Guitar Hero World Tour — Line Dance Hero?

Iš esmės tai tenka pripažinti, kad Guitar Hero evoliucija labiausiai primena linijinius šokius. Kuo? Ogi tuo, kad frančizė iš esmės daro du žingsnelius į priekį, porą atgal, o realiai tai trypčioja vietoj. Iš pradžių visas tas reginys atrodo įspūdingai, bet po kurio laiko ima užknisti. To nesupratau savaitgalinio Jam‘o metu, ale tokia mintis susišvietė po to. Ramiai sau žaidžiant vienatvėje. Trumpai apžvelgsiu, Guitar Hero World Tour ir jo privalumus/trukumus.

Rocks!

• Įrankiai. Aišku labiausiai Rox‘ina naujieji instrumentai. Su gitara jau apsipratau ir turiu pripažinti, kad mano letenoms ji ideali. Atstumai tarp mygtukų optimalūs, be vargo pradėjau paimti tokius natų derinius, kokių su Xploreriu be klaidų nepadarydavau. Po grifo mygtukais esantis lietimui jautrus paviršius gali būti naudojamas keliais būdais.
1. Galima jį baksnoti belekur vietoj to, kad naudoti „Strum bar‘ą“ kuriuo imituojamas stygų braukimas. Tai ypač patogu kai reikia atbarškinti greitas sekas, kas su strummeriu ne visiems pavyksta.
2. Galima atgroti „stiklines“ natas. Jos ekrane tiesiog atrodo kaip stiklinės. Dažniausiai jos žymi akordų ar natų sekas, kurias originaliai atlikėjas atlieka nebraukdamas stygų, o tiesiog virpindamas jas ant paties grifo. Šias sekas galima sugroti ir paprasta tvarka, o galime tiesiog suvedžioti pirštu ant lietimui jautraus paviršiaus. Nederėtų jų painioti su Hammer‘on ar Pull‘off technikomis.
3. Galim išgauti Waaaaahhhh efektą. Jei ekrane matoma „stiklinių“ natų seka sujungta linijomis, šias sekas galima sugroti čiuožinėjant per lietimui jautrų paviršių, kas bus gan patogu, nes ekrane bus ryškiai pažymėta nata kurią liečiam. Tuo pat metu tampant pirštą į viršų apačią išgausim ir Waaaahhhh efektą, kuris paprastai dar gali būti išgautas naudojant Whammy Bar‘ą.

Žodžiu rimtas žaisliukas.


Muzika visiems mama, o Styvenas Taileris tėtis.

Kas dėl bugnų, tai vis dar nepersilaužiau aš su jais. Gal prie naujo būgnų išdėstymo derėjo pamąstyt ir apie kitokią vartotojo sąsają. Pavyzdžiui dviejų lygių, kaip ir būgnų išdėstymas. Bent jau šiai akimirkai susidaro įspūdis, kad greitus perėjimus pavyks be klaidų atlikti tik tada, kai išmoksi juos mintinai. Ekranas, netikėtai pasikeitus ritmui, gan dažnai suklaidina ir pradedi baladot per lėkštes kai iš tiesų reiktų daužyti būgnus.

Visa kita puiku. Būgnai tikrai duslesni ir malonūs mušti. Nuo lėkščių kartais nučiuožia lazdelė, bet čia jau įgūdžių ir įpročio reikalas. Pedalo paspaudimo amplitudė labai maža, todėl jis tylus ir tikiuosi nebilda kaimynams ant galvos.
Labai įdomus sprendimas akcentuojamos natos, kurias rasi žaisdamas medium ar hard režimu. Kai kurios natos ekrane pasirodo su tokia lyg ir šventojo aureole, tai akcentuotinos natos, kurias turi susmūgiuot šiek tiek stipriau, nei tai darai paprastai. Dažniausiai tiesą sakant tai pasidaro ir natūraliai paprasčiausiai klausant originalo, bet opcija už teisingus akcentus gauti papildomų taškų visai teisinga.

Sudėtingumo lygis. Atsirado beginner sudėtingumo lygis, kas bet šiek tiek patyrusiam žaidėjui neaktualu. Užtat patyrusiam žaidėjui labai aktualu gerai subalansuoti Medium ir Hard sudėtingumo lygiai. Mano supratimu Guitar Hero tobulai šį balansą buvo pasiekusi tik antroje dalyje. Trečiosios medium režimas niekinis, Hard be iššūkio beveik iki pat galo kai staiga suvoki, kad užstrigai ir nė pirmyn nė atgal. Kiek teko pragroti dainuškų dabar, panašu, kad būtent Beginner sudėtingumo lygio atsiradimas lėmė tai, kad medium sudėtingumas nors ir paremtas 4 mygtukais iš 5 jau sugeba būti gan sudėtingas. Hard išvis subalansuotas kone tobulai. Kitais žodžiais tariant, susidaro įspūdis, kas atsiradus naujam, ultra paprastam sudėtingumo lygiui, kūrėjai nebedaro išlygų pradedantiesiems.

Čia pat verta paminėti, smagios naujovės atsiradimą, ilgų natų permušimą, ant viršaus užgrojant kitą natą. Seniau neeksperimentavau su bosine gitara tai nežinau ar buvo atviros natos. Šiaip jos gerokai išmuša iš ritmo, man patiko ;).

Dainų sąrašas. Pirmas įspūdis apie jį labai teigiamas. Žaidime sumažėjo klasikinių sunkaus roko ir metalinių kūrinių. Atitinkamai žaidimo branduolį sudaro melodingas pop rokas. Iš esmės tai nėra bloga opcija turint galvoje, kaip žaidimui kurį vienu metu žaidžia keturiese, tame tarpe vienas iš jų dainuojantis. Tikrai reik pripažinti, kad Rockband‘e buvę The Who, Iron Maiden ir panašių roko dievų kūriniai vokalistams tapdavo nemenku iššūkiu. Labai džiugu, kad žaidime sau vietą rado tokie perliukai kaip Nirvana „About the Girl“ (Unpluged), Eagles „Hotel California“, Lenny Kravitz „Are you gonna go my way“, The Doors „Love me two times“ ir kiti. Šiaip net Michael Jackson ir jo „Beat it“ visame šiame fone įsipaišė skaniai.


Labai teigiamai vertinu galimybę susikurti sau patinkantį personažą, bugnų rinkinį ar gitarą. Dalys kūriniams atrakinamos žaidžiant.

Sux!

• Dainų sąrašas
. Kol dar neataušo ką gero apie jį parašiau… Pažaidus kiek ilgėliau (vienam) ryškėja, kad šiaip tai jis nuobodokas. Sakyčiau net gerokai per nuobodus ir monotoniškas. Staiga paaiškėja, kad kažkokio išskirtinumo turintys gabalai dainuojami kalbomis kurių aš nesuprantu, grojant gitara kaip ir vienodai rodo, o vokalistui tai vargo vakarienė. Ilgainiui ėmiau manyt, kad apskritai žaidime yra nemažai gabalų, kuriems čia ne vieta ir susidaro įspūdis, kad kažkas tiesiog nusipirko teisę būti žaidime. Tikrai neatmesčiau tokios versijos, nes Guitar Hero daro tiesioginę įtaką albumų pardavimams. Ką pavyzdžiui žaidime veikia net 3 Tool kūriniai? 1 dar suprasčiau. Bet 3! Kai baigėm Tool setlistą aš labai rimtai svarsčiau opciją nusižudyti. Tikrai nemalonus gruzas, nors bosinės partijos pas juos smagios. Tokiom akimirkom imi ilgėtis seno gero roko ir serijai būdingų Guns‘n‘Roses, Rolling Stones, The Heart ir kitų atlikėjų.

Grafika. New and improved…. NOT! Jam‘o metu visą ekraną užstoja 4 žaidėjų HUD‘ai, tai nieko dorai nemačiau. Žaisdamas vienas atvirai šlykštėjausi nevykusia vokalistų ir būgnininkų animacija (gitaristai dar so, so). Žaidime pasirodo tokie veikėjai kaip Jimmi Hendrix, Sting ar Ozzy Osbourne. Atrodo kaip karikatūros. Ok… Ozzy po visų savo traumų ir šiaip neįprasto gyvenimo būdo ir realybėj panašus į brain eating zombie… Bet kiti… Tokiom akimirkom su nostalgija prisimenu tobulai animuotą būgnininkų darbą Rockband‘e ir bijau, kad Neversoft ir toliau dirbs su GH serijos žaidimais. Nu jo… Čia muzikinis ritmo žaidimas, kur grafika negroja jokios rolės ir bla, bla, bla… Bet šiaip rinkoje egzistuoja aukštos kokybės pavyzdys ir mane siutina tai, kad rinkos lyderiu laikoma frančizė nė nemėgina tos kokybės siekti.


Čia labai aiškiai matosi, kad su į koncertą susirinkusia minia irgi nieko nebuvo daryta.

Karjera. Parinktas labai keistas karjeros modelis kuris iš pradžių patiko, o paskui ne. Žaidėjas pasirenka koncertus kuriuos nori sugroti ir juos groja. Bet kada galima reguliuoti sudėtingumo lygį, kas gal ir nėra blogai. Bet pats koncertų išdėstymas labai neapibrėžtas ir neaiškus. Pirma maniau, kad dainų rinkiniai sudėlioti pagal sudėtingumą, paskui lyg ir tapo panašu, kad jie išrušiuoti pagal tematiką. Finale taip ir nesupratau kaip jie išrūšiuoti, nes pačiam žaidimo vidury buvo tikrai sudėtingesnių koncertų nei tiek kurie manęs laukė pabaigoje. Na pasktunis Gig‘as su Van Hallen‘u Encore‘ui buvo tikrai įtemptas, bet šiaip baigiamieji koncertai sugroti žiovaujant. Labai neaiškus grupės ar atlikėjo identitetas ir… Vėlgi turiu paminėti Rockband, kur grupės karjeros režimas tikrai rovė stogą.

Netestuota

Muzikos kūrimo įrankiai. Ir nemanau, kad juos testuosiu. Man ant ausų vaikystėj drambliai šoko linijinius šokius, tai abejoju ar man pavyktų sukurpti padoriai skambančią melodiją. Gal turėsi svečiuose kada Mantą. Jis pas mus muzikantas. Ištestuos, papasakos o aš pabandysiu atpasakot :).

Komentarai

7 komentarai/-as/-ų
  1. Anonimas 2008/12/03 Atsakyti
  2. ZZ1 2008/12/03 Atsakyti
  3. Anonimas 2008/12/03 Atsakyti
  4. ZZ1 2008/12/03 Atsakyti
  5. artojelis 2008/12/03 Atsakyti
  6. Kukas 2008/12/04 Atsakyti
  7. Kaimynas 2008/12/04 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *