Gears of War 2: grandinės dalis

Buvau pasiplanavęs šiai dienai Gears of War 2 mini apžvalgėlę padaryt, bet reader‘yje radau, kad kažkada per savaitgalį tai padarė Geimeris. Galvojau, gal pakeisiu planus, bet žiūriu mano nuomonė ne visai sutampa su Toxio. Žodžiu jei jau ėmiausi planuotis blogo įrašus, reik laikytis plano.

O viskas prasidėjo nuo to, kad mano pažintis su Gears Of War 2 nebuvo tokia smagi ir entuziastinga kaip tikėjausi. Antros žaidimo dalies aš laukiau. Labai, labai laukiau, nes pirma buvo super gera. Tiesa originalųjį Gears of War prisiverčiau žaisti irgi ne iškart, bet tada buvo kaltas televizorius. Žaidimas tikrai atrodė nekaip ant 50cm kineskopinio TV. Kai persėdau ant LCD viskas susitvarkė ir žaidimas užkabino. Ką ten užkabino. Ko gero tai buvo ir tebėra geriausias Xbox exclusive (Not!) žaidimas. Naujosios Halo dalys jam nė iš tolo neprilygsta. Nebent tik pirmoji dalis.


Dauguma keliavimo mini žaidimų yra erzinantys. Tik ne šis. Žaidėjas užmetamas ant judančios platformos ir atsimušinėja nuo skėrių, jau užėmusiu kitas, analogiškas platformas. Veiksmas išlieka žanro rėmuose, o kautynių patirtis jau visai kita.

Tai, kad Gears of War neišdūlėjo iš atminties nulėmė ir žaidimo pabaiga. Ganėtinai paslaptinga ir keista. Ji pati savaime vertė laukti naujos žaidimo dalies. O naujos žaidimo dalies pradžia, visiškai nederėjo su pabaiga. Na bent jau mano skoniui. Generolai, skambios kalbos, atakos visais frontais, karas. Laukiau bet ko, tik ne to. Pažaidžiau 10 minučių, išjungiau ir dvi dienas negrįžau. Po poros dienų vėl pamėginau. Suerzino patobulintos grafikos akcentai. Visų pirma viso žaidimo metu gausiai vėluoja tekstūrų užkrovimas. Tai erzina. Antra, jei ir norėjau, kad kažkuri žaidimo dalis liktų nepaliesta tai žaidimo grafika. Iš esmės ji patobulinta negausiai, tačiau atsirado daug daugiau spalvinių akcentų, kurie ypač krenta į akį ant veikėjų šarvų. Iš esmės visas žaidimo pasaulis gavosi šiek tiek ryškesnis ir spalvingesnis. Tuo panašesnis į kitus šūterius.

Pirmojo Gears of War dizainas, kur dominavo viena spalva ir tūkstančiais jos atspalvių atrodė žavingai ir didingai. Antroje dalyje to trūksta. Iš esmės antro prisėdimo prie žaidimo metu supratau, kad Gears of War žavėjo savo istorija, aplinkomis ir pasvertai intensyvia žaidimo eiga. Bet labiausiai istorija. Buvo toks jausmas žaidžiant it žiūrėtum visai neprastą Sci-Fi filmą kurio neesi matęs. Jau per pirmas 20 antrosios dalies minučių suvokiau, kad nieko panašaus antroje dalyje nebus. Istorija nuo pat pradžių kažkur matyta, atmosfera visiškai nesiriša su pirma dalim, žaidimo pasaulis nebe tas. Taip. Dažniausiai laukdamas naujos žaidimo dalies lauki naujovių, pakeitimų… Bet ne visada. Kartais, kai žaidimas išties patinka, lauki kokybiškos to kas tau patiko tąsos. Be jokių ten išsigalvojimų. Žaidimą išjungiau. Dar keletui dienų.
Trečią kartą prie GOW2 prisėdau vedamas nuobodulio. Ir šis kartas buvo lemiamas. Žaidimas galų gale užkabino. Istorija pamažu ėmė stotis į savo vietas, žaidimo eiga taipogi. Žaidimas ėmė panašėti į tai ko ir laukiau. Kas gi pasikeitė? Nieko labai ypatingo neįvyko. Mano valdomas personažas atsikratė nuolat trukdančios armijos ir ėmėsi tvarkyti reikalus tik su savo būriu. Taip kaip ir pirmoje dalyje. Vėliau dar sykis nuo sykio susiduri su COG pajėgomis, šiek tiek joms pagelbėji, bet iš esmės jų nebėra. Pagerėjo ir dialogai. Marcus nustojo apsimetinėti proto bokštu Ir grįžo prie sau taip būdingo 3 žodžių žodyno „Nice“, „Sweet“ ir „Fcuk“.
Pasitaisius nuotaikai, nauji dizaino sprendimai nebeatrodo tokie erzinantys. Kalbu apie visus lygius kur reikia plaukti, skristi ar šiaip kažką vairuoti. Jie išties žaidime atsirado tik tam, kad būtų. Nei kažkokiu stebėtinu vaizdų, nei netikėto veiksmo šių lygių metu nėra. Antra vertus šie lygiai visiškai logiškai įpinti į žaidimo siužetą ir realiai veikia kaip kelionės priemonė. Reik pripažinti, kad net ir nuobodžiai šaudant keliauti yra kur kas smagiau, nei tiesiog atsidurti paskirties taške ir pamatyti pranešima „30 minutes later“. Vis dėlto yra žaidime vietų kurių nereikėjo. Pavyzdžiui kirmino (Spoiler alert. Pilkas tekstas).

Pats kirminas labai ok idėja. Skėriai (taip vadinami priešai žaidime) išveisė neįtikėtiną, milžinišką kirmėlę kuri išgraužia žemę po miestu ir taip jį „nuskandina“. Aš kai pamačiau ją, nujaučiau, kad ji mane prarys. Ir prarijo. Turėjau su komanda išsikrapštyti iš jos vidurių. T.y. pėstute įveikti jos virškinamąjį traktą, rasti širdį ir pjūkleliu perpjauti arterijas. Visos kelionės laiku mane lydėjo ištikimieji Delta būrio kariai, gleivės, mėsos ir nesuvokiamas kiekis aviečių uogienės, kuri vaidino kraują. Ir neįtikinamai viskas ten padaryta ir šlykščiai tuo pačiu metu.


Labai teigiamai nustebino koks tai kaimelis kalnuose. Nes gražus.

Labai teigiamai vertinu patobulinimus priešų srityje. Atsirado nauja ypač agresyvi jų rūšis kuri neleidžia atsipalaiduoti. Daugumą Skėrių užverti be didesnio vargo ir ne ypač stengiesi naudoti priedangas, bet jei jų tarpe įsimaišęs koks Boom, Boom‘as ar vietinis šventiko atitikmuo, galą gauni irgi greitai. Gears of War2 tikrai talentingai pabrėžia poreikį naudoti priedangas ir pjūklu kaip pirmoje dalyje nepasišvaistysi. Malonus patobulinimas ir mobili/stacionari ginkluotė kurią sudaro lygiai du egzemplioriai. Šešiavamzdis kulkosvaidis ir mortyra. Kulkosvaidis kažkokio labai gero įspūdžio nepaliko, bet jis naudingas. Gavęs mortyrą krykštavau kaip vaikas. Naudos iš jos retai kada būna, nes efektyviam ginklo panaudojimui reikia įspūdingo priešų kiekio. Paprastai kol pašliauži iki numestos mortyros jų nebelieka. Na ir bala nematė tos naudos, svarbiausia kad ją naudot labai smagu, o naudojimo pasekmės gražios.
Įveikęs daugiau nei pusę žaidimo vėl visiškai pasinėriau į istoriją kurioje kūrėjai paliko keletą smagių klaustukų (baigus žaidimą, titrus būtina žiūrėti iki galo). Visai laiku ir vietoj buvo susuktos kelios dramos. Daugmaž nuspėjau kuo jos baigsis, bet pats veiksmas buvo šiek tiek netikėtas. Patiko.
Nelabai patiko, kad kūrėjai atsisakė stirpių bosų idėjos. Bosai liko, bet įveikti juos juokų darbas. Susirėmimo eiga niekaip neužmaskuota, tad vienintelį kartą užstrigau, kai sugalvojau sprendimą, bet neišmėginau jo manydamas, kad jis per akivaizdus, kad būtų tikras.
Naujieji kovos judesiai įgyvendinti gražiai, nors ir nelabai reikalingi. Vienas jų leidžia efektyviai pribaigti sužeistą priešą ir tiesiog atrodo gražiai. Esmė tame, kad leisgyvį priešą gali prikelti jo būrio draugai, todėl dažnai bėgimas ir bandymas jį pamušti baigiasi netikėtai ir liūdnai. Kitas judesiukas leidžia stveri tą patį leisgyvį priešą ir panaudoti jį kaip mėsos skydą. Kartais labai naudinga savybė, bet visumoj ji žaidime irgi tik dėl grožio. Kai priešų daug mėsos skydas ilgai nelaiko. Kai mažai, paprasčiau juos iššaudyt naudojant tradicinę priedangą ir tuščiai nerizikuojant.
Toxis gyrė žaidimo eigą dėl absoliutaus įkrovimo langų nebuvimo. Tas tiesa. Jei nemiršti, GOW2 žaidžiasi smagiai. Bet jei užtaikai vietą kur tenka gauti galą, įkrovimas erzina ir kartais keistoka tvarka sumėtyti išsaugojimo taškai erzina. Žaidimas kraunasi gan ilgai ir kartais išties toli esančią vietą. Baisiausia tai, kad kartais, greičiausiai dėl lygių pločio, žaidimas neužfiksuoja, kad žaidėjas pasiekė naują checkpoint‘ą. Diegti žaidimo į HDD nebandžiau ir nebandysiu. Ne tam pirkau konsolę (ir toliau pyksiu ant privalomo žaidimų diegimo, kurį propaguoja PS3).


Vaikystėj iš netyčia parkritusių spausdavom sūūūūūrį. Dabar štai taip iš stovinčių spaudžiam uogienę. Niam.

Kur dar nenorėčiau sutikti su Toxio nuomone tai dėl aplinkų gyvybės. Taip jos ribojamos Unreal variklio galimybių, bet šioje žaidimo dalyje padaryta viskas, kad tas galimybes praplėsti o trūkumus užmaskuoti. Beje iš esmės tam reikalui buvo pasirinktas siužetinis sprendimas. Minėtas kirminas, o vėliau ir pats Delta būrys užsiima miestų „skandinimu“ tad pusę žaidimo laiko praleidi sunkiai skriptintose aplinkose su agresyviai judančiais ir kintančiais galiniais fon‘ais. Tikrai nejuntamas monumentalumas būdingas ant Unreal varikliuko pakurtiems žaidimams. Kūrėjai į žaidimą integravo keletą rūšių sunaikinamų objektų, tarpe kurių ir Skėrių kariai, ir medinės dėžės. Kai kur, pasirinkus teisingą ginklą galima drožti ir naikinti betonines užtvaras. Naikinimo lygmuo ne įspūdingas, bet žinant, kad tai yra viena pagrindinių Unreal Engine ligų, nesižavėti tuo irgi negali. Ir žinoma tekstūrų kokybė (jei jos laiku užsikrauna), kaip ir pirmoje dalyje, pribloškia.
Kita pusę žaidimo praleisi po žeme arba aklinoje tamsoje. Tad ten labai daug gyvybės lygiams nereikia. Tamsios, uždaros patalpos ir tiek. Kartas nuo karto aptinki veikiančių mechanizmų, tačiau daugiausiai kūrėjai žaidžia su šviesos šaltiniais. Tikrai nepavadinčiau aplinkų monotoniškomis ar apleistomis. Šiuo aspektu priekaištų žaidimui kaip ir neturiu…


Yra vos kelios vietos, kur kūrėjai drąsiai vaizduoja atviras vietoves. Per drąsiai. Screenshot’ai atrodo kaip atvirukai, bet stebint gyvai aplinkoms tikrai stinga gyvybės. Šiuo atveju tikrai nepasiginčysi.

Reziumuodamas galėčiau pasakyti tik tiek, kad Gears of War 2 vieno žaidėjo kampanija yra pusėtina jungtis tarp pirmos ir trečios dalies (esu tikras, kad ji bus). Užsikabinęs žaidimą perėjau su malonumu, nors visą laiką neapleido keistas kartėlio ir ilgesio jausmas. Galima drąsiai pagirti žaidimo trukmę. Ji tobula. Pirmoji dalis buvo vos vos per trumpa. Antroji pailginta lygiai tiek kiek trūko. Ir pažaidi gausiai, ir atsibosti nespėja. Todėl visiems kas žaidė Gears of War, antrą dalį labai rekomenduoju. Kaip minėjau, beveik neabejoju, kad sulauksime trečiosios, tad istorijoje geriau nepalikti skylių. Tiems kas pirmojo Gears of War nėra žaidę, bet mėgsta šaudykles ir agresyvų Sci-Fi siūlyčiau žaisti pirmąją dalį ir ramiai sau laukti kol atpigs antroji.

Vis tik kai geriau pagalvoji, darosi ypač apmaudu, kad mūsų dienomis kūrėjai vis sunkiau ir rečiau sugeba perspjauti standartus kuriuos patys sau išsikelia. Tęsiniai pranokstantys ankstesnes žaidimo dalis tampa ypač retu reiškiniu. Visai kaip Holivudo kine shkes…


O štai didmiesčių architektūra nustebino… nelabai. Turiu galvoj… E. Kur dingo tie kolosalūs dangų remiantys monolitai? Tiesa vėliau tenka ir jų pamatyt. Horizontalioje padėtyje.

Tinkle
Prisipažinsiu dar nežaidžiau. Laukiu kol atsiras daugiau laisvo laiko, nes tikrai noriu įveikti žaidimą co-op režimu kuris niekur nedingo. Tiksliau jis buvo patobulintas ir turi porą naujų savybių. Pirmoji tai leidimas nusistatyti individualų sudėtingumo lygį. Jei ši opcija gerai subalansuota, mielai ją išnaudosiu žaisdamas su Kuku. Antroji — galimybė bet kada prisijungti ar atsijungti nuo žaidimo. Prisimenu su Kyo turėjom šiek tiek vargo žaisdami pirmąją dalį. Visa kita, labiau primena ne tinklo žaidimo režimą o tinklo pramogų zoną. Yra tradiciniai žaidimo tinkle režimai ir trys nauji. Taip pat atsirado Horde režimas, kuriame žaidėjai tiesiog turi pleškinti nesibaigiančias monstrų ordas. Suvokiu tai kaip atsaką į Left4Dead įdėją. Reiks pamėginti. Labai teigiamai vertinu offline kovas naudojant bot’us. Tai savotiškas treniruoklis. Šaudymo įgūdžių labai jame neišlavinsi, bet gali susipažinti su žaidimo taisyklėmis ir žemėlapiais. Labai, labai gera naujovė. Tikrai gan dažnu atveju erzina tai, kad šaudyt lyg ir moki, bet visi skriaudžia, nes pradėjęs nematytą žaidimą paprasčiausiai nežinai kas prie ko. Gears of War 2 batalijos tinkle naudoja matchmaking sistemą paremtą žaidėjų įgūdžiais ir patirtimi. Vienu žodžiu tikras pramogų miestelis ir kolosali vertė už sumokėtus pinigus. Šiuo aspektu GOW2 neturiu absoliučiai jokių priekaištų.


Uuuuuuu… A flame thrower… NOT APPROVED.
Rimtai. Kiek galima? Kodėl ugniasvaidis turi staiga atsirasti visusuose žaidimuose. Tada staiga iš visų dingti. Tada vėl staiga atsirasti. Nekenčiu masinių psichozių. Net jei jos dėl ugniasvaizdžio.

Komentarai

12 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2008/12/08 Atsakyti
  2. artojelis 2008/12/08 Atsakyti
  3. ZZ1 2008/12/08 Atsakyti
  4. Zpat 2008/12/08 Atsakyti
  5. artojelis 2008/12/08 Atsakyti
  6. ZZ1 2008/12/08 Atsakyti
  7. Zpat 2008/12/08 Atsakyti
  8. artojelis 2008/12/08 Atsakyti
  9. ZZ1 2008/12/08 Atsakyti
  10. artojelis 2008/12/08 Atsakyti
  11. Kraugerys 2008/12/09 Atsakyti
  12. Toxis 2008/12/09 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *