Kaip mano mergina pradėjo žaisti WoW? – I dalis

Niekam ne paslaptis, kad esu didelis „World of Warcraft“ žaidimo fanas. Prie šio žaidimo praleidau gerokai daugiau laiko, nei prie visų kitų kartu sudėjus, tad natūralu, kad šį žaidimą ir visas jį supančias naujienas matau pro rožinius akinius. Taip pat, natūralu, kad didžiausia savo skaitmenine meile noriu pasidalinti su kuo daugiau žmonių… o dar geriau – su savo meile realybėje. Tad vieną vakarą pasiūliau savo širdies draugei kartu pažaisti „World of Warcraft“, su ketinimu išsiaiškinti tam tikrus dalykus, kurių mano rožiniai akiniai jau seniai nemato. Ir, mano nuostabai, ji sutiko!

Šiek tiek fono prieš pradedant

„World of Warcraft“ yra be galo senas ir be proto įžymus žaidimas. Savaime suprantama, kad mano draugė apie jį šį tą žinojo, nors niekada nebuvo išbandžiusi pati. Prieš keletą mėnesių ji pabandė „Hearthstone“, kuris nesužavėjo, taip pat prieš metus su trupučiu mes kartu žiūrėjome „Warcraft“ filmą, kurį ji apibūdino, kaip itin tragišką. Negana to, ji ilgus vakarus matė mane sulindusį į kompiuterio ekraną, tad žinojo, jog žaidimas yra be galo įtraukiantis ir tai, kad jame egzistuoja dvi kariaujančios frakcijos. Bet tai viskas. Visos kitos žaidimo detalės – rasės, klasės, pasaulio istorija ir žaismo tėkmė jai buvo paslaptis. Tai tapo puikia proga atlikti bandymą ir pažiūrėti, kaip „World of Warcraft“ pasaulis šiandien atrodo visiškai naujam žaidėjui.

Šiam bandymui nusistatėme keletą taisyklių, kurių turėjome paisyti. Sutarėme, kad pačioje žaidimo pradžioje aš visiškai nesikišiu į jos mokymosi ir tyrinėjimo procesą. Ji pati pasirinks savo veikėjo rasę, klasę ir savo jėgomis pakels savo veikėją bent jau iki 5 lygio. Taip pat sutarėme, kad po pirmųjų kelių lygių aš leisiuosi kamantinėjamas apie dalykus, kurių ji nesuprato bei, kad pakamantinėsiu ją pačią apie pasirinkimus, kuriuos ji atliko prieš tai.  Ir taip mes pradėjome pirmąją savo žaidimo sesiją, kuri truko beveik 4 valandas…

Rasės ir klasės pasirinkimas

Kaip ir tikėjausi, veikėjo kūrimas atėmė tikrai nemažą laiko dalį. Mano mieloji puikiai suprasdama šio eksperimento svarbą nuoširdžiai gilinosi į kiekvienos rasės ir klasės aprašymą siekdama atlikti „teisingą“ pasirinkimą. Tačiau visi „World of Warcraft“ senbūviai žino, kad svarbiausias pasirinkimas yra vienintelis, kuris nulemia visą tolesnę žaidimo tėkmę – orda arba aljansas…

Puchia – 1 lygio vienuolis

 

Supipažinkite su Puchia – nauju išdidžiosios Taurenų rasės vienuoliu, kuris iš tiesų yra moteris. Mano dideliam džiaugsmui, buvo atliktas teisingas pasirinkimas ir pasirinkta ordos pusė. Tik kiek vėliau, kai paklausiau savo draugės apie personažo pasirinkimo priežastis, ji man papasakojo, kad Taurenų rasės pristatymas, kuris siejasi su gamtos harmonija ir ryšio su žemele puoselėjimu jai pasirodė artimiausias širdžiai. Na, o vienuolis jai tiesiog pasirodė kietas – lygiai taip pat, kaip kažkada kietu man pasirodė karys.

Ypač įdomi detalė – vyriško personažo pasirinkimas. Kai paklausiau – kodėl, gavau atsakymą, kad moterimi ji jau yra realiame pasaulyje. Jei „World of Warcraft“ žaidime gali būti kuo nori, kodėl gi nebūti raumeningu Taurenu, kurio prisibijos visi? O ir šiaip, būti karve jai visai nesinorėjo… Logiška.

Pirmieji žingsniai

Pirmieji žingsniai buvo lėti. Puchia skaitė visus užduočių tekstus siekdama suprasti, į kokią čia pievą ją patupdė žaidimas. Pirmieji susirėmimai su Taurenų stovyklą atakuojančiais „kiauliažmogiais“ tapo puikiu įvadu norint suprasti žaidimo mechanikas, o visai netyčia surasta emocijų (/e) skiltis tapo tikra pramoga.

/train spam

 

Tačiau netrukus skaitymas atsibodo. Vos tik Puchia suprato, kad priėmus užduotį žemėlapyje pažymima vieta, kur jai reikia bėgti – nebuvo gaištama nė sekundė. Kam gi reikalinga ta papildoma istorija? Taip pat ją erzino be galo lėtas personažo bėgimo tempas ir tai, kad žaidimas ją apkrovė nereikšmingais patarimais naujokams.

Tačiau vos ji pasiekė 5 lygį, prie žaidimo prisijungiau pats. Specialiai susikūriau naują personažą, kurį žiauriai šmaikščiai pavadinau Bouncerio vardu ir staiga viskas pasikeitė. Prieš tai buvę nuobodūs bėgiojimai per pievas tapo „žiūrėk, ką radau“ tipo pasivaikščiojimais. Atskleidžiau jai kelių specialių „World of Warcraft“ pasiekimų paslaptis, tad pakeliui link kokios nors užduoties buvo pamylimi visi triušiukai, voverės ir gazelės. Ir, kaip pati Puchia sakė, žaidimas tapo tūkstantį kartų smagesnis.

Pirmoji mirtis

Prisipažinsiu – esu blogas mokytojas, nes pirmoji Puchia mirtis žaidime įvyko dėl mano kaltės. Būdami 7 lygio mes patraukėme į Venture Co. kasyklą, kurios gyventojai goblinai mėgsta mėtyti kažkokias keistas ugnies bombas. Kaip tikrai neatsakingas mokytojas, neperspėjau jaunosios Taurenų vienuolės apie pagrindinę naujų žaidėjų daromą klaidą. Taisau šia klaidą dabar – mieli „World of Warcraft“ naujokai, nestovėkite ugnyje, nes tikrai sudegsite.

Looking hot.

 

Puchia į savo pirmąją mirtį žaidime sureagavo išties pavyzdingai. Paleidusi seriją keiksmažodžių ji atbėgo prie savo kūno, prisikėlė ir skaudžiai atkeršijo ją sudeginusiam goblinui. O kad nepasirodytų mažai, ji sutiko leistis giliau į kasyklas ir nuskriausti daugiau Venture Co. darbuotojų. Ne todėl, kad to reikalavo užduotis, kurią jau buvome pabaigę, o todėl, kad jai buvo smalsu, kodėl šioje kasykloje tiek daug goblinų. Tikra tyrinėtoja!

Puiki vieta pasiilsėti ir suvalgyti vilkienos kepsnį.

 

Pirmieji draugai

Bevykdant užduotis prasilenkėme su keletu kitų žaidėjų, kurie išties padėjo pristatyti pačią žaidimo bendruomenę. Vienas 110 lygio prašalaitis pasiteiravo mūsų, ar mes naujokai, o gavęs teigiamą atsakymą, jis palinkėjo gerų įspūdžių ir pabandė man įgrūsti kapšą pinigų. Gaila, nepavyko, nes mes gi ne pižonai ir pirmiesiems lygiams naudojame „Starter Edition“ versiją, kuri neleidžia mainytis daiktais su kitais žaidėjais. Bet ačiū už gražius žodžius ir palinkėjimus, amigo!

Pirmieji ligos simptomai

Ir štai taip, visai nejučia pasiekėme pirmąjį užsibrėžtą tikslą – 10 lygį. Tiesa, žaidimo iškart neišjungėme, nes Puchia susirūpino pradėtomis, bet neužbaigtomis užduotimis.

„Mieloji, jau dvylika… Gal eikim miegoti, nes ryt į darbą?“

„Palauk, turiu priduoti savo kvestus…“

Ir štai kodėl jums reikėtų atsargiau rodyti savo mėgstamus žaidimus savo antrosioms pusėms. 3 valandas ir 52 minutes trukusią pirmąją žaidimo sesiją vainikavo viešnagė įspūdingame Thunder Bluff mieste. Išsituštinome savo inventorius ir pasiruošėme kelionei į naują ir kiek pavojingesnę zoną, kurią planuojame aplankyti šiandien vakare. Ironiška, kad kelias dienas bandžius surasti tinkamą laiko tarpą šiam ekspermentui, po pirmųjų 10 lygių tinkamu tapo kiekvienas vakaras. Ir man tai tik įrodo, kad rožinius akinius aš nešioju ne be reikalo…

„Beveik suspėjau!“

 

Pirmųjų 10 lygių pliusai ir minusai pagal Puchia

Pliusai:

+ „žaidimas be galo įtraukiantis ir labai lengva prarasti laiko nuovoką. Beveik 4 valandos praskriejo, kaip viena.“

+ „užduotys be galo smagios, kai turi kompanijos joms vykdyti.“

Minusai:

– „kodėl reikia žudyti tiek daug šernų, vilkų ir kitų gyvūnų?“

– „vienuolio klasė ypač sunki naujokei… bet susitvarkysiu!“

Ir susitvarkė. Gėda prisipažinti, tačiau po kelių patarimų, Puchia gerokai rimčiau pasipriešino mūsų draugiškoje dvikovoje ir beveik iškaršė man kailį. Tačiau „beveik“ nesiskaito… Galbūt pirmoji pergalė bus pasiekta Crossroads dvikovų arenoje.

>Antroji dalis<

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *