God of War III | This is SpAAArtAAAAAA

Visada sakau, kad jei sėdint įprastame bokšte kažkas tampa neaišku, tai žmogus tiesiog privalai susivynioti savo manatkes ir spūdinti į kokį kitą. Žiūrėjau, žiūrėjau aš į „God of War III“ ir finale supratau, kad mano žiūrėjimo kampas niekam tikęs. Nes labai jau viskas neaišku buvo. Įkopiau į kitą bokštą, pažvelgiau kitu kampu ir… viskas aišku. Efectyvius blockbusterius vulgarius, nieko daugiau.

Tiem kas jau peržaidė naujausią „God of War“ trilogijos dalį galiu pasakyti tik tiek, — man nepatiko. Todėl man ir reikėjo kito kampo. Pavyzdžiui, kad rasčiau atsakymą į klausimą „kodėl nepatiko, bet aš jį perėjau visą?“. Ir nepasakyčiau, kad tas perėjimas buvo labai nemalonus. Atsakymą radau gan greitai. Žaisdamas „God of War III“ vietomis jaučiausi apgautas, vietomis buvo nuobodu, o vietomis aš negalėjau rasti bendros kalbos su savimi kaip herojumi.

Kodėl apgautas?
Į šį klausimą atsakyti yra ypač paprasta. Taip jau nutiko, kad laukdamas trečios dalies, perėjau pirmąją ir beveik perėjau antrąją. Abi jas savo metu esu žaidęs, tad dabar šių žaidimų ėmiausi tam, kad atnaujinti įspūdžius ir sudėlioti visus taškus ant „i“. Ir sudėliojau. Kai abi Karo Dievo nuotykių dalis sužaidi vieną po kitos, iškart matosi kur link ir kaip judėjo serija. Pirmoji dalis buvo žiauroka, o pats žiaurumas nebuvo pagrindinė kūrėjų korta. „God of War“ buvo varomas galvosūkių. Sudėtingų, per kelis lygius išsitempusių mįslių, spąstų ir slaptų praėjimų voratinklis, kurio įveikimui reikėjo visų įgūdžių. Vienų durų atidarymui galėjo prireikti tiek guvaus proto, tiek miklių pirštų. Akivaizdu, kad skirtingų galvosūkio mechanikų suderinimas į vieną daiktą ir buvo pagrindinis žaidimo dizainerių arkliukas. Pavyzdžiui, — painus lygių dizainas testuoja žaidėjo orientaciją, gudriai paslėpti svertai loginį mąstymą, o jų aktyvavimas reakciją (nes kažką paspaudęs turi kelias sekundes pasprukti, kol visko neapsėmė potvynio banga). Skirtingos galvosūkių sekos buvo pateikiamos pakaitomis su kovos scenomis, tikrai įtraukiančios istorijos fone. Taip buvo pasiektas kolosalus rezultatas. Įveikęs žaidimą pasijauti visomis prasmėmis išsekęs ir todėl patenkintas tuo ką darei. Atsiranda tas magiškas jausmas, kad kažką pasiekei, kažką išsprendei, kažką įveikei ir to pojūčio atsiradimui nereikalinga jokia surogatinė trofėjų sistema.

screen6_large

Pirmą kartą serijos istorijoje, Kratoso kritimas man simbolizavo šį tą daugiau...

Antroji dalis nebuvo tokia. Tiesa ji irgi buvo kolosali, bet kitaip. Žaidimas pasirodė rinkoje jau karaliaujant šios kartos konsolėms. Aš tik pasirodžiusį „God of War II“ jau žaidžiau su „PlayStation 3“, vadinasi „X360“ pas mane jau gyveno kurį laiką. Kaip dabar prisimenu, dar tada sakiau, kad „God Of War II“ įrodo „PlayStation 2“ galimybes stebinti ir ne tik. GOWII buvo geriausias tuo metu sužaistas žaidimas visomis prasmėmis, neišskiriant grafikos ir vizualaus pateikimo. Šį sykį galvosūkiai buvo paprastesni, tačiau tai nebuvo labai akivaizdu, o ant stalo buvo tėkštos net kelios kozerinės kortos. Vizualiniai ir kinematografiniai sprendimai, dinamiškos kautynės ir kolosalūs oponentai. Taip, su antrąja dalimi „God of War“ serija kažką prarado, bet… Naujų savybių puokštė šiai pramogai suteikė epiškumo atspalvį. Tada, gal to nesupratau, bet dabar galiu drąsiai pasakyti, kad GOWII buvo epiškas. Ten pirmą kartą pamačiau titanus, koviausi su jais, ant jų ir juose. Ten aš grioviau miestus ir išjudinau ištisas salas. Kūrėjai sužaidė specialių efektų ir vizualinės didybės korta ir padarė tai taip, kaip niekas kitas. Ir štai čia į areną žengia trečioji dalis. Trilogijos pabaiga, kurioje visi kūrėjų statymai sutelkti į vizualinę pusę. Galvosūkių nėra. Paprasčiausiai nėra, nes visi jų sprendimams reikalingi komponentai išdėlioti pakeliui. Nebereikia nei stabtelti, nei pagalvoti. Svertų junginėjimas tapo identiškas monstrų žudymui, o pastarasis beje nekito nuo pirmos dalies. Taip, šioje vietoje tikrai galima pritarti Agniui iš Games.lt, kuris žaidimo apžvalgą taip ir pavadino, — „nesugedęs – netaisyk“.

Ko nobuodu?
Čia aišku kiekvienam kitaip, bet… Vizualiai „God of War III“ verčia iš klumpių, tas tiesa. Žaidimo aplinkos išties epinės, monstrai įspūdingi, titanai… Sekos su titanais buvo būtent tos vietos, kai žaidžiant norėjosi šlovinti ir aukštinti GOWIII, net nepaisant to, kad dinamiškos kovos ant judančių paviršių jau nebe naujiena. Ir vis tik žiovavau. Nes iki atsiveriančios Hado panoramos ar Olimpo kalno rūmų dar reikėjo nueiti. Tiksliau nubėgti, nes kaip minėjau nebuvo kas sustabdo. Kautynės įdomios, bet įprastos, o galvosūkių stoka išbalansavo lyg šiol tobulą buvusį žaidimo ritmą. Susidaro įspūdis lyg stebėtum kažkieno kelionių po antikinę graikiją nuotraukas. Jiems ten gal ir buvo linksma, bet gražūs paveiksliukai be jokio fono man sukelia žiovulį. Čia aišku nemažai įtakos turi ir tai, kad gražių vaizdelių gyvenime aš matęs daug, o ir man jau ne 16 (tiek biologine, tiek stažo prasme). Mechanikos, sudėtingumo, įdomumo ir gilumo prasme GOW smarkiai priartėja prie savo klono „Dante‘s Inferno“, o vienu aspektu pastarajam net nusileidžia.

screen1_large

Kas per konfliktai?
Štai čia reiktų pasigilinti į tai, kas iki trečios dalies tik atrodė kaip fonas, — žaidimo istorija. Graikų mitologijos interpretacijų niekada nebus per daug, o „God of War“ tebuvo viena iš jų. Iki šiol istoriją trilogijoje laikiau foniniu reikalu. Pirmoje dalyje ji buvo ypač stipri ir net jaudinanti, antroje ne tokia gili, bet irgi savaip įspūdinga. Čia nesunku įžvelgti istorijos ir vizualinio pateikimo sąskambi, mat antroje dalyje ne visai epinis pasakojimas buvo papildytas išties epiškų vaizdų ir šioje sintezėje gimė ne mažiau epiškas rezultatas. Keista, bet tik žaisdamas trečią dalį supratau, kokia reikšminga yra istorija, nes mano antipatija „God of War III“ užgimė būtent klausantis pasakojimo. Antra vertus neatmesčiau ir teorijos, kad pasakojimo šį sykį klausiausi įdėmiau, nes kiti žaidimo elementai man jau gerai pažįstami.

screen2_large

Nežaidusiems pirmų dviejų dalių aišku viskas gali atrodyti kitaip. Čia irgi įdomi detalė, nes „God of War III“ prasideda žaidėjui nupasakojant pirmų dviejų dalių įvykių reziumė. Stebint tą santrauką užuot žaidus pirmas dvi dalis, galbūt viskas atrodo kitaip, bet…
„God of War III“ nėra keršto istorija. Kratos keršyjo pirmoje dalyje. „God of War III“ nėra istorija apie neviltį ir apmaudą, nes šių jausmų vedamas herojus pradėjo savo nuotykius antroje dalyje. „God of War III“ tai žiaurumo ir beprasmiškų žudynių fiesta. Nepaisant to, kad stebint istorijos santrauką įmanoma rasti Kratoso veiksmus pateisinančių motyvų, aš to daryti nenorėjau. Aš nenorėjau žudyt kai jis žudė, nenorėjau plėšyt galvų kai jis plėšė ir nemačiau prasmės bausti tuos, kuriuos jis baudė. Kiekvienas išėjimas iš veiksmo fazės į susirėmimą su bosais ar vaizdo intarpą man kėlė antipatiją, Kratoso aš nesupratau, mudviejų kojas spaudė graikiški sandalai ir mums buvo ne pakeliui. Su herojumi į kurio rolę turėčiau įsijausti, konfliktavau iki pat pabaigos, kuri man pasirodė labai tinkama ir… hm… Na tai buvo išdidus ir teisingas būdas užbaigti seriją, bent jau turint galvoje tai, kokias emocijas sukėlė pabaigos pradžia.

Žiaurumo korta
Žiaurumo kortą „Sony Santa Monica“ rankose turėjo ir naudojo visada, bet ji niekada nebuvo kozerinė. Skirtumas tas, kad pirmose dviejose dalyse, pateisinamas ir nepateisinamas žiaurumas buvo pasakojimo dalis. Meninė priemonė emocijai išreikšti. Ir ji buvo taikli. Labai nesunku nujausti, kokias emocijas išgyvena herojus beatodairiškai kapojantis galvas ir plėšantis galūnes. Žiaurios scenos piktino, šiurpino ir gąsdino, bet tuo pat metu jos leido pajusti kas dedasi herojaus galvoje ir vos ne fiziškai pajusti jo įniršį, nusivylimą ir keršto troškimą. Jausmus kuriems kadaise buvo tvirtas pagrindas.

screen4_large

Akis.

Trečioji dalis kitokia. Čia žiaurumo korta tapo koziriu, o žiauriausios žaidimo scenos jau nebetelpa į standartinius „žaidimo“ rėmus. Tai kas rodoma žaidime yra ne tik beprasmiška, bet ir nejauku. Kautynių scenos ir bosų kovų atomazgos atsiduoda formaldehidu, o pats pasijauti it lankytumeisi kažkokiam keistam morge–muziejui. Juokinga, bet tokias nuotaikas lemia ne atviros plėšomų rankų ir kojų scenos, o tik jų pabaiga. Sekundės dalis, kurių žaidimuose paprastai niekas neanimuoja. Mirties konvulsija ir akimirka kai kūną palieka gyvybė. Paskutinis kentauro kanopos truktelėjimas, paskutinis atodūsis, klyksmas, atsipalaiduojantys veido raumenys ir groteskiška mirties išraiška jame. To niekada nebuvo žaidimuose. Niekas, niekada neanimavo mirties, nuostabos dėl to kad miršti ir paskutinių kūno bandymų kabintis į gyvenimą. Iki šiol. Jei iš žaidimo išmestume tas, akimi vos pagaunamas mirties ir agonijos akimirkas,  „God of War III“ nebūtų žiauresnis nei jo pirmtakai, jis liktų lygiai toks koks buvo, — „priimtinas“. Dabar gi vienintelis žodis kurį randu yra „nejauku“. Ir tai savotiškai įdomu, kai žaidimus „vartoji“ per darbine ar tiriamąją prizmę, bet visiškai nepriimtina kai ieškai pramogos.

300 antrą kartą nebuvo įdomus
Išmetant iš galvos viską ką parašiau aukščiau, galima būtų konstatuoti, kad „God of War III“ ir kino filmas „300“ tarpusavyje turi kur kas daugiau bendro nei žodis „Sparta“. „300“ žiūrėjau kine ir likau beprotiškai fantastiškai sužavėtas. Nors dauguma juostos elementų jau buvo kažkur matyta, jų visuma atrodė naujai. Nedvejodamas įsigijau DVD kai tik jis pasirodė pardavime ir labai nustebau supratęs, kad antrą sykį filmo nepažiūrėsiu iki galo. „God of War III“ antrą sykį nė nemėginsiu pradėti. Čia jau visiškai nesvarbu ar prieš tai buvo įveiktos pirmos dvi žaidimo dalys ar ne. Istorija paprasčiausiai neverta to, kad ją klausytumeisi du sykius, o visa kita… Neginčijamai gražu ir didinga. Vaizdas, garsas ir specialieji efektai verti to, kad juos pamatytum ir išgirstum. Neabejoju, kad susidūrimai su Gaja ar Hefaistu, daugelio žaidėjų galvose performuluos žodžio „didinga“ sąvoką. Tačiau tuo viskas ir pasibaigs. Visiškai atsisakius galvosūkių, žaidimo trukmė drastiškai susitraukia iki apgailėtinų 10 valandų vidurkio, iš kurių 8 praleidi spūsčiodamas tas pačias 3 kombinacijas, o likusias dvi spoksai į aplinkas ir dūsauji.

screen5_large

Reziumė: Jei dar nepirkot GOWIII, bet turit tokių planų jų nekeiskit. Tiesiog palaukit nuolaidų. Didelių nuolaidų. Arba pasiskolinkit jei turit kur. Kad ir kaip būtų gaila, bet GOWIII (skirtingai nei GOW ir GOWII) nėra tas žaidimas kurį privalo turėti kiekvienas Sony fanbojus.

Komentarai

50 komentarai/-as/-ų
  1. Toxis 2010/05/17 Atsakyti
  2. Artojas 2010/05/17 Atsakyti
  3. Rokimusas 2010/05/17 Atsakyti
  4. Andrius 2010/05/17 Atsakyti
  5. Foxiz 2010/05/17 Atsakyti
  6. rokimusas 2010/05/17 Atsakyti
  7. Agnyz 2010/05/17 Atsakyti
  8. rokimusas 2010/05/17 Atsakyti
  9. Agnyz 2010/05/17 Atsakyti
  10. Pjovėjas 2010/05/17 Atsakyti
  11. Artojas 2010/05/17 Atsakyti
  12. Patarejas 2010/05/17 Atsakyti
  13. Originalas 2010/05/17 Atsakyti
  14. Artojas 2010/05/17 Atsakyti
  15. kratosas 2010/05/17 Atsakyti
  16. Originalas 2010/05/17 Atsakyti
  17. kratosas 2010/05/18 Atsakyti
  18. Zmej 2010/05/18 Atsakyti
  19. Naitra 2010/05/20 Atsakyti
  20. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  21. Originalas 2010/05/21 Atsakyti
  22. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  23. Artojas 2010/05/21 Atsakyti
  24. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  25. Artojas 2010/05/21 Atsakyti
  26. Artojas 2010/05/21 Atsakyti
  27. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  28. Originalas 2010/05/21 Atsakyti
  29. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  30. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  31. Foxiz 2010/05/21 Atsakyti
  32. feLenius 2010/05/21 Atsakyti
  33. Artojas 2010/05/21 Atsakyti
  34. Originalas 2010/05/21 Atsakyti
  35. Artojas 2010/05/21 Atsakyti
  36. Xanthus 2010/05/23 Atsakyti
  37. feLenius 2010/05/23 Atsakyti
  38. Xanthus 2010/05/23 Atsakyti
  39. kratosas 2010/05/23 Atsakyti
  40. feLenius 2010/05/24 Atsakyti
  41. Xanthus 2010/05/24 Atsakyti
  42. Artojas 2010/05/24 Atsakyti
  43. feLenius 2010/05/25 Atsakyti
  44. Artojas 2010/05/25 Atsakyti
  45. Xanthus 2010/05/25 Atsakyti
  46. Artojas 2010/05/25 Atsakyti
  47. ZZ1 2010/05/25 Atsakyti
  48. Artojas 2010/05/25 Atsakyti
  49. ZZ1 2010/05/25 Atsakyti
  50. anonimas 2012/09/06 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *