Guitar Hero Live | Pertraukos — sveika!

Visi kažkada žaidę Guitar Hero, serijos atgimimo laukė su lengvu nerimu. Kūrėjai žadėjo, kad serija atgims naujam skrydžiui, bet juk paprastai taip nebūna… Ane?

Iš tiesų — Guitar Hero Live (toliau — GHL) tapo bene smagiausiu metų siurprizu. Nepulkite raukyti nosies, sakau metu siurprizu, o siurprizai žinia yra tiesiog kažkas maloniai netikėto. Aš asmeniškai nesitikėjau, kad GHL bus pajėgus sužavėti mane iš naujo, ypač po to, kai pasaulis tarsi atsižaidė su plastikinėm gitarom, arba ėmė groti tikromis.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums — pertrauką kurią padarė Activision išėjo labai netgi į naudą. Šių metų žaidimas ne tik šviežias, naujas ir kitoks, bet ir rado aiškią nišą. Na gal ir nerado, bet norisi tikėti, kad komentarų iš serijos — „ką čia mynkai plastmasę, grok su tikra“ bus mažiau. Juk kol nebuvo Guitar Hero Live atsirado Rocksmith, tad dabar viskas turėtų būti aišku. Guitar Hero yra žaidimas. Jis netrukdo gitaros pamokoms, su jomis nekonkuruoja ir nemėgina jų pakeisti. Guitar Hero paskirtis yra džiuginti (ir šiek tiek šviesti) žmones čia ir dabar. Su šia užduotimi žaidimas tvarkosi puikiai, aišku su sąlyga jei yra internetas.

Guitar Hero Live | Kas būtų jeigu būtų

Guitar Hero Live yra perskirtas į lygiai du režimus. Pirmasis vadinasi Live, o antrasis TV. Dabar apie pirmąjį. Muzikine ir žaismo prasme Live yra šlamštas. Na bent jau mano subjektyviu požiūriu, nes jame siūlomos pagrinde pastarojo dešimtmečio dainos, o aš nesu didelis fanas to, kas šiomis dienomis vadinama roku. Nežiūrint į tai, tiesa, radau keletą šmotelių kurie labai smagiai susiklausė. Tačiau tuo pat metu Live režimas yra ir kilnus ateities pranašas. 5 minutės su žaidimu ir aš jau skęstų svajose apie Guitar Hero su VR.

2846528-7239_0229_ghlive+stage1

Jie čia susirinko dievinti TAVE

Matote, kūrėjai įkūrė keletą netikrų grupių ir surengė keletą netikrų festivalių, kuriuose netikri fanai atrodo labai tikroviškai. Jie klauso, tūsina ir žiūri į TAVE žibančiomis, ekstazės kupinomis akimis, tarsi būtum taikos, meilės ir visų kitų dalykų (kurių taip trūksta) pranašas. Tiesa didesnę laiko dalį fanų nematai, nes akys skanuoja natų trasą, bet 2000-ųjų rokelis tuo ir tinka šiam režimui, jis perdėm paprastas, sugrojai porą atkarpų, įsiminei ką spaust ir jau gali šaudyt akimis į minią. Tiesa FreeStyleGames čia žengia toliau — yra ne tik minia, yra ir grupės nariai, kurie dinamiškai reaguoja į jūsų grojimo kokybę, bet kur kas labiau žavi tie teatrališki užkulisiai ir slapti signalai. Žaidžiant atrodo, kad nuo šiol visus koncertus žiūrėsi kitaip. Ieškosi tų smulkmenų, šyptelėjimų ir vyptelėjimų kuriuos esi pratęs justi būdamas scenoje. Maždaug toks yra Live režimo poveikis, i shit you not.

Groti su hipiais žiauriai cool, nes juos sunku išvest iš kantrybės.

Groti su hipiais žiauriai cool, nes juos sunku išvest iš kantrybės.

Galiausiai dėl šių savybių žaidimas tampa įdomus ir kitiems. Anksčiau nebuvo nieko nuobodžiau nei žiūrėti į GH žaidžiantį žmogų, nes ekrane rodomi vaizdai nebuvo perdėm patrauklūs (su keliomis išimtimis, žinoma). Dabar žiūrėti kaip žaidžia kiti įdomu, nes ekrane yra šou. Gražus šou, net jei pati muzika ir nevelka. Gaila tik, kad už LIVE režimo ribų viso to nebelieka.

Guitar Hero TVB | Senas, geras ir labiau redukuojantis nei anksčiau

Kaip ten bebūtų, net ir patys geriausi festai netruks atsibosti, ypač jei nesi dalyvaujančių grupių fanas. Po pusdieno scenoje nutariau įjungti Guitar Hero TV ir įvertinti FreeStyleGames sprendimą atsisakyti klasikinio, edukacinio žaidimo modelio. Čia trumpai nukrypsiu nuo temos.

Guitar_Hero_Live_GHTV_ZZ_Top.0

Highway to beard

Dažnai išsakau šventvagišką mintį, kad muzika (o, ne žaidimai) yra iškiliausia meno ir pramogos forma. Taip manau todėl, kad su muzika viskas geriau. Kinas su muzika geresnis, žaidimai su muzika geresni, net nuotraukų parodos su muzika pasako daugiau. Muzika ne tik gali kalbėti, ji priverčia žmogų justi emociją, kartais net visai priešingą tai kuri tiktų akimirkai. Banalus pavyzdys — įvairūs TV reportažai apie nežinomus ir niekam neįdomius žmones kuriems sekasi arba nesiseka.  90% šiuolaikinio, pramoginio TV turinio nekeltų jokių emocijų jei ne muzika. Todėl muziką turime mylėti ir gerbti. Visą muziką.

Guitar Hero ar Rockband žaidimai savo ruožtu buvo edukaciniai todėl, kad atvėrė duris į kokybišką muziką. Milijonai žmonių ieškojo pramogos, o atrado roką ir tai nuostabu. Būtent dėl šios priežasties aš šiuos žaidimus vadinu edukaciniais. Guitar Hero Live irgi toks yra. Labiau nei bet kada, nes čia mūsų pasirinkimas ribojamas, o kai negalime rinktis ką klausyti, esame priversti patirti kažką naują. Starto dieną TV režimas žaidėjams siūlė per 200 dainų ir jų kiekis nuolat auga. Natūralu, kad kūrėjai pasirūpino ir tuo, kad žaidimas nestrigtų viename žanre, tad siūloma viskas nuo klasikinio roko iki pankūchos, nuo alternatyvos iki metalo, nuo trašo iki banalaus popso. Na taip, galima suirzti kai žaidimas pakiša prievolę groti One Direction dainas, bet pagaliau aš sužinojau, kodėl jie man nepatinka. Tai buvo pirmas kartas kai išgirdau jų muziką.

Kaip jau supratote TV režimas veikia lygiai taip pat, kaip VH1 jūsų televizoriuje. GHL turi tris 24/7 veikiančius muzikos kanalus. GH1, GH2 ir GH Premium. Visi kanalai turi savo vinjetes, užsklandas ir reklamas išpildytas pagal visus tokio pobūdžio kanalams taikomus reikalavimus. Visi kanalai turi savo programą ir laidas, kurių metu grojama vienokia ar kitokia muzika. Įjungi žaidimą, išsirenki kanalą ir pirmyn. Tiesa GH Premium yra kiek kitoks ir labiau primena mokamus muzikos kanalus, kur muzika, ar gyvi koncertai transliuojami on demand. Tačiau ir šis kanalas turi savo programą, tiesiog turinio pateikimas čia sužaidybintas. Pasirinkę Premium jūs atrakine išskirtinį turinį, o grodami pelnote papildomų pagarbos taškų.

7239_0269_GHTV_Video2.0

Čia ir kitur ne mūsų darytos nuotraukos, nes vos įjungus žaidimą blokuojamos bet kokios žaismo įrašymo galimybės. Spėju, kad ačiū turime sakyti muzikos industrijai.

Dar vienas mygelio spustelėjimas ir jūs patenkate į bendrą TV meniu, kuriame kaip senais gerais laikais, galite pasirinkti bet kurią dainą iš žaidimo bibliotekos. Tiesa už kiekvieną tokį dainos sugrojimą teks mokėti. Tikrais pinigais, arba virtualiais žaidimo žetonais, kurių GHL šiaip negaili. Straipsnio rašymo momentu aš turiu sukaupęs per 50 tų žetonų ir neturiu jokio noro jų naudoti. Tiesiog pats žaidimo principas pakankamai įdomus ir kaip jau sakiau padedantis pažinti kažką nauja. Net ir žaismo prasme — kiek sykių yra tekę nusivilti, kad gyvenime mėgstamos dainos, nėra nei mėgstamos, nei smagios kai grojamos plastmasine gitara.

Guitar Hero Live pokyčiai nors ir ne ženklūs, bet visi į dešimtuką. Žaidimas pagaliau atrado save ir tapo atpalaiduojančia pramoga. Viskas čia vyksta on the fly. Įjungi žaidimą, pasirenki kanalą, patenki į tuo metu grojančią dainą ir groji. Įdomu varžytis? Prašom — kas kartą grojant kanale matysite informaciją ir apie tai, kaip sekasi kitiems, tuo pat metu, tą pačią dainą grojantiems žaidėjams. Sugrojote dainą? Gaunate patirties taškų, kurie kelia jūsų lygį, o kiekvienas naujas lygis duoda krūvelę Plays žetonų tiems vakarams kai norisi groti Valentine Day ir tik Valentine Day. Kitais žodžiais tariant — nors žaidimo patirtis yra monetizuota, ji monetizuota labai sąžiningai. Prasmės už kažką mokėti papildomai nėra, bet jei norite — galite.

Gitara

Nauja. Dabar ant grifo įrengti 6 mygtukai. Nepasakosiu kaip, žiūrėkite nuotrauką:
guitar-test

Ką tai keičia? Na žaisti tapo kiek sudėtingiau, kūrėjai turi daugiau laisvės, nes realiai vietoj 4 mygtukų turime šešis. Svarbu ir tai, kad apsipratus su naująja gitara ir grojant žinomą dainą, kai kuriuos jos etapus įmanoma nuspėti. Nes dabartiniame mygelių išdėstyme yra daugiau logikos kai kalbame apie aukštesnius ir žemesnius tonus. Galiausiai tai reiškia ir tai, kad pirštai ne tik važinėja grifu pirmyn atgal, tad keliami didesni reikalavimai žaidėjo koordinacijai ir rankų miklumui.

Apart to gitara kaip gitara. Plastmasinė, lengva, iš pirmo žvilgsnio neblogai surinkta. Tiesa joje esantis akselerometras (kuris aktyvuoja „Star Power“ super galias) kiek per jautrus ir kai kuriuos tai gali erzinti, bet nieko nepadarysi.

Problemos?

Problemų Guitar Hero Live turi. Paminėsiu kokias 4 kurios man pasirodė ryškiausios.

Pirmoji — GHTV neveiks be interneto, tad iš esmės galima teigti, kad žaidimas be interneto nėra vertas net vadintis demo versija. Tiesa dauguma šiandien turi internetą, bet taip lengvai žaidimo bet kur nebenusitempsite. Žodžiu jei buvote vienas tų, kurie mėgo ritmo žaidimų Open Air‘us, tai žinokite: Ir taip sudėtingas festivalio surengimas kažkur sodyboje ar miške, nuo šiol bus dar sudėtingesnis.

Antroji — Atsisakius klasikinio „Road to…“ žaismo pateikimo, nebeliko ir aiškiai apibrėžtos sudėtingumo kreivės. Tiek Live, tiek TV režimuose dainos pateikiamos daugiau ar mažiau atsitiktine tvarka, tad net ir pasirinkus sau tinkamą sudėtingumo lygį, trečdalis dainų bus per paprastos, trečdalis per sudėtingos. Dėl šios priežasties norint visam laikui pereiti į aukštesnį sudėtingumo lygį nei įprasta, teks deginti Plays žetonus ir dainas pamokoms pasirinkti savarankiškai. Ir dar… Nors žaidime yra 5 sudėtingumo lygiai, pirmi trys yra visiškai nuobodūs, o štai paskesni visiškai negaili žaidėjo. Tai neerzins naujokų, bet patyrusius žaidėjus staigūs kompleksiškumo šuoliai varys iš proto.

Premium kanale buvo Abenged Sevenfold kocertas. Atrodo daug sykių girdėjęs juos, bet tik žaisdmas GH supratau, kad jie man visai patinka.

Premium kanale buvo Abenged Sevenfold kocertas. Atrodo daug sykių girdėjęs juos, bet tik žaisdmas GH supratau, kad jie man visai patinka.

Trečioji — GHTV režimas, kaip jau minėjau primena muzikos kanalą, tad jame demonstruojami originalūs atlikėjų vaizdo klipai ar gyvų koncertų įrašai. 49 atvejais iš 50-ies tai puikus sprendimas, nes vaizdo klipai įdomūs pažiūrėti, tiek pačiam žaidėjui (ypač jei grupė sudomino), tiek atsitiktiniam praeiviui, bet… likęs vienas atvejis bus probleminis, nes vaizdo klipas bus iš tarpo tų kuriuose daug spalvų, daug objektų, ar mirgančių elementų. Kai kurie jų tokie įkyrūs, kad žaidžiant pasipila kruvinos ašaros, tiesiogine tų žodžių prasme.

Ketvirtoji — pasaulyje per daug skirtingų televizorių, tad tikimybė, kad žaidimas puikiai veiks vos išimtas iš dėžės — maža. Aš sugaišau gerą pusdienį kol supratau, kad man nepavyks sukalibruoti žaidimo naudojant tik jame esančius kalibravimo įrankius. Norimą rezultatą pasiekiau tik keisdamas televizoriaus nustatymus IR kalibruodamas žaidimą vienų metu. Sau tobulą variantą radau per kokį pusvalandį ir gavau rezervuoti vieną HDMI kanalą konkrečiai šiam žaidimui, nes kitiems žaidimams tos nuostatos ne ypač tinka.

Kaip matote pirmoji problema yra kiek varžanti fantaziją ir judėjimo laisvę, na o likusios trys išsprendžiamos pasitelkiant kantrybę, arba tiesiog ignoruojant vieną/kitą dainą. Na, ne taip jau ir blogai.

Žodžiu — rekomenduojame!

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *