License to loose | Lord of the Rings Conquest

Lord of the Rings Conquest (XBOX360)

PEGI reitingas: 16+
Žanras: Trečio asmens veiksmas

Atsiprašau už anglišką įrašo pavadinimą, bet anglų kalba yra atpažinamesnė, kai norisi pateikti turinio sąsają su tam tikrais popkultūros reiškiniais ar įvykiais. Tad šiuo atveju, tai Bondas, EA LotR licenzijos praradimas, ir ganėtinai prasta Star Wars Battlefield reinkarnacija Žiedų valdovo pasaulyje, pavadinimu „Conquest“.

Aš dievinau trilogiją, persikėlusią iš knygų į plačiuosius ekranus tokia forma, kokią pasiūlė Peteris Jacksonas. Vizualiai sukrečiantis filmas leido ignoruoti vidutinišką aktorių vaidybą, kai kada ne itin efektyvų scenų parinkimą ir blankų finalą, tačiau kiekvienas kinojuostos kadras buvo turtingas vaizdine prasme, suteikdamas neabejotiną didingumo ir pasigerėjimo jausmą. Po neabejotinos filmo finansinės sėkmės sekė visapusiškas, dabar jau prekės ženklu tapusios istorijos melžimas, kurio esminė energija buvo generuojama interaktyvių pramogų sektoriuje. Viskas prasidėjo nuo veiksmo nuotykių trilogijos, tuo pačiu pavadinimu, dviejų dalių realaus laiko strategijos „The Battle for Middle Earth“, na o užsibaigė, tikriausiai ne itin skambia nata – intensyvaus veiksmo „Conquest“. Užsibaigė – tik sąlyginai, nes tai, kad EA neturės teisės naudotis LotR filmais nereiškia, kad tokių teisių negaus kokia kita kompanija, išpumpuosianti likusius „Lord of the Rings“ vardo generuojamus dolerius.

lotr2
Stateginio taško išlaikymas. Juokingiausia, kad privalai išlikti apibrėžtame rate, kad laikytum kontrolę – atakuojant priešą ir stumiant jį link atsitraukimo, bei tuo pačiu išeinant iš žiedo, užgrobimo stulpelis nesikelia, net jei jame ir „sėdi“ keli darugiški NPC

„Lord of the Rings Conquest“ kūrėjai – Pandemic studios – kuriant žaidimą naudojo patirtį, sukauptą labiausiai parduodamo Star Wars žaidimo „Battlefront“ kūrime. Tad čia pandemikai panaudojo tą patį „Battlefront“ modelį, generuodami pačius epiškiausius LotR mūšius. Tai dvi kariaujančios pusės ir masinės kovos, kuriose žaidėjui yra suteikiamas smulkus vaidmuo, peraugantis į pagrindinį – dėl priešų dėmesio, NPC pagalbininkų bukumo ir elementarių žaidimo principų.

Solo žaidimo dalį sudaro dvi kampanijos – gerųjų ir blogųjų jėgų, tad alternatyvos įvykiams filme galimybė, ištaškant žiedo brolijos misijos viltis yra viliojanti ir daugumai žaidėjų – pagrindinė žaidimo vinis. Patrauklūs gali pasirodyti ir pandemikų sukarpyti filmo videointarpai, parodantys kaip eilinį kartą galimą iš nuvalkiotų ir pabodusių scenų išspausti „vašką“. Daliai žaidėjų džiaugsmą sukels daugėlio vartotojų režimas, kuriame įmanomos visai linksmos kovos 8 prieš 8. Daliai žaidėjų imponuos gan įvairiapusiškas klasių pasirinkimas ir iš filmo nužengę superherojai, kurių vaidmenį tam tikrais momentais galime prisiimti. Daliai žaidėjų patiks joti ant entų ar nazgulų nugarų, sejant siaubą ir mirtį. Aš nepriklausau nė vienai šių žaidėjų grupei.

lotr3
Nors magų „Žiedų valdovo“ trilogijoje nebuvo, „Conquest“ žaidime jie yra, ir… surprise, surprise – yra galingiausia žaidimo klasė su savigydos galimybe. Stipri kompanijoje, ypač galinga multiplayer’yje

Nenoriu vynioti į vatą. „Conquest“ – tragiškas žaidimas. Jei žaidžiant co-op dar šiek tiek galima pasikapoti ir turėti šiek tiek džiaugsmo, tačiau solo per kampaniją yra absoliutus skausmas ir kančia. Nors mūšiai ir masiniai, t.y. armija prieš armiją, tačiau tik jums pasirodžius mūšio lauke, tapsite priešų taikiniu numeris vienas – viską turėsite padaryti pats, o aplinkui lakstantys jūsų ginklo draugai darys tai, ką daro studentai Lietuvos Kino studijoje už 20 Lt  per dieną – bus masuote. Priešų asortimentas atitiks jūsų pasirinkimui pateiktų klasių asortimentą – šauliai, kariai, magai ir skautai, na kitokiais užvadinimais, bet panašia kovos mechanika. Nors žaisdamas „Gears of War 2“ sugebėjau šiek tiek priprasti prie shooter’io valdymo pulteliu, „Conquest“ tie patys judėjimo ir taikymosi veiksmai reikalauja kažkokio kito rankų judėjimo lygmens, tad atstuminės kovos klasės man buvo visiškai neparankios, o vargšas karys, su kuriuo visai linksma brautis pro priešų minias, taškant visus į šalis, tapdavo bejėgis, kai praslysdavo kokia rimtesnė knock-down ataka ir jis faktiškai būdavo suspardomas ant žemės kaip bulvių maišas.

lotr4
Žaidimas pateikia gan nemažai pagalbinės informacijos – ne tik supažindina su klasių sugebėjimais, tačiau specialiame lange galima peržiūrėti, kokius veiksmus ir tų veiksmų sekas šios klasės gali atlikti. Maža to – pateikiamos konkrečios veiksmų rotacijos, kaip raktas į sėkminga kombatą.

Žaidimo grafika šiaip sau. Karinių vienetų modeliai atitinkantys filmo dvasią, tačiau aplinkos, nors ir atkurtos realistiškai, stokoja detalumo ir kai kurie architektūriniai elementai atrodo iškrentantys iš konteksto, tarsi būtų iš kokio 3+ reitingo platformerio.

Multiplayer nebandžiau, bet karčią patirtį aprašė Artojas, savo tradiciškai „nedidelėje ir neišsamioje“ „Conquest“ apžvalgoje.

lotr5
Ech, žilas senį, kad tu žinotum, kaip tu man nusibodai…

Aš dievinau trilogiją, tačiau dabar jos negaliu pakęsti, nes tai kas buvo gilu ir sava, tapo visuotina ir paviršutiniška. Prieš dvidešimt metų „Žiedų valdovas“ buvo mitas, legenda, snobų vakarėlio pokalbių tema, tačiau dabar, po „įstojimo“ į popkultūros garbės muziejų, daili ir lyriška Tolkieno pasaka su fantasmagoriškais kraštais ir neįtikėtinais jų gyventojais tapo suplėšyta į smulkius skutelius ir pasėta visame pasaulyje, kaip milijardo dalelių dėlionė, kurios gabalėlį turi kiekvienas, tačiau tik maža dalis žino jos visą vaizdą ir gali juo gerėtis. Tolkieno pasaulis yra per mažas mūsų pasauliui, per mažas, kad skanu būtų visiems, tad aš nuoširdžiai tikiuosi, kad daugiau nebebus išleistas nė vienas naujas „Lord of the Rings“ žaidimas, kad daugiau nebebūsime šeriami Peterio Jacksono atrajomis.

ŽPat.

Komentarai

2 komentarai/-as/-ų
  1. eNyu 2009/04/14 Atsakyti
  2. BOOMER! 2009/05/17 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *