Metal Gear Solid 4: Dar vienas teikiantis džiaugsmą…

Ypač jei sunkiai beprisimeni kada atšventei savo 21-ą gimtadienį. Naujausias kolekcijos papildymas kol kas visiškai patenkino mano lūkesčius. Sakau kol kas, nes šitą žaidimą taupau. Leidžiu sau pasėdėti su juo daugiausiai valandą per dieną. Vakar pasiekiau 6 valandų playtime rodiklį ir pirmojo akto (iš keturių) pabaigą. Todėl kaip visada — apžvalga ne apžvalga apie tai ką mačiau ir kas patiko arba ne…

mgs4
Solid Old Snake. Pasenęs, bet vis dar nuodingas. Naujausias jo gadget’as Solid Eye. Viskas su Snake’o akimis gerai, niekas jam jų neišdūrė. Paprasčiausiai šis raištis pasitarnauja jam kaip karo lauko skeneris. Labai pravartus dalykas.

Nepatiko
Pradėsiu nuo to kas nepatiko ir apie ką jau esam daug sykių kalbėję. Tai priverstinis žaidimo diegimas į PS3 HDD. Pats tokios procedūros buvimas ne juokais erzina. Reikia pripažinti, kad šioje vietoje Hideo Kojima labai pasistengė neerzinti žaidėjų ir diegimo procesas nors ir nepageidautinas, bet malonus. Jis trunka vidutiniškai 3-5 minutes prieš kiekvieną aktą, proceso metu Solid… eeee… Old Snake paprasčiausiai stovi ir rūko. Plėšia cigariukus vieną po kito, po kelis dūmus. Tvarkingai užgesina činčikus savo nešiojamoje peleninėje ir prisidega naują. Rūkantiems žaidėjams tai pasiūlymas irgi parūkyti, nerūkantys tuo tarpu gali atsinešti talerių. Taleriai tai tokie apvalūs vafliukai. Būna įvairių skonių, bet esminis jų bruožas kad jie yra visai gardūs kaip užkanda, ir labai tinka vartoti žaidimo metu. Neteplioja rankų. Čia ne reklama o mano naujausias atradimas. Jau tiek laiko norisi žaidžiant kažką pakramtyti, bet dauguma kramtukų tepa rankas, kurios savo ruožtu tepa džinsus. Taleriai to nedaro.


The FROGS. Asmeninė Liquid’o armija. Šlykštūs ninja-like padarai. Ir miršta labai garsiai. Oskarą pažadino :(.

Bet grįžkim. Diegimo būtinybė tai ir yra tas vienintelis, su žaidimu susijęs dalykas kuris man nepatiko. Visa kita paprasčiausiai tobula. Reikia pripažinti, kad visi didieji davė žaidimui 10/10 vertinimą neveltui. Sunku pasakyti kodėl bendras vertinimų vidurkis svyruoja tarp 92-94 procentų. Greičiausiai tai susiję su keliolika žaidimą lydėjusių skandalų. Ryškiausias jų lietė būtent žaidimų apžvalgininkus po to kai Konami neoficialiai uždraudė viešinti informaciją apie video intarpų trukmę bei žaidimo diegimo ypatybes. Po to kai šie gandai išvydo dienos šviesą, kai kurie portalai atsisakė apžvelgti žaidimą, dar kiti numušė balus už tuos pačius video intarpus. Originalas pasakys, kad teisingai padarė. Aš pasakyčiau šalin rankas nuo Hideo. Finale aišku tai yra skonio reikalo konfliktas ir esminė konsolinių ir PC žaidimų mėgėjų nesantaikos priežastis.


Kitas, naujas Old Snake žaisliukas tai Octo-Camo kostiumas. Sustojus ir prisišliejus prie tam tikro paviršiaus, kostiumas akimirksniu nukopijuoja jo reljefo savybes. Tokiu būdu jis suteikia papildomos maskuotės tiek nuo plikos akies, tiek nuo infraraudonųjų spindulių sensorių.

Tema
Žaidimo veiksmas nekonkreti, bet ir nelabai tolima ateitis. Mes atsiduriame pasaulyje kuris mažai kuo skiriasi nuo šiandieninio. Jame egzistuoja karšti taškai ir tai šen tai ten, nuolat vyksta karai. Skirtumas įžvelgiamas pačiame karo principe. Žaidimo metu vykstančiuose karuose, kariai kaunasi ne už tėvynę, tikėjimą ar savus įsitikinimus. Visi karai vyksta už pinigus. Jų priežastis gali būti bet kokia, ji nepabrėžiama, bet iš esmės tai konfliktai susiję su vieno ar kito regiono kontrole. Konflikto metu viena arba abi pusės samdo armiją ir ši kariauja. Prieš pradedant žaidimą, kol duomenys kraunami į PS3 atmintį žaidėjas stebi televiziją. Galima junginėti kanalus ir mėgautis daugiau ar mažiau šizofreniškais vaizdais iliustruojančiais laikmečio kuriame vyksta žaidimas kasdienybę. Ten pat transliuojami ir samdomų armijų reklaminiai video klipai. Iš visko ką mačiau rusų organizacija „Oceloto Gniaužtai“ yra susukę patį nerealiausią filmuką „Nėra taikos be karo“. Hideo turėtų nusiųsti jį į Kanus. Žiauriai geras klipas.
Tai ką pasakoju, bent jau man asmeniškai vis mažiau primena fantastika. MGS4 ne pirmas ir ne paskutinis žaidimas paliečiantis samdinių tematiką. Ir jau senai pamiršti Soldier of Fortune laikai, kada samdiniai buvo laikomi romantiškais geradariais. Pasaulis pamažu ima suvokti, kad samdinių išvešėjimas yra lėtas armijos privatizacijos procesas. Žaidimai net anksčiau nei Holivudas užbėga įvykiams už akių modeliuodami realistiškus ir nelabai šio proceso padarinius. Tačiau savo žaidime Hideo žengia toliau. Virš visų samdinių dar egzistuoja ir sistema kuri karą paverčia įdomesniu. Iš esmės joje suregistruotas kiekvienas karys, kiekvienas ginklas, kiekvienas technikos įrenginys. Esmė tame, kad norėdami oficialiai parduoti savo paslaugas samdiniai privalo registruoti sistemoje save sistemoje. Tai daroma įsišvirkščiant tam tikrų nano dalelių. Po injekcijos karys tampa tobulu. Nano injekcija stebi jo būklę, koreguoja jo psichologinę būseną, suteikia papildomų jėgų, padeda koordinuoti veiksmus su būrio draugais vos ne minčių skaitymo lygmenyje. Karys tampa tobulai funkcionuojančia mašina. Mainais už tai jis tampa sistemos dalimi. Sistemos kuri 24/7 stebi jo veiksmus, sveikatos ir psichikos būklę. Kiekvienas kariui išduotas ginklas taip pat susietas su sistema ir asmeniniu kario ID. Tokiu būdu niekas ir niekada negali iššauti iš svetimo ginklo, detonuoti svetimos granatos ar pasinaudoti svetima technika. Jei sistema užpelenuoja psichinį nestabilumą arba kario agresiją sakykim civilių atžvilgiu ji automatiškai užrakina visus jam išduotus ginklus ir taip neutralizuoja pavojingą kovinį vienetą. Žodžiu tobula sistema karui. Bet kai yra sistema, yra ir būdai ją sulaužyti. Apie tai ir pasakoja žaidimas.


Štai taip prisėlinus galima atlikti n veiksmų. Išjungti, papjauti, paimti įkaitu, nuginkluoti… Aš vis dėlto pasirenku prisėlinimo ir šūvio (su duslintuvu) variantą. Man nejauku artintis per smūgio peiliu atstumą. Sprendžiant iš stress matuoklio tai nejauku ir Old Snake’ui.

Sci-Fi kino badas
MGS4 pretenduoja tapti ne tik geriausiu Sci-Fi žaidimu, bet ir kinu. Tai vis per tuos garsiuosius vaizdo intarpus. Būsiu atviras. Kai pamačiau užrašą pranešantį, kad bendroj sumoj su žaidimu praleidau šešias valandas šiek tiek nustebau. Gryno žaidimo buvo pusantros valandos, gal dvi… Visa kita filmukai, intarpai ar visai trumpos scenelės prisodrintos flashback‘ais iš ankstesnių dalių. Šiais laikais kai gero Sci-Fi filmo reikia ieškoti tarp kelių metų senumo pavadinimų, toks žaidimas man kaip atgaiva. Sunku apsakyti tą pasimėgavimo lygmenį kurį pasieki stebėdamas labai įtraukiantį filmą ir tuo pat metu jį žaisdamas. Žaidimo istorija labai įdomi, turi daug sąsajų su ankstesnėmis žaidimo dalimis, bet jos netrikdo. Ta prasme jei MGS4 pirmas serijos žaidimas kurį mato žaidėjas, pats žaidimo procesas išliks nuoseklus ir įdomus. Apskritai susidaro įspūdis, kad Hideo jį rašė būtent tiems, kam MGS4 taps pirmuoju serijos žaidimu. Tuo tarpu senieji serijos fanai gali mėgautis flashback‘ais. Daugumos video intarpų metu žaidėjas pats nutaria ar nori juos aktyvuoti ir peržiūrėti.


Octo-Camo in action. Iš netyčių užkluptą karį galima suimti ir per kiek didesnį atstumą. Čia svarbus netikėtumo efektas. Šioje situacijoje, galime prisiartinti, apkraustyti ir apiplėšti priešą. Vėliau atliekame standartinius išjungimo veiksmus…

Kodėl brandžiam žaidėjui
Nepaisant to, kad MGS4 žengė itin stiprų žingsnį kokybiško ir visaverčio FPS link, tai išlieka stealth action žaidimas. Nelabai tikiu, kad įmanoma įveikti žaidimą rekomenduojamu sudėtingumo lygiu paprasčiausiai iššaudant priešus. Yra lygiai ir vietos kur šaudyti būtina. Yra lygiai ir vietos, kur žaidėjas pats pasirenka atakos būdą ir yra lygiai ir vietos, kur būtina apsišarvuoti kantrybe ir šliaužti. Lėtai. Sustojant kas kelis metrus ir nejudant gulėti kelias ar net keliolika minučių. Kai man buvo 16 aš negalėjau pernešti tokių vietų. Kas per nesąmonė 10 minučių gulėti po sunkvežimiu kai jį saugo vienui vienas sargybinis…
Pats Hideo viename iš interviu sakė, kad jam liūdna, kad jo paties sūnus ir jo bendramoksliai visiškai nevertina MGS. Nes jis… Nuobodus! Bet čia pat ir pasitaisė, nuobodus, tol, kol žaidėjas jaunas. Japonijoj jau sklinda gandai apie specialius MGS ir GT projektus „for boyz“.
Kaip ten bebūtų aš asmeniškai vertinu MGS4 už įvairovę. Tai ne vien sėlinimas. Per tas kelias žaidimo valandas pasimėgavau ir labai įtemptais gatvės susirėmimais. Papleškinau į šarvuočius iš RPG. Žodžiu buvo linksma.
Esmė tame, kad misijos metu Old Snake gali pasivogti ir apsirengti jam palankios konflikte dalyvaujančios pusės uniformą ir tokiu būdu su visa minia sudalyvauti mūšyje. Jei šaudyt nesiseka, galima palaukti kol susirėmimas užaštrės ir patyliukais jį apeiti.
Kitas dalykas tai ginklų fetišas. Tai kaip Old Snake elgiasi su naujai gautais ginklais užima kvapą. Kaip jis juos apčiupinėja, apžiūri, išardo, sudeda, užtaiso, pakilnoja ir galų gale patestuoja. Jo judesiuose juntamas išsilavinimas, geras skonis ir daugelio metų patirtis. Prie viso to dar pridėkime faktą, kad dalis ginklų modifikuojama spec. įranga. Ją reikia pirkti už valiutą gautą parduodant nereikalingą amuniciją ar ginkluotę. Juodojoje rinkoje galima įsigyti visko pradedant standartiniais duslintuvais ar dot-sight taikikliais, baigiant išskirtiniais ir labai kokybiškais ateities ginkluotės pavyzdžiais. Tiesa jokių lazerių pew pew pew nesitikėkit. Visa žaidimo ginkluotė yra arba paimta iš mūsų dienų arba tai yra šiek tiek modifikuotos šiuolaikinių ginklų versijos.


Ir žinoma mecha… Aha… O kaip gi be jos?

Visual fiesta
O apie žaidimo grafiką daug nepasakosiu. Verčiau jau pažiūrėkit mano pirmą ir nelabai vykusį bandymą nufilmuoti žaidimo intro. Filmuko metu trys sykius Old Snake valdžiau aš. Sumažinus vaizdelį iki natūralaus dydžio galima deramai įvertinti žaidimo filmukų kompiuterinės grafikos kokybę. O pats žaidimas niekuo nenusileidžia filmukams. Ir sakydamas niekuo, aš turiu omenyje būtent „niekuo“. Jokių triukų kuriuos naudoja dauguma kūrėjų kai ant varikliuko susukamas CG filmukas yra gerokai pagražinamas, o vėliau, perėjimo į žaidimą metu, postproduction pėdsakai užmaskuojami blur efektais. MGS4 to nėra. Filmukai susukti ant ingame grafikos. Tai ką matai filme, matai ir žaidime. Nei daugiau nei mažiau. Vienintelis niuansas tik tas, kad žaidimą stebi nuo trečio arba pirmo asmens ir drebančios kameros efekto neišgimdysi :).

Mano filmuko kokybė deja tragiška. Kreivai pastatytas fotikas, vėliau 1,3GB medžiagos suspausta iki 13MB. Bet kaip ir minėjau, peržiūros metu pasirinkę originalų dydį, bendrą įspūdį susidarysite patys. Ir šiaip žaidimo intro labai geras ir vertas dėmesio. Jame puikiai matosi ir girdisi (taip nepamirškit garso) tai, kaip dirba Hideo Kojima.

P.S. „Besidomintiems kokybišku product placementu žaidimuose/kine, MGS galėtų tapti vadovėliu. Žaidime matome Apple, iPod, Playboy kelių ankstesnių Kojimos darbų reklamas. Visa tai pateikiama kaip kontekstinė reklama, niekaip nežalojanti žaidimo turiniu ir net atvirkščiai, teikianti malonumą. Aš pasakiau reklama teikianti malonumą? Mhm… Taip ir pasakiau“.

Komentarai

16 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2008/06/26 Atsakyti
  2. artojelis 2008/06/26 Atsakyti
  3. kaimynas 2008/06/26 Atsakyti
  4. ZeaLot 2008/06/26 Atsakyti
  5. ZZ1 2008/06/26 Atsakyti
  6. Karlotikas 2008/06/26 Atsakyti
  7. Redraidas 2008/06/26 Atsakyti
  8. Skotas 2008/06/26 Atsakyti
  9. Originalas 2008/06/26 Atsakyti
  10. artojelis 2008/06/27 Atsakyti
  11. ZZ1 2008/06/27 Atsakyti
  12. Originalas 2008/06/27 Atsakyti
  13. artojelis 2008/06/27 Atsakyti
  14. Originalas 2008/06/27 Atsakyti
  15. artojelis 2008/06/27 Atsakyti
  16. Originalas 2008/06/27 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *