Blood Stone 007 | In case of emergency dial double–o–seven

Pirmieji suskubti ir pakelti telefono ragelį turėtų patys „Bizzare Creations“ darbuotojai. Opcijų jie turi nedaug. Arba užsako MI6 ir ištaško savo vadovybę, arba paprašo žvalgybos pagalbos ieškant pirkėjo, arba Britanijos Karūna neteks dar vieno žaidimų kūrėjo. Tiesa… Buvo dar viena opcija „išlikti“ pasinaudojant tos pačios Karūnos numylėtu trademark‘u, bet panašu, kad šioje vietoje susimauta.

Kaltų paieškos

Bond‘as yra kolosalus. Būdamas visiškai netikras ir beprotiškai stilingas jis gali parduoti daugiau automobilių ir prabangių laikrodžių, nei požeminėse laboratorijose treniruoti pardavimų guru. Kai leidėjas nuperka licenciją kurti žaidimus apie Bond‘ą, po jo sparnu esančios studijos turėtų nagais sau plėšyti jūrinukes ant krūtinių, belstis galvom į korporatyvinių bokštų sienas, šliaužioti keliais, dirbti viršvalandžius (jei reiks nemokamai) ir daryti visą kitą ko reikia, kad gauti teisę dirbti su 007. Tiesesnio kelio „ant greitųjų“ sulipdyti platiną beveik nėra.

Nežinau kokius kryžiaus kelius nuėjo (ir ar išvis juos ėjo) „Bizzare Creations“, bet šių metų Bond‘as atiteko jiems. Tai dar viena priežastis trukdanti man pamilti „Activision“. Užpernai, Bond‘as atiteko „Treyarch“ kuri tuo metu buvo atsarginė. Dabar „Treyarch“ oficialiai vadinama visų studijų flagmanu, tai nieko keisto, kad jai neverta „terliotis“ su Bond‘u. „Bizzare Creations“ nėra silpna studija, ji sugebėjo kepti PGR būdama po MS sparnu. „Activision‘ams“ jie pagimdė „Blur“ — žaidimą, kuris nebuvo prastas, bet dėl natūralių ir visiškai normalių rinkos dėsnių, finansiškai nebuvo sėkmingas. Ir toje nesėkmėje leidėjas padarė ne mažiau klaidų nei kūrėjas. Galų gale… Labai retas šviežias IP (net ir nuo žinomo kūrėjo) pasiekia platininių aukštumų nuo pat starto. Serijos kuriamos ne veltui. Žaidimui (pvz.: Blur) reikia laiko, kad įsibėgėtų ir „Activision“ teoriškai turėtų tai suprasti geriau nei kiti. Žodžiu… Žvelgiant iš šono, galima manyti, kad naujausias Bond‘as buvo perduotas į patikimas rankas, tačiau iš „Activision“  pozicijų tai greičiausiai buvo gestas prilygstantis kaulo numetimui dvesiančiam šuniui. Paskui tą kaulą nusekė ir gandai apie galimą „Bizzare Creations“ uždarymą ir jos IP perdavimą/pardavimą kitoms studijoms. Viskas šioje situacijoje kasdieniška ir normalu išskyrus patį faktą, kad Bond‘as ne kaulas. Nekenčiu visų kurie mano priešingai.

01

Faktas, kad vairavimo sekos patenka į kategoriją „It's OK“ vienu metu ir stebina, ir visiškai nestebina.

Šią akimirką man sunku pasakyti, kas kaltas dėl blankaus šiųmetinio Bondo spindesio. Drįsčiau spėti, kad tai gali būti bendro aplaidumo vaisius, kuris galėjo kilti iš žinojimo, kad bet koks Bond‘as parsiduos ir bendros, psichologinių aplinkybių padiktuotos, apatijos. Jei žaidėjo savijauta žaidžiant, bent kiek atspindi tai ką kolektyviai patyrė žaidimą daranti komanda, tai apatija ko gero būtų viena ryškiausių emocijų. Taip būtent apatija, nes į produktą lyg ir sumesti visi ingredientai, bet jų sujungimo į visumą procesas primena kūdikišką tep–lep. „Bloodstone“ yra galingas užtaisas, su išskirtiniu garso takeliu ir Holivudo personalo parama kuriant ir rašant, bet be aistros ir džiazo.

Ir aš vistiek jį perėjau. Tiesa užtrukau 3 savaites, nes žaidžiau tik tada, kai tam buvo nuotaika. O buvo laikai, kai Bond‘as tą nuotaiką sukurdavo. Nors vėl gi… Lyginant su tuo ką iš 007 išspaudė „Treyarch“, šių metų situacija nėra tokia jau bloga. „Quantum of Solace“ net nepaisant išankstinio ryžto būtinai pereiti, aš taip ir neperėjau. Tai buvo vienintelis Bondiados žaidimas kurį pradėjęs neįstengiau pabaigti.

02

Artima kova mechaniškai nuobodoka, bet džiugina animacijų gausa.

Kartais man atrodo, kad EA studijos geriau išmanė Bond‘ą. Geriau išmanė jo esmę, jo žavesio paslaptis. Geriau suprato, kodėl žaidimai apie jį jėga. Jie taip pat yra „primalę šūdo“, tame tarpe ir visiškai nevykusių ir ne laiku iškeptų PC port‘ų, bet net ir pats blogiausias po EA vėliava gimęs Bond‘as, mano akimis buvo Bondiškesnis už bet ką, ką iki šiol pasiūlė „Activision“. Tokį įspūdį ko gero sukelia vienintelė detalė kurią turėjo EA žaidimai, kurią turi visi be išimties Bond‘o filmai ir ko nėra „Activision“ išleistuose darbuose. Šarmas.

Apatijos vaisius
Jei jau žaidėt „Bloodstone 007“ ir matėt jo pabaigą, ko gero supratot, kad „Bizzare Creations“ panaudojo ją mėgindami užtikrinti savo išlikimą. Juokauju žinoma, bet tokių šlykščių ir tam tikra prasme neatsakingų „cliffhanger‘ių“ mačiau nebent tik labai savimi pasitikinčiose žaidimų serijose. Natūralu, kad po trijų savaičių apatiško šaudymo ir kiek mažiau apatiško vairavimo, aš nepajutau jokios satisfakcijos dėl to, kad nuotykis baigėsi. Nes jis nesibaigė. Jis buvo grubiai nutrauktas kažkur per vidurį, artėjant mažiausiai dvi valandas turėjusiai trukti kulminacijai. Toji kulminacija, bus naujas (tikėkimės ne toks apatiškas) žaidimas, apie ką byloja ir į nebylų nokdauną mane pasiuntęs užrašas „Bond will return…“.

03

Veiksmo scena galėjusi tapti vienu įspūdingiausių išgyvenimų žaidime, dėl sukiužusio valdymo labiau priminė simuliatorių. Pilnų kelnių simuliatorių. Kai protas visomis išgalėmis stengiasi gelbėtis, bet kūnas kategoriškai atsisako vykdyti komandas.

Iš pradžių mane užliejo visi meksikietiškų serialų gerbėjams pažystami jausmai — neviltis, pyktis, troškimas tęsti, nekantrumas, smalsumas ir noras beatodairiškai pulti į glėbį kitai serijai… Rūkant balkone šios emocijos buvo paveiktos minusinės temperatūros ir susikristalizavusios į ledo luitus pasekė išpučiamų dūmų pavyzdžiu (t.y. nukrito žemėn). Tada aš ir supratau, kad Bond‘as ne toks. Viena iš jo esminių savybių yra ta, kad jis visada ir viską padaro iki galo. Vienintelė išimtis jo gyvenime — moterys, kurias dėl karalienės ir pasaulio saugumo jis palieka su tomis pačiomis emocijomis, kurias žaidimas bandė įpiršti man. Aš gal ir patenku į „007 whore“ apibrėžimą, bet šį kartą neišdegs. Mes visi žinom, kad Bond‘as necheat‘ina.

Aš taip ties žaidimo pabaiga užsiciklinau ne be reikalo. Nes nelabai ką ir parašysi apie tai kas buvo iki jos. Pusėtina trečio asmens šaudyklė, kurioje epizodiškai sužiba patrauklūs sprendimai. Tarkim artimos kovos judesiai. Jų čia daug. Jie intuityvūs ir iš bet kokios padėties atrodo logiškai. Didžiulis pliusas kūrėjams už tokią gausą stilingų, šaltai ir tiksliai atliekamų Bondo veiksmų animacijų, bet čia pat pareina ir minusas… Įvadas į tas animacijas labai kapotas, neretai Bond‘as savo priešus žudo it turėtų 23 metrų ilgio peilį iš COD:MW2.

04

Lipsync'as žaidime paviršutiniškas. Ir šiaip facial animacijos iš praeito amžiaus. Dažniausiai susidaro įspūdis, kad pirma Bondas bandys nuginkluoti kuprotos jachtos įgulą, panaudodamas savo skvarbiai erotišką mimiką.

Iš „Splinter Cell“ buvo pasiskolinta ir perdaryta „Mark and execute“ sistema. Kiek supaprastintas jos variantas čia vadinamas „Focus fire“ ir veikia smagiai. Užtat esančios platforminės sekos kai Bond‘as bėga, šoka, už kažko kabinasi tragiškos. Tiek dėl kameros, tiek dėl siauros intuityvaus veikimo zonos.

Nebeliko gadget‘ų, bet tai jau ne kūrėjų kaltė. Daniel Craig kuria naują Bondą. Kitokį. Šiuolaikiškesnį, šaltesnį, tikslesnį. Tad žaidime jis turi tik smartfoną kurio pagalba žymi maršrutą nuo vieno taško prie kito, mato priešus kiaurai sienas, atjunginėja kameras ir haxorina pačias rimčiausias spynas. Kadangi didžioji dalis papildomo turinio pateikiama kaip žvalgybos duomenys, juos lengviausia pastebėti būtent aktyvavus smartfono HUD. Tai padarius žaidimo vaizdas tampa monochromiškai žalsvas, lyg šviesus ir mažiau kontrastingas standartinio „night vision“ atspindys.  Gudrus ėjimas. Nes toks vaizdas yra labai priimtinas akiai ir tarkim apie žaidimo grafiką aš negalėčiau pasakyti nieko labai blogo. Didžiąją laiko dalį praleidau monochrominėje aplinkoje, ekrane nuolat matėsi kažkokie trikdžiai. Kautynių metu smartfono neįjungsi, bet čia žvilgsnis sutelktas į taikinius ir efektus kurių irgi nepagailėta. Visumoje, nors „Bloodstone“ ir yra visiškas vidutiniokas grafikos srityje, dauguma žaidėjų to nė nepastebės. O ir nereikia.

05

Vairavimo sekos momentais labai primena seną gerą „Stuntman“. Skirtumas tik tas, kad žaidžiant „Stuntman“ Tu turėjai galvoti, kad script'ai ir yra script'ai. 007 atveju jie turėtų kelti kiek kitokią emociją, bet... Oh well... Koks skirtumas? Svarbu, kad fun.

Nustebino dideli ir gan ilgi vairavimo lygiai. Nors bondomobiliai valdomi ypač arkadiškai ir nemaloniai plaukioja dangos paviršium, šiaip vairavimo pojūčiai neblogi. Lygiai ryškūs, eismas gausus, daug efektų. Kaip senuose geruose Bond‘uose. Gal net geriau. Tiesą sakant mane visada stebino posilpnės transporto valdymo sekos, kartais net sugadindavusios šiaip neblogus EA 007 serijos žaidimus.

Kodėl gera kurti žaidimus apie Bondą?
Todėl, kad Bond‘as yra lengvai toleruojamas. Jei žmogus susidomi žaidimu apie 007 jis pasąmoningai toleruos visą eilę trūkumų. Tol kol fone skambės Norman‘o/Barry tema, tol kol ekrane matysi Bond‘o veidą, tol kol telefonu bendrausi su M ir gausi progą pavairuoti Aston Martin, tol toleruosi ir daugybę dalykų į kuriuos kitu atveju negalėtum žiūrėti. Bond‘as pats savaime yra saldainiukas, kurį video žaidimų kūrėjams belieka suvynioti į spalvingą popieriuką. Akivaizdu, kad ne visada tai pavyksta, bet žiaumodamas mėgstamą saldainį, retai susimąstai apie tai, kad jam ir vėl buvo parinkta „lieva“ pakuotė.

06

Priedangos sistema irgi iš praeito amžiaus. Statinė ok, bet „cover–to–cover“ judėjimo valdymas siaubingas.

Deja, bet mano kukliu įsitkinimu „Bizzare Creations“ sugebėjo neįsipaišyti į tas tolerancijos ribas, nepaisant to, kad Bond‘o atveju jos ko gero pačios plačiausios. Istoriškai serijos gerbėjai jau išmoko nebesikabinėti prie kino juostų, tad jų susitelkimas į žaidimo detales iš vis menkas. Ta prasme egzistuoja gausybė licencijų leidžiančių greitai sukurti gerai parduodamą žaidimą, bet žmonėms dirbantiems su žvaigždžių karais ar žiedų valdovu keliami kur kas aukštesni reikalavimai. Bond‘as gi tam tikra prasme yra žaidimas pagal reklaminį klipą, kuriamas žmonėms su maksimaliai atvertomis vartojimo čakromis. Apmaudu, kad net ir tokiomis aplinkybėmis kažkas neįstengia sukurpti produkto bent stipriam septynetui.

07

Vieną dalyką iš filmų kūrėjai perteikė gerai, tai — „Bond is always late, but never too late“ veiksmo dinamiką. Nenuostabu, nes script'ą rašė Briusas Feirsteinas dirbęs su keliais Bondo filmais, o taip pat rašęs script'ą EA perlui „Everything or Nothing“.

Žodžiu verdiktas gan paprastas. Žmonės dėl kažkokių priežasčių nepraleidžiantys Bond‘o žaidimų, neturėtų praleisti ir šito. Visiems kitiems tai „bargain bin“ pirkinys stengiantis už žaidimą sumokėti ne daugiau, nei kainuotų pora bilietų į 3D kino seansą.

Aš gi savo ruožtu per Kalėdas pasvajosiu apie tai, kad 007 licencija būtų perimta iš dabartinio leidėjo, o naujai išduodama kiekvienam projektui atskirai, įvertinant visus gautus pasiūlymus ir siekiant kuo aukštesnės kokybės Bondo visatai. Vargu ar MGM ryšis tokiam žingsniui.

P.S.: „Neprisimenu ar įtraukiau naująjį GoldenEye į savo kalėdinį wishlist’ą. Giliai pasamonėj norisi reabilituoti seriją. Būtų keista tai daryti žaidžiant su Wii.“

Today, international renowned musician, Joss Stone, was unveiled

Vis tik nesusilaikiau. Kad būtų į temą: Joss Stone naujoji Bondo mergina vienam žaidimui. Paskolino savo veidą, formas ir balsą, įgyvendinimas neblogas, personažas gavosi labai bondiškas. Taip pat bus puikus thumbnail „Facebook“ anonsui :)

 

Komentarai

12 komentarai/-as/-ų
  1. Originalas 2010/12/21 Atsakyti
  2. Nowitzkis 2010/12/21 Atsakyti
  3. karlotikas 2010/12/22 Atsakyti
  4. ZZ1 2010/12/23 Atsakyti
  5. Patarejas 2010/12/23 Atsakyti
  6. Originalas 2010/12/23 Atsakyti
  7. ZZ1 2010/12/23 Atsakyti
  8. Originalas 2010/12/23 Atsakyti
  9. sasquatch 2010/12/23 Atsakyti
  10. Agnyz 2010/12/23 Atsakyti
  11. Evio 2011/01/12 Atsakyti
  12. PATR10T 2011/04/07 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *