„Facebook“: gana klonuoti, kažkada klonuotus klonus

Vis planuoju pradėti rašyti „Facebook“* (ir šiaip casual) žaidimų apžvalgėles. Radau jau tris kurie patinka, tai ko ne…

Man „Facebook‘o“ ir apskritai socialiniai žaidimai svarbūs. Dėl keleto priežasčių. Visų pirma aš vis dar tikiu, kad socialinių žaidimų platformos formuoja ir įtakoja net tik „casual“, bet ir „core“ žaidėjų auditoriją. Nekalbėkim vien apie šaudykles ir veiksmą, bet prisimenant įvairaus plauko strategijų/stimuliatorių dominavimo laikus, galvoje vis sukasi frazė „buvo smagu“. Šie žanrai, o kartu su jais ir grynasis „adventure“ jau turbūt daugiau nei dešimtmetis kaunasi už būvį ir ieško vis naujų formų. Mano galva jų žaidėjų auditorija per metus daug ir nesusitraukė, ji paprasčiausiai neaugo tiek kiek kitos ir todėl tapo „menka“ ir „nepatraukli“. Facebook‘as, o taip pat ir gausybė socialinių (ir nelabai) internetinių prekybos platformų suteikia šiems žanrams antrą šansą, o riboti techniniai reikalavimai leidžia kurti aukštos kokybės produktus su minimaliomis išlaidomis. Mano galva dabar yra tas metas, kai į mūsų gyvenimus gali grįžti „Setleriai“ ar „Transporto Tycoon‘ai“ išsaugoję ne tik pavadinimą, bet ir pirminę savo išvaizdą.

„Facebook“ šioje vietoje, mano požiūriu, reikšmingas tuo, kad jis padeda užmegzti pirmą kontaktą su būsimu žaidėju. Laikui bėgant žaidimų sudėtingumo ir naudojamų mechanikų kreivė neišvengiamai kils, tad jei socialiniai tinklai gyvens pakankamai ilgai, neišvengiamai matysim ir dviejų didelių žaidėjų auditorijų susitikimą, bei jo fone vykstančius kultūrinius mainus. Aš tikiu, kad finale dalis socialinius būstus statančių daržovių pardavėjų užsimanys nuosavo ploto. Atskirto nuo socializacijos ir monetizacijos, su aiškiai apibrėžtu tikslu.

Aišku man irgi kiek nesmagu, kad pati raida statoma per ne pačių simpatiškiausių psichologinių sprendimų ir monetizacijos prizmę, bet viskas gyvenime turi savo kainą.

Patarėjas išsišaipė iš nesąmonės sakydamas, kad tai nesąmonė. Aš sakau, kad socialinis faktorius be viso kito, dar ir sukuria sąlygas realiems scenarijams. Aš, kaip ir bet kuri didelė pasaulio valstybė, esu visada pasiruošęs apginti mažesnes valstybes, nuo jų gyventojų.

Sietle vykusios Casual Connect konferencijos metu, pora „Facebook“ atstovų pasidalino savo įžvalgomis socialinių žaidimų tema. Man pasirodė, kad kai kuriose vietose jų ir mano požiūriai susikerta.

FB žaidimų partnerystės bosas Šonas Rajanas pažėrė šiek tiek statistikos. Apie 200 milijonų aktyvių „Facebook“ vartotojų pažaidžia žaidimus, tai truputi mažiau nei trečdalis nuo visų 750 milijonų aktyvių vartotojų. Apie pusę visų pažaidžiančių į socialinį tinklą sugrįžta kasdien. Dominuojančią padėtį rinkoje užima „Zynga“, kuri remiantis AppData duomenimis turi 266 milijonų aktyvių vartotojų, bet be jos yra dar 375 žaidimai turintys per 100000 aktyvių žaidėjų.

Jo pranešime man ypač patiko vieta apie tai, kad masinis susitelkimas ties „Zynga“ lyg dūmų uždanga užkloja tokias smulkmenos kaip žanrų stagnacija ir visų aplinkinių buksavimas vienoje vietoje. „Facebook“ skirtingai nei kitos „casual“ žaidimais prekiaujančios platformos turi vos porą „Hidden Objects“ tipo žaidimų. Pranešime paminėtas „Gardens of Time“ yra vienas mano favoritų ir kaip taisyklė ant jo „užkabinu“ visus kam žaidimą parodau gyvai. Nes jis puikus. Ir vienišas. Šonas Rajanas klausia „kodėl“ ir čia pat priduria, kad panaši situacija galioja ir kalbant apie „Kazino“, ar minimalius agresyvios konkurencijos požymius turinčius žaidimus. Aš asmeniškai norėčiau, kad daugiau susitelkimo būtų ties pastaraisiais, nes būtent tokio tipo žaidimo greičiausiai suartins iššūkio ir prasmės pradedančius ieškoti kazualus ir kazualiai laiką leidžiančius „core“ žaidėjus.

Toliau dar smagiau… Šonas stebisi kodėl „Facebook‘e“ nėra medžioklės, žvejybos, muštynių ir (hell yeah!) romantinių žaidimų. Pastarieji, be socialinių tinklų pagalbos, turi pusantro milijardo JAV dolerių vertės rinką, o pasitelkus socialinį faktorių… Na ok… Socialinis faktorius galbūt ir yra tas nepatrauklusis, žanrui reikalingo anonimiškumo skraistę pakeliantis niuansas, bet… Medžioklė, žvejyba. Tikrai, kodėl ne? O taip pat psichologiniai, edutainment, probleminiai? Kur jie? O kaip dėl socialinėmis mechanikomis paremtų nuotykių, detektyvinių, galvosūkių ir panašių žaidimų?

Savo pranešimą veikiausiai taikydamas į demoralizuotus „Zynga“ konkurentus Rajanas gan taikliai apibūdino dabartinę situaciją „Dabar jau per vėlu klonuoti žaidimą, kuris yra kito žaidimo klonas, bet yra marios kitų galimybių“. Aš negaliu nesutikt. Ypač kai kalbam apie naujai žengiančius kūrėjus kurie dar neturi lengvai eksploatuotinų, klasikinių IP. Aišku vieša erdvė iškart sumirgėjo komentarais, kad kalbant apie konkurenciją, pirmą žingsnį turėtų žengti žaidimų kūrimo ir platinimo procedūras nuolat varžantis ir nelygias sąlygas „užsidirbti“ sukuriantis „Facebook“. Visai tikėtina, kad du itin panašūs švelnų „Anti–Zyng‘išką“ atspalvį turėję pranešimai ir yra tas „small talk‘as“, kuris pasitarnauja kaip „apsidraudimas“ nujaučiant skyrybas.

Komentarai

3 komentarai/-as/-ų
  1. praeivis 2011/07/21 Atsakyti
  2. Kraugerys 2011/07/21 Atsakyti
  3. Artojas 2011/07/21 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *