metu Jurgis studijuoja animaciją ir politikos mokslus, kuria komiksus vaikams, o laisvu laiku dar ir rašo straipsnius. Jūsų dėmesiui siūlome Jurgio apžvalgą ir įžvalgą apie Lietuvos žaidimų industriją, AAA, apdovanojimus ir (i)racionalumą:

Užvakar (2015-04-21) Liverpool bare, Vilniuje, įvyko pirmieji Lietuvos žaidimų apdovanojimai, kuriuos organizavo Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA). Tai kokybiškai naujas renginys arba perfrazuojant organizatorius: nauja tradicija skirta pažymėti ir įamžinti Lietuvos žaidimų industrijos inovacijas, proveržius ir pasiekimus. Kur slypi tas naujumas, ypač, turint galvoje, kad kažkada jau buvo organizuojami „Metų žaidimo“ apdovanojimai? Esminis skirtumas tas, kad Lietuvos žaidimų kultūra iš stichiškos ir nevaldomos pamažu tampa stabilesnė ir tvirtesnė, gerąja prasme. Įvykęs apdovanojimų renginys yra savotiškas jaunos ir veržlios LŽKA veiklos atspindys, kuriame galima pastebėti tam tikras tendencijas.

Visų pirma, norėtųsi paliesti vadinamosios industrijos klausimą. Per pastaruosius kelerius metus jis suintensyvėjo dėl užsienio žaidimų įmonių filialų Lietuvoje gausėjimo. Tai, be abejo, yra sveikintina tendencija, tačiau savyje slepianti tam tikrus pavojus. Vienas jų – industrijos tapatinimas su kultūra. Klaidinga yra prielaida kuri teigia, kad jeigu čia veiks daug įmonių, kurios uždirbinės pinigus, savaime turėsime tai, ką galima būtų pavadinti žaidimų kultūra. Tokie dalykai savaime nenutinka, jiems neužtenka vien pinigų, nors tai ir yra svarbus dalykas. Antrasis pavojus tai elgesio ir verslo modelių reprodukavimas. Lietuvių žaidimų kūrėjų bendruomenė dar tik mokosi rinkos taisyklių ir konkuravimo joje pradmenų. Todėl teigiama užsienio įmonių patirtis šioje vietoje yra labai svarbi. Tačiau negalima tiesmukai, neatsižvelgiant į kontekstą, priimti kažkieno kito išmoktų taisyklių, priešingu atveju, gali būti sunaikintas vietinių kūrėjų potencialas.

Metų indie žaidimas „Infinite Loop“

Metų indie žaidimas „Infinite Loop“

Žaidimų industrijos klausimas savotiškai buvo paliestas ir apdovanojimų ceremonijos metu. Viename pasisakymų ant scenos buvo raginama žaidimų kūrėjus, turint galimybę padirbėti įmonėse, kuriančiose „triple A“ žaidimus. Vėlgi, tai būtų sveikintinas pasiekimas daugelio žaidimų kūrėjų karjerose, kuris padėtų jiems įgyti vertingų profesinių žinių ir įgūdžių. Tačiau minėtame pasisakyme buvo galima pastebėti ir dar vieną problematišką prielaidą – tai savotiškas „meniškų“ ir „triple A“ žaidimų priešpastatymas vienas kitam. Žalinga ši mintis dėl to, kad techniškai kokybiškus žaidimus ji subordinuoja išimtinai industrinei kūrybai. Tai reiškia, kad taip vadinami „meniški“ žaidimai automatiškai nustumiami į pakraščius, kuriuose galima rasti keistus ir įdomius, bet techniškai skurdžius žaidimus. Nors praktikoje šis teiginys dažnai yra teisingas, tai neturėtų virsti visuotinai siektinu modeliu. Kalbant griežtai, iš žaidimų pasaulio lauko išvis derėtų išgyvendinti siaurai suprantamą žodį „meniškas“ suponuojantį, kad žaidimas bus kitoks negu dauguma, keistas, patinkantis tik nedideliai auditorijos daliai etc. Toks išsireiškimas infantilizuoja meno apraiškas žaidimuose ir paverčia jas, mažai kam suprantamu ir nelabai reikalingu reiškiniu žaidimų pasaulyje. Svarstant kokią didelę ir reikšmingą įtaką tai gali turėti Lietuvos žaidimų raidai vertėtų pacituoti Žaismo DNR autorių Artūrą, jis nesenai rašė: „Kaip žaidėjai žaidimus pasigavome greitai, kaip produktą, bet ne kaip kultūrinį reiškinį“. Tęsiant šią įžvalgą galima būtų pridėti ir tai, kad industrija ir kultūra yra stipriai susijusios. Ten kur stipru viena, dažniausiai stipru būna ir kita. Dėl to, kad šios dvi sritys viena kitą papildo ir teikia viena kitai gyvybines jėgas.

11174320_10152762482929071_6481562610107703443_o

Vaidas ir Agnė (ne visai į temą, bet buvo sunku susiturėt :))

 

Derėtų paminėti ir dar vieną scenoje nuskambėjusią mintį – mirtis racionalumui. Šis pasisakymas galėtų būti praplėstas taip: mirtis racionalumui Lietuvos žaidimų kūrime. Vėl vetėtų pacituoti Artūrą, kurio mintyse šis raidos etapas irgi numatytas: „Patekusi į naują ir nebūtinai palankią terpę kultūrinė sėkla turi užsisėti, sudygti, pabandyti užaugti, mirti, supūti ir patręšti dirvą kitai sėklai.“ Mano asmenine nuomone, būtent toks sukrėtimas Lietuvos žaidimų kultūrai šiuo metu būtų naudingas. Ir tai reikalinga ne tam, kad visi pradėtų kurti keistus, „meniškus“ žaidimus, kaip kai kas galėtų pagalvoti. Bet tam, kad praplėstume savo suvokimą apie tai kas yra kompiuteriniai žaidimai ir kokie jie gali būti. Tik tokiu būdu galėsime sukurti stiprią kultūrą ir industriją, kurios išskleistų mūsų potencialą būti lygiaverčiais pasaulinės kompiuterinių žaidimų scenos dalyviais. O vienas iš būdų kaip tai galėtų pasireikšti praktikoje labai paprastas – kitų metų žaidimų apdovanojimuose įsteigti inovatyviausio žaidimo kategoriją.

Pabaigai norėtųsi pasakyti, kad kitų žmonių išsakytos mintys apie industriją ar darbą prie „triple A“ žaidimų yra savaip prasmingos ir reikalingos. Nenoriu jų neigti, tiesiog bandau matyti visapusį Lietuvos žaidimų pasaulio vaizdą. O šiaip jau mirti nelinkiu niekam. Nebent nuodėmei.

11187261_10152762482424071_9006230944631217911_o

Bubblenator — geriausias GameJam žaidimas ir efektyviausia apdovanojimo atsiėmimo poza. Kitą met išliesim juos bronzoje!

LT GAME AWARDS 2015 NUGALĖTOJAI
(Visi žaidimai platinami nemokamai, spauskite nuorodas ir žaiskite)

Geriausias audio — Onion.
Geriausias meninis stilius — The Machine.
Geriausias GameJam žaidimas — Bubblenator.
Geriausias Windows žaidimas — The Machine.
Geriausias nepriklausomų kūrėjų žaidimas — Infinite Loop.
Geriausias naujokas — Shapecast.
Metų žaidimas — Cooking Fever.

 

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *