Kodėl žmonės žaidžia: naujas tyrimas

Psichologų darbo grupė Esekso Universitete, vadovaujama mokslų daktaro Andy Przybylski, vykdė tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kodėl žmonėms taip patinka žaisti žaidimus. Atsisakydami populiarios video žaidimų poveikio žmogaus psichikai tyrimo krypties, tyrėjai aiškinosi kokie sąmoningi ir pasąmoningi aspektai nulemia žmonių potraukį žaisti video žaidimus ir tuo pačiu nulemia žmonių poelgius žaidimo aplinkoje.

Tyrimas rėmėsi įdomia teorija, kuri teigia, kad žaisdami žmonės išbando tas charakteristikas, kurias mano esant jų idealios asmenybės sudėtinėmis dalimis. Kalbant kitaip – žaidimo aplinkoje žmonės projektuoja idealųjį aš – jei idealusis aš stiprus ir pašėlęs, tai kokiame nors „Bulletstorm“ aš patirsiu aukščiausio lygio satisfakciją.

Artimiausiame „Psichologinio mokslo“(Psychological Science) žurnalo numeryje bus pateikta išsami tyrimo, įrodančio, kad žmones naudojasi žaidimais kaip platforma išbandyti „įvairias kepures“ – t.y. įvairius charakterio tipus, ypač tuos, kurie jiems yra patrauklūs ir siektini, ataskaita.

Anot daktaro Przybylski: „Žaidimai teikia daug daugiau džiaugsmo, kai žmonės gali žaidime būti savo idealu, kai žaidimas jiems suteikia galimybę išgyventi tą superrolę“. Tyrimas taip pat pateikė įrodymų, kad tai atvejais kai žaidime žaidėjai turi prisiimti jiems neįprastą vaidmenį, kuris nesutampa su jų realiomis charakteristikomis – kitos lyties, herojaus ar blogiuko, tai sukelia daug mažiau negatyvumo ir tuo pačiu gerina jų savijautą.

Tiriant žaidėjus po žaidimo buvo pastebėta, kad geriau jautėsi tie, kurių tikrosios asmenybės charakteristikos nepersidengdavo su jų idealiojo aš(įkūnijamo žaidimo herojuje) charakteristikomis. Tyrimo metu buvo tirti šimtai casual žaidėjų ir tūkstančiai core žaidėjų, o žaidimų spektras apėmė žaidimus nuo simsų iki „Call of Duty“ ir „World of Warcraft“.

Ir čia noriu prieiti prie įdomiausio teiginio, kurį pagimdė šis tyrimas. Przybylskis, remdamasis ankstesne nuostata, kad žaidimai – eskapizmo galimybė, būdas pabėgti nuo savęs, pasuka šį teiginį kitu kampu ir jis tampa tiek pat teisingas bei tiek pat nuostabus: „Mane sujaudino atradimas, kad žaisdami žmonės ne bėga nuo savęs, o ėina į savo idealiuosius aš. Jie ne kažkur bėga, jie bėga kaikur.“

Kuo galima užbaigti šį įrašą? Išvada ir patarimu. Kai mes kalbame apie savo mėgstamiausius žaidimus ir savo mėgstamiausius herojus, mes kalbame apie savo idealiuosius aš, apie tas figūras, kurios sintezuoja su mūsų morale, idealais ir siekiais. Tad kitą kartą, pasakodami apie savo meilę Solid Snake’ui turėkite omenyje, kad pasakote daug daugiau, nei gali pasirodyti iš šalies.

Norėčiau pridurti, kad tai tikriausiai būdinga ne tik video žaidimams, bet ir kitiems gyvenimo herojams – sportininkams, visuomenės veikėjams, menininkams. Tiesa, pastaraisias mes žavimės žavėdamiesi jų atliktais darbais. Žaidimo herojaus rankomis mes tuos darbus atliekame patys, ir tai ypatinga.

 

Komentarai

19 komentarai/-as/-ų
  1. Kaj 2011/08/04 Atsakyti
  2. Artojas 2011/08/04 Atsakyti
    • Simauskas 2011/08/05 Atsakyti
  3. Artojas 2011/08/05 Atsakyti
  4. beecool 2011/08/05 Atsakyti
  5. Rokimusas 2011/08/05 Atsakyti
  6. Originalas 2011/08/05 Atsakyti
  7. Patarėjas 2011/08/06 Atsakyti
  8. Arvydas 2011/08/06 Atsakyti
  9. Artojas 2011/08/06 Atsakyti
    • Originalas 2011/08/06 Atsakyti
  10. Originalas 2011/08/06 Atsakyti
  11. Artojas 2011/08/06 Atsakyti
    • Originalas 2011/08/06 Atsakyti
  12. Vintage 2011/08/08 Atsakyti
  13. Originalas 2011/08/09 Atsakyti
  14. Artojas 2011/08/09 Atsakyti
  15. trololol 2011/08/15 Atsakyti
  16. Originalas 2011/09/24 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *