Jokio objektyvumo. Jokios konstruktyvios kritikos. Tik intravertiškas pasirinkimas. 2010 geriausi.

Metų žaidimo rinkimai man visada asocijavosi su švenčių laikotarpiu ir vyrų genetiška yda – nesustabdomu noru daiktus, mašinas, filmus, muzikos albumus, žaidimus ir dar bala žino ką, rikiuoti topuose. Tačiau rinkti geriausią žaidimą žvelgiant iš žaidėjo, o ne iš recenzento, ar kokios kitos, amoraliai kritiškos asmenybės, perspektyvos yra agonija, tai velniškai sunku. Šiandien, kai žaidimas yra filmo analogas, stimuliuojantis žaidėją žaisti dėl potyrio, bet ne dėl pasiekimo, kažką universaliai ir objektyviai įvertinti yra neįmanoma. Kiekvieno iš jūsų vakaras, kai jūsų televizoriaus ekranu žemyn ritosi „Heavy Rain“, ar „Red Dead Redemption“  uždaromieji kreditai, buvo unikalus. Kitoks nei kitų. Ir joks skaičius paliktas po recenzija čia ar „Gamespot‘e“, ar dar kur nors, neįvertins to taip, kaip jūs patys.

Red Dead Redemption

Visuomet labiausiai vetinau gerą istoriją, bet „Rockstar Games“ žaidimą minėti kalbant šia tema man yra ypatingai keista. Kompanija, niekada nepasižymėjusi emocinę vertę turinčiais žaidimų scenarijais sulaužė visus barjerus, kurie jiems trukdė. Žinoma prie viso šito prisideda ir žaidimo autentiškumas, aukštos kokybės dialogai ir tobulai hipnotizuojanti atmosfera, bet velnias, nieko panašaus šiais metais nebuvo.

Mylėjau vienišus pasijodinėjimus, besileidžiančios saulės užlietu, ryškiu geltoniu pasipuošusiomis prerijomis, su didžiu malonumu mėgavausi melodingu garso takeliu, o viską vainikavo visiškas pasimetimas žaidime. „Red Dead Redemption“ yra eskapisto žaidimas, kuris kaip užkietėjęs vagis veržiasi į jūsų konsoles tamsiais žiemos vakarais.

Heavy Rain

Nes jaučiausi kaip filme „Se7en“, nes buvau prilipęs prie ekrano kaip šįmet dar neteko, nes žaisdamas beveik užmiršau, kad žaidžiu ir todėl, kad visą šitą sugebėjo padaryti gana prastoka istorija. Tebūnie tai testamentas įrodantis, kad tobula gameplay‘jaus ir istorijos sintezė užgožia bet kokias šitų pavienių elementų klaidas.

„Heavy Rain“ tikriausiai keisčiausias įspūdis, kokį aš esu patyręs, apčiuopęs, šiais metais. Plikas, kartais bukas, bandymas ieškoti kažko kardinaliai naujo. Bet dar keisčiau yra tai, kad „Heavy Rain“ išspjovė žaidimų industrija, pastaruoju metu springstanti tęsinių monotonijos jūroje

Kane & Lynch 2: Dog Days

Neįvertintas dėl liaudies patiklumo medijai. Tpfu.

Neįvertintas dėl liaudies patiklumo medijai. Tpfu.

„Kane & Lynch 2: Dog Days“ buvo viena egoistiškiausių figūrų praėjusiais metais, tai žaidimas, kuriam visiškai neįdomu ką Tu manei apie pirmąją dalį ir jam visiškai nusispjauti ką Tu manai apie kelią kurį jis pasirinko praėjusiais metais. Tačiau jei tik sugebėsi jame rasti kažką kas privers žaisti toliau – būsi apdovanotas istorija, veiksmu ir įtampa, kurie bus analogiški filmui „Heat“ ir monotoniškai rytų romantikai iš „Lost in Translation“.

Mass Effect 2

Žurnale „Time“ po „Mass Effect 2“ išleidimo pasirodė savotiška žaidimo recenzija, kurioje skambėjo tokie žodžiai: „ „Mass Effect 2“ tai žaidimų industrijos „Avatar‘as“, tik su geresniu siužetu“. Jie negalėjo būti labiau teisūs. It odė mokslinės fantastikos operai iki šiol skambantis mano galvoje visais, „Blade Runner“ primenančiais, akordais ir mirgantis visomis „2001: A Space Odyssey“ paskutinių scenų spalvomis, „Mass Effect 2“ sugeba daryti tai ko aš visada norėjau, tobulai, sudegindamas visus „bet“. Nuostabus.

Mafia II

Trumpas sociologinis prologas: dauguma pažįstamų vos pasirodžius žaidimui jį nupiratavo ir puolė žaisti mintyse užkonservavę prisiminimus iš „GTA“ laikų, lyg šventai tikintys, kad, atrodytų, amžinybę kūrėjų rankose puoselėtas „Mafia II“ visa tai ištrins ir pastatys kažką naujo, neregėto ir tobulesnio.

Šiuo atveju jie liko kvailiais. „Mafia II“ nenorėjo, nesistengė ir niekaip kitaip netroško turėti paralelių su „GTA“. Vieninteliai panašumai, kaip valdymas yra skirti tik žaidėjo labui, idant jis galėtų akimirksniu pajusti žaidimą kaip savą. Tai būtina tam, kad žaidžiantysis stačia galva nertu ten kur „Mafia II“ jį veda ir išklausytu tai ką „Mafia II“ pasakoja, nekreipdamas dėmesio į išorinius veiksnius.

Let it snow, let it snow, even if the reviewers are hatin.

Let it snow, let it snow, even if the reviewers are hatin'.

„Mafia II“ savotiškai įdomiausias ir geriausią istoriją turėję žaidimas praėjusiais metais. „GTA“ žaidimai nemoka būti tokie natūraliai apkerpėję ir drumzlini kaip „Mafia II“, „Heavy Rain“, norėjęs būti filmu, savyje turėjo mažiau filmo, nei „Mafia II“ ir daugelio užsienio recenzentų išgirtas „Red Dead Redemption“ fluoros ir faunos detalingumas sunyksta prieš „Mafia II“ socio-kultūrinį skrupulingumą.Ir jeigu jūs šiame žaidime sugebate įžvelgti tik monotonija, linijinę istorijos progresija, ar dar ką kito ką perskaitėte forumuose, recenzijose, gal net „Linkomanijos“ komentaruose, turiu pranešti, kad socialumas praverčia siekiant stabilizuoti šaltą kritiką, tačiau neretai kenkia suvokimui. Intravertiškui suvokimui, kuris būtinas žaidžiant „Mafia II“.

Eilute žemiau esantys žodžiai tai pasišaipymas iš jūsų galvoje sukalkėjusių stereotipų ir pozicijų žaidimų atžvilgiu.

Jūs kvailiai.

Komentarai

19 komentarai/-as/-ų
  1. Nowitzkis 2011/01/05 Atsakyti
  2. Foxiz 2011/01/05 Atsakyti
  3. karlotikas 2011/01/05 Atsakyti
  4. Zmej 2011/01/06 Atsakyti
  5. Artojas 2011/01/06 Atsakyti
  6. Karlotikas 2011/01/06 Atsakyti
  7. ZZ1 2011/01/06 Atsakyti
  8. Agnyz 2011/01/06 Atsakyti
  9. Inlesco 2011/01/08 Atsakyti
  10. Leonardas 2011/01/09 Atsakyti
  11. PATR10T 2011/01/09 Atsakyti
  12. Leonardas 2011/01/09 Atsakyti
  13. Karlotikas 2011/01/09 Atsakyti
  14. Leonardas 2011/01/09 Atsakyti
  15. Karlotikas 2011/01/09 Atsakyti
  16. ZZ1 2011/01/10 Atsakyti
  17. Remis 2011/01/14 Atsakyti
  18. Inlesco 2011/01/14 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *