Dievo Tėvo Šortai — Dead Space

Kad ir ką bekalbėtų kūrėjai, tačiau tiesa yra paprasta — co-op integracija į išlikimo, siaubo ar tiesiog įtempto siužeto žaidimus, iš jų atima išlikimą, siaubą, įtampą ir siužetą. Co-op režimas, kaip ir buvo galima tikėtis, tapo vieninteliu tikru „Dead Space 3“ trūkumu.

Na gerai, vieninteliu ryškiu trūkumu…

Diskusijas ir ginčus apie tai ar „Dead Space“ kada nors buvo kažkuo daugiau nei šiaip veiksmo žaidimu, trumpam atidėkime į šalį. Tiksliau sutarkime, kad „Dead Space“ yra santykinai šviežia serija, tad jos nekausto jokios old school tradicijos. Stipriai startavusi kosminė saga, turėjo įvairių užuominų į senosios kartos įkvėpimo šaltinius, tačiau tai yra naujos kartos žaidimas, kurtas naujos kartos žaidėjams. Tai patvirtino ir žanriniai bei siužetiniai antros dalies posūkiai, o trečioji tėra kūrėjų pasirinkto kelio tąsa. Turint visą tai galvoje, seriją drąsiai galima dėti į survival/horror/thriller lentynas, nes šiuolaikinių žaidimų fone „Dead Space“ atrodo pakankamai stipriai.

Trečioji dalis, beje, neišimtis. „Dead Space 3“ tebeturi parako parakinėse, momentais gali išgąsdinti ir kurti beveik nuolatinę įtampą, net ir nepaisant to, kad į žaidimą integruoti keli grubūs veiksmo žanro elementai. Problema tame, kad šį kartą co-op integruotas ne kaip pridedamoji vertė ir ne kaip papildoma galimybė. Kūrėjai nepailsdami kalba apie dviejų žaidėjų režimą, teigia, kad jis nekenkia atmosferai ir net tvirtina, kad tik žaisdami poroje atskleisime sau visą „Dead Space 3“ potencialą. Tai ne tiesa. Žaidžiant poroje „Dead Space“ tampa eiline „Army of Two“ ar „Gears of War“ atmaina. Emocijos gal ir geros, bet toli gražu ne tos kurių tikimąsi.

„Dead Space 3“ savyje turi beveik visus pirmų dviejų dalių komponentus. Atmosferiška grafika, geras garso montažas, nekromorfai, šiek tiek mistifikuoto šiurpo ir daug dirbtinių bandymų įvaryti siaubą šokinėjant iš už kampo. Ankstesnėse dalyse visi šie elementai daugiau ar mažiau pasiteisindavo, nes juos sutvirtindavo mechaniniai sprendimai. Amunicijos stoka, kurią sukeldavo ribotas inventoriaus skaičius ir ne visada teisingas ginklų pasirinkimas, turėjo ženklų indėlį kuriant, kad ir dirbtinės baimės efektą kažkam iššokus iš už kampo. Jei neišgąsdina tas kažkas, baisu būdavo vien dėl to, kad gali pritrūkti šovinių. Žaidžiant co-op to nėra. Visų pirma visas grobis dublikuojamas, antra amunicijos resursas tapo unifikuotas, tad nebereikia skaičiuoti šovinių ir sukti galvos renkantis ginklą. Trečia, vienintelis baimės jausmas žaidžiant poroje — baimė, kad partneris nušaus daugiau nekromorfų, o tų atrodysi it paskutinis nūbas.

Mistikos ir jos sukeliamos baimės prieskonį seniau kūrė foninė istorija ir žaidėjo žinios. Surenkami garso ir teksto įrašai savyje talpino informaciją apie iki mūsų gyvenusius žmones, jų kasdienybę, potyrius ir siaubą su kuriuo jie susidūrė. Žaidžiant kruopščiai ir nuosekliai, žinios apie kitus tarsi palenda po oda, sukuria tam tikrą nerimą, kuriuo ilgainiui imi mėgautis. Tik ne žaisdamas poroje, kai kas kartą stabtelėjęs kažko paskaityti, ausinėse girdi nuolatinį raginimą judėti toliau, arba dar blogiau… Partneris tiesiog nueina savais keliais, pamato daugiau turinio, arba žūna ir perkrauna „checkpoint‘ą“.

Žaidimas su partneriu neleidžia įsijausti ir į ginklų gamybos procesą. Vėlgi… Niekas nenori trypčioti vietoje ir laukti, kol kolega susikonstruos svajonių ugniakosvaidį. O juk įdomi, bet komplikuota ir ne ypač patogi ginklų konstravimo mechanika greičiausiai ir lėmė tai, kad iš žaidimo buvo išimti skirtingų tipų šaudmenys. Vaikams, kuriems negalima žaisti „Dead Space“ būtų per sudėtinga įsiminti 4 maksimaliai įmanomas amunicijos rūšis, kurias naudoja 2 hibridiniai ginklai.

Finale iš visos puokštės emocijų kurias gali sukelti „Dead Space 3“, žaidžiant poroje lieka tik viena. Žaisti smagu, bet čia svarbu atminti, kad poroje su draugu, smagiai žaidžiasi ir kur kas prastesni žaidimai. Vienatvėje „Dead Space 3“ atrodo skaniau, bet neatsakingo kūrėjų PR‘o dėka pasąmonėje vis kirbės mintis, kad praleidžiame kažką labai reikšmingo. Tai ne tiesa. „Dead Space 3“ yra geresnis vienatvėje. Tiesą sakant tiek geresnis, kad ketinantys žaisti ar žaidę solo, nors ir prarado dalį sukurto turinio, bet realiai gavo kur kas daugiau žaidimo ir emocijos. Vertinant žaidimą duete, „Dead Space 3“ tampa kandidatu į pirkinius, kurie įgyjami tik esant 75 procentų nuolaidai.

Vietoj PostScriptum: Jokiu būdu nesakau, kad neįmanoma sukurti baisaus co-op žaidimo. Tiesiog netikiu, kad nors vienas AAA leidėjas turi tam „kiaušų“. Juk realiai, tereikia baimės šaltiniu paversti partnerį. Suvaržyti balansą taip, kad žaidėjai privalėtų dalintis inventoriaus našta ir koordinuoti veiksmus, o tada juos trumpam išskirti. Išnaudoti haliucinacijas realiai, meluoti, keisti parnerių išvaizdą, versti juos atakuoti viens kitą ir nepasitikėti savo akimis… O taip. Dead Space buvo tinkamas kandidatas eksperimentams, eksperimentų paniškai bijančių žmonių rankose.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *