Master of Orion | Apžvalga

Kiekvienas žaidimų žanras turi savo pripažintą klasiką ir grandus. Kiekvienas serializuotas hitas turi tą žaidimą serijoje, kuris pasuko kryptimi, kuria nereikėjo, ir paliko po savęs tik šleifą nelaimingų fanų. Taip atsitiko su „„Master of Orion“ 3“. Praėjus daugybei metų ir išgyenant šiokį tokį 4X pagyvėjimą buvo išleistas naujas žaidimas, pavadintas paprastai – „„Master of Orion““. Tačiau ar mes jo laukėme?

Galaktika yra tavo... ir pakankamai nuobodi.

Galaktika yra tavo… ir pakankamai nuobodi.

4X žaidimai neturi siužetų ar istorijų, jie turi visatas – tik „Galactic Civilization“ primygtinai siūlo vieno žaidėjo kampanijas. Orion visata net nėra tokia įspūdinga. Kažkada buvo didžiosios pradinės rasės, dabar jos dingo. Linko tik nuostabi ir smarkiai saugoma beveik mitinė Orion planeta. Tuo pačiu, visos naujosios rasės vienu metu atranda geitesnių-už-šviesą kelionių metodą ir pradeda galaktikos kolonizavimą iš vienodų pozicijų. Ech, kad taip bent vienas žaidimas pasielgtų kaip istoriniai Paradox žaidimai ir pateiktų daugiau mažiau apgyvendintą visatą…

Taigi, žaidimą pradedi tu ir tavo planeta. Rasės pasirinkimas turi šiek tiek įtakos žaidimo procesui, bet tai daugiausiai kosmetinis pasirinkimas. Ir nors iš kosmetinės pusės „Master of Orion“ yra labai dailus žaidimas, pačio žaismo prasme jis nepasiūlo nieko naujo ar įdomaus, ar ko nebūtume matę kituose žaidimuose. Ta pati lėta pradžia, tie patys tyrinėjimai, moksliniai tyrimai, planetų vystymas… viską jau matėme. Aišku, tai neatleidžia manęs nuo atsakomybės apie žaidimą papasakoti gal ne tokiems fanatiškiems žaidėjams.

Mokslo atradimus lydi dažnai pasikartojantis ir į neviltį varomas patarėjų padrąsinimas

Mokslo atradimus lydi dažnai pasikartojantis ir į neviltį varomas patarėjų padrąsinimas

„Master of Orion“ labai apriboja keliones po visatą. Vietoje laisvo šokinėjimo nuo žvaigždės prie žvaigždės, mūsų laivai keliaus tik sistemas jungiančiais tuneliais, o pačiose sistemose – šuoliukais nuo objekto prie objekto. Kiekvienoje sistemoje gali būti keletas planetų – nežinau ar kada mačiau 5 – iš kurių keletą galbūt norėsi kolonizuoti dėl dydžio, žemės ūkio našumo, mineralinių turtų ar kokių nors specialių resursų (kažkodėl prie jų priskaitomas ir auksas).

Savo planetose gali populiacijos vienetus skirstyti tarp mokslo, žemdirbystės ir industrijos, bei, kaip įprasta, vienu metu statyti vieną pastatą (laimei, erdvė planetoje neribota) arba kosminį laivą. Beveik kaip „Galactic Civilizations“, tik laivų išorės modifkuot beveik negalima ir apskritai, čia toks žaidimas, kuriame daugiau mažiau gali pasitenkinti kompiuterio gebėjimu suprojektuoti laivą. Galų gale, kam projektuoti visokius laivus, jei žaidžiant prieš kompiuterį jų niekas nematys?

20160831193517_1

Kita vertus, diplomatijos langai yra gražesni nei vienoje žemiškoje 4x serijoje apie kovojančias civilizacijas

Mokslo sistema irgi labai supaprastinta, palyginus su senesniais žaidimais. Dauguma tyrimų tiesiog tau duoda rezultatą, ir tik kartais reikia pasirinkti tarp vieno ar kito privalumo – tei nesukelia didelės įtampos, ir labai lengva suprasti, kuris iš pasiūlytų pasirinkimų geresnis. Juk laivų skydų technologija akivaizdžiai naudingesnė, nei vien raketų blokavimo!

Tai aišku, kad ankščiau ar vėliau įsivelsi į mūšį. Galima jį patikėti kompiuteriui, galima ir bandyti pačiam valdyti jo eigą. Tokiu atveju, žaidimas veikia kaip pakankamai paprastas 2D RTS žaidimas. Nereikia daug jaudintis dėl ginklų arkų ar panašių dalykų, nors galima pabandyti išnaudoti šaudymo atstumus, laivų išdėstymus ir panašius lengvus triukus. Čia tikrai ne „Homeworld“ ir ne „Sword of the Stars“!

Stotis ir mažytė raketų bazė: pasiryžusios ištaškyti piratus

Stotis ir mažytė raketų bazė: pasiryžusios ištaškyti piratus

Ir nors muzika žaidime yra daugiau mažiau patenkinama – jei nieko neatsimenu, tai lyg ir neįkyrėjo – tačiau koją pakiša veikėjų įgarsinimas. Kiekvienas galaktinis valdovas turi savo patarėją, kurio vienintelė regima funkcija yra pranešti, kad buvo baigti tyrimai ir reikia pradėti naujus. Nelaimei, tie patarėjai turi tik po keletą frazių savo pranešimams, ir tai labai greitai pradeda erzinti. Taip, visi 3D modeliai ir įgarsinimas atrodo gerai ir skamba gražiai, bet įvairovės trūksta.

Visgi įvairovės trūksta visam „Master of Orion“. Naujasis žaidimas yra ribotesnis negu jo pirmtakai, tačiau net grafinės pusės nugludinimas ir šioks toks įgarsinimas nepadeda, kai žinai bent kelis žaidimus kurie pasiūlo visa tai ir dar daugiau. Galiausiai „Master of Orion“ lieka vidutinioku, o tokioje pozicijoje būti blogiau, nei žaisti „Sword of the Stars II“.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *