Gears of War 3 | Pradžiabaiga

Pažintis su „Gears of Wars 3“ prasidėjo identiškai kaip ir su kitom dviem dalim. Pirma valanda ir stiprus įtarimas, kad šito žaidimo tikrai nepabaigsiu. Pertrauka, pakartotinas bandymas, kablys. Tiesa pirma dalis užkabino pirmo pakartojimo metu, antra po kelių bandymų, o trečioji… Aš tiesiog prisiverčiau ją žaisti, nors neslėpsiu iki 3:00 nakties daugiau galvojau apie „World of Tanks“ nei apie tai kas vyko ekrane. Paskui — bam! Ir užkabino…

Gyvi įspūdžiai
5 in the morning… ’twas about time you delivered your epic moment, Dom. Sleep tight. Spalio 2d. 05:06. Facebook.

Ir dar kaip. Pralaikė iki šešių ryto, tada buvo epinis Domo momentas po kurio protingiausia buvo eiti miegoti. Tiesą sakant tuo metu jau buvo įveikti du trečdaliai žaidimo ir tik tada aš supratau, kad man jau įdomu, kad jau savaime noriu tęsti nuotykį, kad man rūpi kuo viskas pasibaigs.

Tiesą sakant didžiausia problema (o gal ir privalumas) kurią aš matau žaidime, tai noras ar sprendimas istorinę arką „užrišti“ su šia konsolių karta. Kūrėjai yra tarsi įkalinti esančiose technologinėse galimybėse, nekalbant apie tai, kad „Epic“ dar tūno ir nuosavame variklio kalėjime. Panašu, kad „Gears of War 3“ neturėjo jokių šansų technologiškai perspjauti antros dalies, o emociškai (čia groja ir jau atsirandanti nostalgija) pirmos. Geras 4 žaidimo valandas atrodė, kad ir neperspjaus. Bėdos tos pačios. Tekstūros vėluoja krautis. Naikinamų aplinkų padaugėjo, bet šį kartą tai sukelia natūralią nuostabą, atsiranda vieni į kitus labai panašūs objektai, kurių vieni susinaikina, o kiti ne. Žaidimo pasaulis vėl tapo glotnesnis, tolygesnis ir malonesnis akiai nei antroje dalyje, bet dėl to nukenčia specialieji efektai, kurie dabar atrodo lyg ne ypač kokybiškas priedas iš kažkur kitur.

Už nugarų Samanta (Claudia Black). Reikėjo minutės apsiprasti, paskui buvo puikiai.

Tiesą sakant, jei padėtume istoriją į šalį, vertinant „Gears of War 3“ nebūtų apie ką ir kalbėti. Ką aš tikrai vertinu šiame „Epic“ darbe tai suvokimą, kad nėra jokios prasmės atsisveikinti su tais, su kuriais neturėjai progos pasisveikinti. Tame suvokime ir slypi visas trečios dalies išskirtinumas. Tai žaidimas tiems, kas žaidė pirmas dvi. Šį kartą be kompromisų. Jei antra dalis atliko keletą staigių posūkių idant galėtų važiuoti apylankomis ir susirinkti daugiau „tranzuojančių“, trečioji šauna tiesiai prie tikslo. Padėti tašką esamoje istorijos arkoje ir palikti temą ramybėje bent jau iki kitos kartos anonsų.

Todėl „Gears of War 3“ atnaujintas tik ten kur būtina. Be aukščiau minėtų kosmetinių papudravimų, padirbėta ir su DI, kautynių balansu. Priešai nors ir liko tie patys, kovos su jais atrodo gerokai smagesnės. Tiesą sakant kūrėjams pavyko pasiekti net to, kad žaisdamas „normal“ lygių pradėtum kreipti dėmesį į tai kokį ginklą naudoji.

Bet šiaip — tai tas pats „Gears of War 2“. Tik su subtilesne istorija. Ne, kalbu ne apie banalius kūrėjų bandymus kabinti globaliai opias temas, ar vystyti „tu tik pažiūrėk ką mes pridribome“ monologus. Viso to galima buvo tikėtis. Man kur kas gilesnį įspūdį paliko kelionės maršrutas. „Gears of Wars 3“ yra paskutinis serijos žaidimas ir pirmasis kuriame mes sužinome kažką apie savo herojus ir jų namus. Pasakodami tai kas svarbu, „Epic“ ryžtasi duoti pačiupinėti ne tik žaidimo veikėjus, bet ir tai kas jiems brangu. Kartais absurdiškai, kartais iškrisdami iš rėmų, bet bala nematė. Gerbiu jų sprendimus, manau viskas buvo padaryta teisingai.

Kiekvienas buvęs su Gears, gaus savo Epic momentą

Kitas dalykas aplinkos kuriomis keliaujama. Didžioji dalis žaidimo tebevyksta planetoje kurios mes nežinome, kuri mums neįdomi ir apskritai ji yra tik tam, kad būtų kur šaudyti skėrius ir žėručius. Tarpinių stotelių metu, susidaro labai stiprus įspūdis, kad „Epic“ norėjo daugiau. Jie norėjo suteikti Serai veidą. Gal net keletą jų. Parodyti namus tokius kokiais jie buvo ir kuo tapo. Sutinkame daugiau personažų, daugiau atsiskyrėlių. Kažkur girdėjau dažnutę apie COG, kažkur plyšavo propaganda, kažkur man plojo, kažkur pataliukais siuntė bendru adresu. Kažkur galima įžvelgti norą atkurti Metro, kažkur Rapture. Niekas tas jiems nepavyko, bet Čaro miestas vis tik ištransliuoja žinutę už visus. Turint galvoje, kad jame teko lankytis iš kart po to kai Domas susuko savo pirmą muzikinį klipą, įspūdis buvo dar stipresnis. Sera vis tik gavo savo veidą. Vieną vietoj daugybės planuotų ir jo per akis.

Neslėpsiu, aš norėjau stipresnės aliuzijos į 7 samurajus, bet nuo tuo pat metu suvokiau, kad noriu per daug. Laikai pasikeitė, atsakomybės suvokimas irgi.

I was mad and awesome even before the locust

I was mad and awesome even before the locust

 

Šiaip ar taip — tai buvo gera pabaiga. Ne pati pabaigos pabaiga, o apskritai. Paskutiniai kadrai neturi jokios reikšmės. „Gears of War 3“ yra geras kaip visuma ir kiekvienas esantis su serija nuo pirmos dalies greičiausiai ras sau patinkančią vietą. Tam, kad iš klubo galėtų išeiti skambant „geriausiam gabalui“.

Nes taip reikia.

Nes tada norėsis sugrįžti. Online turinio (įtraukiant, bet neišskiriant ženkliukų, medalių, 4 žaidėjų co-op) prikrauta tiek, kad tai galėtum daryti dar ilgai.

Komentarai

9 komentarai/-as/-ų
  1. Kaj 2011/10/06 Atsakyti
  2. Epikus 2011/10/07 Atsakyti
  3. Patarejas 2011/10/07 Atsakyti
    • Epikus 2011/10/07 Atsakyti
  4. wr 2011/10/08 Atsakyti
    • Patarejas 2011/10/08 Atsakyti
  5. Artojas 2011/10/08 Atsakyti
  6. wr 2011/10/09 Atsakyti
  7. toffix 2011/10/27 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *