Grąžinkite Reksą… „Sleeping Dogs“

„Sleeping Dogs“ nebus pirmas į vadovėlius ir gausybę GDC pranešimų įtrauktas žaidimas, kuris seks išsidūrusio, trumparegio (arba sėkmingo ir pastabaus) leidėjo istoriją. Tačiau tai pirmasis pastarųjų metų projektas, privertęs abejoti epiškumu garsėjančia „Activision“ įžvalga.

„Activision“ galima mylėti, galima nekęsti, bet abiem atvejais tektų sutikti su teiginiu, kad stiprioji leidėjo pusė — uoslė. Skirtingai nei kiti leidėjai, „Activision“ tarsi neturi sielos. Dauguma studijos rastų, ar nupirktų projektų nepalieka jokio pėdsako bendrame kompanijos paveiksle, tik finansinį indėlį. Iš esmės tai pilka kompanija, kuri jau kelinti metai mūsų minima labiau iš tamsiosios pusės, tarsi atskiriant sėkmingus jos projektus ir leidžiant jiems gyvuoti savarankiškai. Nežinia, galbūt toks elgesys vienas iš slaptų kompanijos veiklos modelių. Leidyba betarpiškai siejama su finansais ir „Activision“ neriasi iš kailio, kad turėtų kuo pozityvesnį veidą tarp investuotojų, o savo palaikymą žaidėjai gali išreikšti lenkdamiesi savo dievinamo IP stabui.

„Sleeping Dogs“

„Sleeping Dogs“

„True Crime“ serija be abejo gimė kaip dar vienas bandymas pasipinigauti. Žmonės trokšta naujų „GTA“ tačiau „Rockstar“ nepajėgūs jo duoti tiek kiek norisi, tad kiekvienas stambesnis leidėjas pabandė laimę atsiriekti pyrago dalį. Su pirmais žaidimais „Activision“ prašovė. Tai normalu, tai lėmė daugybė veiksnių, tad tiek žaidėjai, tiek analitikai galėtų be vargo pateikti po 10 skirtingų versijų. Bet… Jei „Activision“ tikrai matė kaip atrodo „True Crime: Hong Kong“ — jie neturėjo jokio pagrindo ryžtis eutanazijai, bet ryžosi. Projektas buvo užmigdytas ir kurį laiką kybojo tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Tuomet į sceną žengė „Square Enix“…

„True Crime: Hong Kong“ buvo pažadintas iš komos, patobulintas, nušlifuotas, pervardintas į „Sleeping Dogs“ ir išleistas. Išleistas tiesiog tobulu metu, kai internete netyla kalbos apie GTA V, o žaidėjai yra kamuojami alkio. „Sleeping Dogs“ — tai iš nevykusios eutanazijos miego ištrauktas mišrūnas, matęs angelus ir todėl dabar ypač prieraišus naujam šeimininkui. Prielipa labiau nei gyvybę vertinantis galimybę tarnauti naujam globėjui. Tiek leidėjui, tiek žaidėjui.

Mišrūnas

Kūrėjai ir patys neslepia, kad kurdami nuotykius Hong Konge atsiribojo nuo inovacijų ir siekė nušlifuoti tai, kas trukdė pamilti „True Crime“ seriją. Žaidžiant darosi akivaizdu, kad į savo darbą jie pažvelgė rimtai. Visų pirma, projekta perėmusi studija „United Front“ panaudojo savo patirtį kurią veikiausiai įgyjo kurdami „ModNation Racers“. Aš čia žinoma lenkiu save ir visiškai griaunu teksto struktūrą, bet pradėti norisi būtent nuo to, kad „Sleeping Dogs“ yra pirma smėlio dėžė kurioje malonu tiesiog vairuoti. Vadinasi ir lenktyniauti. Vadinasi tai pirmas tokio pobūdžio žaidimas kurį aš trokštu įveikti visais 100 procentų. Trūksta jau nebe daug.

Bet grįžkime prie kūrėjų pažiūrų. „Sleeping Dogs“ visa savo širdimi yra kažkas mielo ir sukeliančio teigiamą deja vu. Pats žaidimo branduolys artimas GTA III epochai, grafika „minkštutė“, neperkrauta, nepretenduojanti į foto realizmą, trūkumai pamaskuoti efektais. Vertinant mechanikas ir žaidimo eigą taip pat dominuoja klasikinių GTA taisyklės. Siužetinė linija įtraukianti, bet ne dominuojanti, šalutinės veiklos ar misijos paprastos, tačiau geografiškai parankiai išmėtytos, tad savaime prašosi vykdomos. Žinia, ne kiekvienam žaidėjui užtenka motyvacijos pavogti visas mašinas iš sąrašo, susipirkti visus įmanomus rūbelius ar surasti visus paslėptus dalykėlius, tad šioje vietoje „United Front“ į pagalbą kviečiasi „Assassins Creed“ seriją.

Šaltieji ginklai yra Hong Kongo „consumables“. Stvėrei, nudūrei kažką ir išmetei.

Šaltieji ginklai yra Hong Kongo „consumables“. Stvėrei, nudūrei kažką ir išmetei.

Kiekvienas radinys žemėlapyje gali įtakoti vieną iš herojaus parametrų, o pastarieji tankiai įausti į žaismo audinį. Mūsų valdomas Vėjus Šenas (aha, jo vardą rašysiu lietuviškai, nes labai smagiai skamba), gali tobulinti savo „veidą“ (tiesiog tai, kaip jį vertina Hong Kongo praeiviai), triadų ir policijos reitingus, o taip pat puoselėti santykius su kung–fu treneriu. Pavyzdžiui… Visame mieste paslėpta 12 rytų kalendoriaus skulptūrų kurias iš sensėjaus kažkas pavogė. Radus vieną jų išmokstamas naujas kung–fu judesys, kuris ne tik įneša įvairovės kautynių sekoms, bet ir ženkliai padidina šansus laimėti gatvės kautynių turnyrą, o ši pergalė teigiamai atsilieps „veidui“ ir piniginei. Piniginėje atsiradę doleriukai gali būti iškeisti į rūbelius, kurie dėvimi komplekte gali didinti policijos ar triadų reitingus, atnešti didesnį finansinį pelną ir t.t. Tas pats liečia ir policijos užduotis, bylų narpliojimas ir narkotikų platinimo tinklo ardymas perimant saugos kamerų kontrolę, leidžia išleisti sukauptus taškus policijos medyje ir patobulinti ne tik kautynių įgūdžius, bet ir pagerinti savo išlikimo šansus susišaudymuose, išmokti vogti automobilius „nepažadinant“ jų sirenų. Ilgainiui, nuosekliai vystant visus keturis medžius, viename jų atrakintos savybės papildo kitas ir anksčiau neįveikiamais atrodę iššūkiai tampa gan paprasti. Greta to, žaidime esantis merginimo mechanizmas padeda aktyvuoti žemėlapio suflerius, tad maždaug tuo metu, kai atsibos savarankiškai ieškoti sveikatą didinančių altorių, ar slaptų skrynelių, jos pačios atsiras jūsų žemėlapyje.

Aš tai vadinu tobulu balansu, nes kiekvienas žaidimo elementas yra čia ne dėl to, kad jis smagus pats savaime, bet ir todėl, kad jis sąveikauja su pačiu žaidimo pasauliu, yra neatskiriama didesnės dėlionės dalis.

Tiesa tokie dalykai kaip karaoke, ar maisto kioskeliai galbūt yra šiek tiek „pritemptas“ reikalas, tačiau jei kada žaidėte „Yakuza“ serijos žaidimus, šiltai sutiksite ir juos. Žinoma tiek maistas, tiek rūbų turgus, tiek arbatinės, ar gaidžių peštynių pavilkonai yra integruoti mechaniškai ir kuria savotiškas naudas veikėjui, tačiau pagrindinė šių elementų paskirtis perteikti lokacijos autentiškumą, leisti prisiliesti prie Hong Kongo, apčiuopti jo pulsą, įsijausti ir pasinerti į paprastutį žaidimą vaidmenimis.

Kad mano vizitas į žaidimo pasaulį užsitęs, supratau iškart po to, kai davė motociklą. Jį davė... iškart.

Kad mano vizitas į žaidimo pasaulį užsitęs, supratau iškart po to, kai davė motociklą. Jį davė... iškart.

 

Šuo kurmio kailyje

Taip, pažaisti vaidmenimis, nes tada „Sleeping Dogs“ gauna papildomą adrenalino injekciją. Žaidimas eilinį sykį seka istoriją apie po priedanga dirbantį policininką, kuris infiltruojamas į vieną iš Hong Kongo triadų gaujų, tikintis ją sugriauti iš vidaus. Vėjus Šenas pats kilęs iš Hong Kongo, tačiau emigravęs į JAV, dabar grįžta ir yra tvirtai pasirįžęs padėti vietinei policijai. Netrukus paaiškėja, kad jis turi asmeninių motyvų nekęsti triadų, tačiau tuo pat metu ima ryškėti ir jo prieraišumas namams ir jų kultūrai, kuri be triadų irgi sunkiai įsivaizduojama.

Kažkuriuo momentu kūrėjai tikrai degė noru žaidime perteikti gilią dramą, galbūt vedančią tragiškos, ar kelių skirtingų pabaigų link. Galima justi ir jų norą įlysti į žaidėjo pasąmonę, perteikti nerimą ir po priedanga dirbančių asmenų vidinius konfliktus. Yra tokių užuomazgų, tačiau jos taip ir liko užuomazgomis be platesnio konteksto. Siužetas pasuka klasikinio Hong Kongo kino keliu, per daug neperkraudamas žaidėjo pamąstymais, daugiau dėmesio sutelkdamas į meistriškai valdomą kumštį, efektus ir gatvės lenktynes.

Lenktynės puikiai subalansuotos, trąsos intriguojančios, DI greičiausiai nuolaidžiauja, bet tai neerzina. Priešingai. Norisi varžytis daugiau!

Lenktynės puikiai subalansuotos, trąsos intriguojančios, DI greičiausiai nuolaidžiauja, bet tai neerzina. Priešingai. Norisi varžytis daugiau!

Tai nėra blogai, nes norint pateikti kažką emociškai trikdančio, reiktų taikyti bent jau į Martino Scorseses „Departed“, o tai nėra ypač paprasta užduotis. Žodžiu siužetiškai žaidimas nepasiūlo nieko sukrečiančio, siužetiniai vingiai jei ir nenuspėjami, tai labai nuoseklūs, didelių netikėtumų nėra, tad belieka leistis nešamam tėkmės. Todėl įsijautimas į rolę ir yra gan svarbus, nes tai tiesiog gali būti susyję su žaidimo stiliumi ir šalutiniais tikslais kurių sieksite.

Visa pagrindinė istorija gali būti įveikta per keletą valandų, vertinant modernių smėlio dėžių standartais ji gan trumpa, bet… Kaip jau minėjau, šis žaidimas tikras prielipa.

Paklusnus mišrūnas

Viskas pradedant Muai Tai ir Džiudžitsų įkvėptomis kautynėmis, baigiant susišaudymais, čia tiesiog limpa prie rankų. Vairuoti smagu, o spardyti subines ir laužyti kaulus norisi taip dažnai, kad per pirmas penkias žaidimo valandas nė nepastebėjau, kad man neduoda ginklo. Kai davė, išmečiau ir toliau kai tik galėjau naudojausi nebent peiliais, šaunamuosius ginklus maksimaliai ignoruodamas. Aišku, kai kurios misijos bus neįveikiamos, nebent atsinešit granatsvaidį, tačiau kalbant apie šalutines veiklas, šaunamųjų panaudojimas ne tik nuobodi, bet ir kvaila užmačia. Policija ir žmonės į pistoletus reaguoja agresyviai ir be didesnių ceremonijų. Na ir tegu, šis miegantis hitas savo muštynių sekomis laisvai perspjauna matricą, o ten ginklai irgi buvo nebent tik planas B.

Savo darbe Vėjus neretai gauna ir pašnipinėti, laužyti kodus, trianguliuoti ryšio signalą, ar pasidarbuoti visrakčiu. Visa tai tradiciškai pateikiama mini žaidimų sekomis ir visos jos pakankamai įdomios. Tarkim norint koncervatorių būstinėje pakišti blakę siūlomas gan nuobodus mini žaidimas, tačiau jame azarto suteikia laikmatis, o štai kamerų „laužimas“ paremtas stalo žaidimo „Mastermind“ principais ir yra labai įtraukiantis.

Muštynės žaidime paremtos dviem mechaniniais principais. Atakuojame „popieriaus, žirklių, kumščio“ principu, ginamės — „Assassin's Creed“ tipo counter'iais. Animacija išlieka tobula nepriklausomai nuo to ką darome.

Muštynės žaidime paremtos dviem mechaniniais principais. Atakuojame „popieriaus, žirklių, kumščio“ principu, ginamės — „Assassin's Creed“ tipo counter'iais. Animacija išlieka tobula nepriklausomai nuo to ką darome.

Ilgainiui „Sleeping Dogs“ tiesiog „prilimpa“ prie rankų ir nesinori jo paleisti. Daugumai žaidėjų greičiausiai vis tik iškils klausimas „kodėl?“. Visų pirma tai žaidimas su trūkumais, kamera mėgsta pakvailioti, žmonių fizika neadekvati, mygtukų išdėstymas ne kartą privers pačius nušokti nuo skardžio, užuot žemyn numetant kumštynių oponentą. Žaidime tikrai yra užduočių ir sekų kurias įveiki tiesiog riebiai keikdamasis ir tokiais momentais klausimas „kodėl“ tik išryškėja.

Juk narstant po kauliuką, žaidimas lyg ir nesiūlo nieko naujo, technologiškai jis neblizga, o ir savotiškam garso takeliui toli iki konkurentų. Veikiausiai dėl to kaltas alkis, kurį tenkina ne tik žaidimo žanras, bet ir puikus balansas, iš pažiūros nevaržoma laisvė, paprastutė istorijos tėkmė, gerai veikiantys automobiliai ir Hong Kongo prieskonis. Tai tiesiog žaidimas kuris nešoka aukščiau bambos ir jam puikiai sekasi.

Šiek tiek apmaudu, kad integruotas varžymosi internetu modelis man neveikė, nes niekas iš daugiau nei 100 mano draugų — „Sleeping Dogs“ nežaidžia. Kita vertus, tas varžymasis internete vyksta tiesiog matuojant rezultatus ir siuntinėjant iššūkius. Kas ilgiau lėks gatve maksimaliu greičiu nesusidūręs su kitais dalyviais, kas daugiau priešininkų išjungs vienu suktuku, kas aukščiau pašokdins motorinę valtį ir t.t. Dabar aš visur pirmas ir vienintelis, tad truputi gaila praleistos progos dar labiau ištempti žaidimo gyvavimo trukmę, kita vertus… „Sleeping Dogs“ dar atpigs ir ne kartą. Tuomet jis ras kelią į Lietuvą, o žaidėjų iššūkiai į mano pašto dėžutę, galbūt tai bus puiki proga sugrįžti ir pabaigti šalutines užduotėles, kurioms šiandien neturėjau laiko.

GANG'AM style! Gang'ų žaidimas be auksinio pistoleto, tokia pati nesąmonė, kaip ir šaudyklė be zombių.

GANG'AM style! Gang'ų žaidimas be auksinio pistoleto, tokia pati nesąmonė, kaip ir šaudyklė be zombių.

 

Outro

Šių eilučių rašymo momentu, „Sleeping Dogs“ vėl grįžta į TOP’us. Tik startavęs jis kelias savaites dominavo pirmą vietą ir į antrą poziciją smuktelėjo tik „Guild Wars 2“ starto metu. Sustabdžius pastarojo pardavimus, šunys ir vėl grįžo į pirmą poziciją. Tiesa bendras mėnesio prekybos rezultatas veikiausiai dar nė nesiekia milijono kopijų, bet… Vežamas „Activision“ marketingo mašinos, projektas veikiausiai parsiduotų bent dvigubai geriau.

O galbūt, nepaisant pripažinimo, tai iš ties per menkas kąsnis? Juk nežymiai prasčiau (tiek vertinimų, tiek pardavimų prasme) šiemet pasirodęs „PROTOTYPE 2“, pasmerkė savo kūrėjus atleidimų bangai. Žodžiu… Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Juolab, kad tiriant viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad šio mišrūno likimu patenkinti visi nuo „Activision“ ir „Square–Enix“ šulų iki kūrėjų, žaidėjų ir kritikų.

Žaidimo istorijos anonsas: tinyurl.com/dr-sleeping

Įvertinimas: A+

 

Sun Yee On

Žaidimo herojus yra Sun On Yee grupuotės narys, o pasaulyje egzistuoja organizacija labai panašiu pavadinimu — Sun Yee On.

Dar žinoma kaip „Teisuoliškumo, taikios komercijos ir industrijos gildija“, Sun Yee On yra viena įtakingiausių triadų organizacijų, veikianti Hong Konge ir žemyninėje Kinijos dalyje. Ši organizacija įkurta dar 1919 metais, vienyja per 50 tūkstančių narių, veikia ne tik azijoje, bet ir JAV, ar keliose Europos valstybėse. Sun Yee On verčiasi reketu, falsifikavimu, nelegalia prekyba, turto prievartavimu, lošimais, prostitucija ir žinoma pinigų plovimu. Apie tai, kad Sun Yee On tapo Sun On Yee prototipu liūdyja ir jų kova dėl įtakos su kita organizacija 14K. Žaidime mums pagalius į ratus kaišioja 18K nariai.

Georges „Rush“ St-Pierre taip pat dar žinomas „GSP“ slapyvardžiu yra profesionalus MMA kovotojas sutikęs bendradarbiauti kuriant „Sleeping Dogs“ kovos scenas. Pripažintas kaip vienas geriausių, visapusiškai kovos menus įvaldęs  MMA atletas, Georges yra Kyokushin karate ir braziliškojo džiudžitsu juodųjų diržų savininkas, taip pat domisi muay thai, bokso ir imtynių technikomis.

Georges „Rush“ St-Pierre taip pat dar žinomas „GSP“ slapyvardžiu yra profesionalus MMA kovotojas sutikęs bendradarbiauti kuriant „Sleeping Dogs“ kovos scenas. Pripažintas kaip vienas geriausių, visapusiškai kovos menus įvaldęs MMA atletas, Georges yra Kyokushin karate ir braziliškojo džiudžitsu juodųjų diržų savininkas, taip pat domisi muay thai, bokso ir imtynių technikomis.

Įdomu ir tai, kad daugiausiai žalos realios organizacijos egzistavimui turėjo vietinė policija. Visų pirma 1986 metais, organizacijos nariu tapęs, buvęs Hong Kongo policijos pareigūnas, grįžo į doros kelią ir pasiprašė į liūdytojų apsaugos programą. Remdamasi šio pareigūno parodymais, Hong Kongo policija suėmė tariamą organizacijos lyderį Heung Wah–yim‘ą ir per kratas identifikavo dar per 900 Sun Yee On narių. Tiesa rastas narių sąrašas buvo pavadintas labdaringo „Liūtų Klubo“ donoru sąrašu, bet tai nelabai tepadėjo, Heung‘as ir penki jo bendrai buvo nuteisti kalėti.

 

Vėliau organizacija nuolat silpo, o po vieno iš bosų nužudymo 2009–aisiais įsivėlė į tarpusavio kovas dėl įtakos sferų, o taip pat turėjo gintis nuo kitų, šiuo silpnumu besinaudojančių organizacijų. Dorai išsiaiškinti kas kam priklauso gaujų nariai nespėjo, šių metų vasarį, dar vienos slapta vykdytos policijos operacijos metu buvo suimti 222 gaujos nariai.

Tekstas iš e-žurnalo GameON#2 (2012/09)
GameOn
Nemokamą žurnalą skaitykite: www.gameon.lt

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *