Absoliutus briedas iš pirmo žvilgsnio | Magicka

Smarkiai indie kvapeliu atsiduodantis, bet dėl to ne mažiau komercinis projektas sužavėjo Patarėją GamesCom parodoje. Reik pripažinti, kad kertinė žaidimo mechanika ir principai savo metu sudomino ir mane, bet dabar galvoju, kad tokio briedo savo kompe neturėjau gerus 10 metų.Nes prieš 10 metų labai didelis žaidimų kiekis atsiduodavo indie kvapeliu. Nebūtinai ta prasme, kad jie buvo novatoriški ar „laisvi“ nuo marketingo ir prodiuserių diktato, o dažniau vertinant per išbaigtumo, optimizacijos ir UI prizmę. „Magicka“ atrodo kaip grynakraujis indie visomis prasmėmis. Žaidimo istorija — vietiniu simlish‘u pasakojamas briedas, kartais visiškai lėkštai, o kartais subtiliau paironizuojantis žaidimų ar fantasy temomis. Toks pateikimas kažkuo primena WOW, bet iki „Blėnių vežėčių“ tikrai netempia, tad geros fantasy komedijos gerbėjai per daug nesitikėkit.

Juolab, kad ne siužete ten esmė.

„Magicka“ yra dungeon crawleris kurio metu tu tikrai ne iš kart patenki į dungeon‘ą (jei išvis patenki). Esmė tame, kad šitam žanre neišvengiamai susiduri su „Diablo“ diktatu UI ir valdymo srityje. Magicka‘i gi į tai nusispjaut ir nors veikėjo judėjimas ir kova pakabinta ant pelės, tuo pat metu į schemą sumerktas ir WASD‘as su visomis apylinkėmis ir rajonais. Naudojami mygtukai QWER + ASDF, jais valdom kerus. Toks sprendimas, tai mindfuck‘as savaime. Net kai apsipranti, teisingai padedi ranką ir jau atrodo įsivažiuoji, tave gali kažkas užkalbinti. Tą akimirka kiekvieno vyriškos lyties žaidėjo smegenyse prasideda prioritetų matavimo fazė, kurios metu už „Hyper Threading“ atsakingos smegenų dalys bando skirstyti prioritetus. Jei vyras kalbinamas žaidimo metu, jo smegenys žūtbūt turi nuspręsti kuri funkcija (žaidimo ar kalbėjimo) turi būti permesta į foninį režimą. Bėda tame, kad tuo metu kai smegenys sprendžia kuris prioritetas aukštesnis, jos abu procesus nupučia į foninį režimą, kur ant WASD padėti pirštai iškart imasi pasąmoninio vairavimo funkcijos ir visiškai sušika reikalus, taip leisdamos vyrui ramiai pabendrauti su jį trikdančiu žmogum.

Ir tai tik visų frustracijų pradžia.

Magicka_2010-08-13_17-05-21-28

VEKS lazerių šou prankostanti fejerija jūsų kompiuteryje. Tik už devyniasdešimt devynis, devyniasdešimt.

Aš nesijaučiu moraliai pasirengęs rašyti apžvalgą, todėl šitą įrašą labiau pavadinčiau pirmu žvilgsniu. Tikiuosi, kad Patarėjas yra žmogus kantresnis (Not!) ir geranoriškesnis (NOT!) nei aš, tad kai sulauksim jo apžvalgos apie „Magicka“ grupėje, viskas atrodys kur kas geriau.

Aš žaidžiau vienas, o tam žaidimas nesubalansuotas. Nesubalansuotas jis ir žaidimui random grupėj, bet savo spėjimą kodėl taip, manau išdėstysiu po šio pranešimo:

PRANEŠIMAS
Visais laikais, bet ypač šiandien, žaidėjai nuolat dubasina kūrėjus už laisvę kurią jie atima, mainais pateikdami skriptintus (ir nebūtinai) efektus. Laisvės sumažėja visada, kai į žaidimą tu įdedi kažką, ką mėgsta žmonės. Jei nori smarkiai išgąsdinti žaidėją, privalai jį suvaržyti, jei nori įvelti į dramą, privalai ją sukurti tempdamas žaidėją ašaromis ir „netikėtumais“ nusėtu takeliu. Galų gale iš žaidėjo privalai atimti laisvę visada, jei tik turi norą, kad žaidėjas žaidimą pereitų. Įveiktų tą prasme.

Magicka_2010-08-13_17-08-55-83

Geltons: Kū darom? Raudons: Ot tai ne *****, visais atvejais mirsim.

„Magicka“ tobulai iliustruoja aukščiau esantį teiginį, nes čia kūrėjai suteikia absoliučią laisvę. Na ne visai absoliučią, nes žemėlapiai čia linijiniai, o tam tikrose „arenose“ absoliučiai idiotiškai užfiksuojama kamera suteikia laisvę tik norintiems mirti, bet…

Bet visa kita galima daryti laisvai. Ir kūrėjai kažkokiu keistu būdu tą žinią įgrūda tau į pasąmonę. Atviru tekstu jie nieko nesako, bet staiga tu suvoki, kad žaisdamas „Magicka“ gali daryti viską. Pabandai. Hm. Iš tiesų gali. O tada sutinki pirmą monstrą ir bandydamas jį užmušti ištaškai save į skutus.

Prisikeli prie checkpoint‘o permąstai ką darei ne taip ir vėl išsitaškai.

Ir vėl.

Ir vėl, ir vėl, ir vėl.

Tiesą sakant net tada kai tau ima atrodyti, kad tu jau įvaldei žaidimo esmę, tu bet kurią akimirką gali išsitaškyti į skutus. Visa „Magick‘a“ yra skausmingas rėpliojimas keturiomis į Kiniją, niekaip nekertant mūsų šalies sienos, nes ten tu išsitaškai į skutus ir paslaugiai būni grąžinamas kažkur į random checkpoint‘ą, o tada neištvėręs išjungi žaidimą velniop tik tam, kad ryt jį įjungęs suvoktum, kad ir tas random checkpoint‘as dėl kažkokių, tik kosmosui težinomų priežasčių, neišsisaugojo.

Magicka_2010-08-13_17-17-19-86

Violetinis: KameHAmeHAAAAA! Visi: Violetiniau.... TU... kale...

Baisiausia tai, kad dėl viso to negali pykt. Problema su checkpoint‘ais aktuali tik tada kai nesiseka, o nesiseka Tau nes tavo fantazija ribota. Arba per laki. Abiem atvejais esi pats kaltas. Taip niurna žaidėjo pasąmonė, kuri jau kadais įtikėjo, kad „Magicka“ dovanoją laisvę, kurią varžo tik žaidėjo bukumas.

Patikimiausia priemonė įsivaryti nepilnavertiškumo kompleksą?

Galbūt.

Situaciją gelbėja tai, kad sykis nuo sykio, vėlgi absoliučiu random‘u, tu iš tiesų atrandi kažkokią killer kombinaciją, kuri staiga paverčia žaidimą uber lengvu, akimirkai kitai, tiksliai tam laikui, kad patikėtum, kad nesi looser‘is, o tada vėl įvelia į kruviną savęs ištaškymo ratą.

Tai kas suteikia tą laisvę (taip įvairiai išsitaškyti)?

Ogi kovos būdas. Žaidėjas turi 8 kerų mokyklas ir kalaviją. Žaidėjas gali iškviesti bet kurios kerų mokyklos elementą (iki 5) ir sudaręs jų kombinaciją, ją panaudoti ant savęs, ant kardo ar driokstelėti taip, kad kliūtų visiems aplinkui. Kerai valdomi WASD ir jo apylinkių mygtukais, kur kiekvienas jų sukuria jam priskirtos mokyklos elementą. Čia vėl prisimenu, kaip įspaustas į kampą karštligiškai beldžiu per „S“ norėdamas pabėgti, o realiai prikuriu arkaninių elementų, kuriuos paskui nesėkmingai ir visiškai netyčia išvadavęs, ištaškau save į skutus.

Magicka_2010-08-13_17-21-21-69

Violetinis: Kas ten per raudonas, ore kybantis blynas? Geltonas: A? A ten! Ten ex mėlynas chalatas.

Žodžiu toliau esmė paprasta. Kiekvienas burtas turi veikimo tipą. Vanduo ar ugnis purškia, arkadinė energija kala lazerio spinduliu, žaibas šokinėja per taikinius, akmuo skrenda riedulio pavidale ir t.t. Žaidėjas turi absoliučia laisvę žaisti iškviesdamas iki 5 elementų ir taip sukurdamas vieną iš tūkstančių kombinacijų. Tarkim ugnis + žemė sukuria ugnies kamuolį. Sveikata + skydas sukuria ant žemės gulinčių vaistinėlių tuntą, bet kas + arkaninė energija sukuria lazerio spindulį su pasirinkto elemento prieskoniu, kuris ištaško į skutus bet ką. Fainai.

Bėda ta, kad kiekvienas elementas turi savo priešingybę ir jas sukryžminus efektas būna neprognozuojamas, bet dažniausiai jo pasekoje į skutus išsitaško visi su tuo kryžminimu susiję asmenys. Pavyzdžiui tu gali bėgioti nuo baisaus, baisaus miškų trolio ir kliudyti jam prikepdamas krūvą skydų, o paskui pats sėkmingai į jį išsitaškyti, pagavęs kiek netikėtai nukreipto arkadinio spindulio rikošetą. Kitą syki gali netyčia ant savęs užmesti vandens burtą ir tapti šlapias. Tu tai gali padaryti mėgindamas pasigydyti ir visoje sprogimų ir lazerių fejerijoje nė nepastebėti, kad esi šlapias. Staiga tau toptels, kad didelius silpnų priešų kiekius tau reik kepti žaibu, tačiau to žaibo net išvaduoti nereikės, jis šlapią burtininką ištaško į skutus jau iškvietimo metu!

Magicka_2010-08-13_17-51-06-37

WHoaH! Kai pavariau! Ne tiksliau... Gerai būtų žinot KAIP pavariau, maža kada vėl prireiks.

Žodžiu tu gali viską. Gali sukurti atsparumo ledui aurą ir mirdamas stebėtis, kodėl tavo frost spike‘ai niekam nepadarė žalos. Gali nepastebėti kaip į sukauptų elementų draugiją pateko žemės elementas ir vietoj lazerio pykštelt tokią kometą, kad net išsitaškysi į skutus. Nemažiau svarbu ir tai, kad radęs kokį piktesnį kardą, gali įtikėti savo kaip kovotojo galiomis, įpūsti kalavijui ugnies žalą ir rėkdamas Leeeeeerrrroyyyy šokti ant kokio žvėražmogio, kurio iš pažiūros neįma jokia magija (bet realiai neima, nes ne ta magija). Bėda tame, kad tavo 150 milijonų dps darantis kalavijas, pasirodys esąs per trumpas santykių aiškinimuisi. Žinoma, šį faktą suvoksi tik po to, kai netikėtai pailgėjus monstro ranka ištaškys tave į skutus. Apskritai „Magicka“ žavi savo balanso paprastumu. Tu niekada dorai nesužinosi kas tave užmušė. Monstras, nuosavas burtas, šlapias chalatas ar kokia nepastebėta smulkmena. Iš pirmo žvilgsnio dorai nė nesuprasi, kokia magijos mokykla, kokius monstrus veikia ar kiek tie monstrai daro žalos ir nuo ko ji išvis priklauso. Šūdas ania?

Ot ir nia. Kartas nuo karto, tau vis tik pavyks įkišti už baimę baisesnį monstrą į ledo luitą ir ištaškyti jį akmeniu, tau pavyks padegti treantą, ar užtvėrus išėjimą į krantą, žaibu pačirškinti 100 ir vieną gobliną. Tos akimirkos… Tos akimirkos! Ech tos akimirkos — signalas pasąmonei, šlykštus psichologinis sprendimas, akimirkai leidžiantis patikėti, kad šiame magijos pasaulyje galioja tau žinomos magijos dėsniai ir tu juos valdai. Norisi tai pakartoti, o kai neišeina, vėl ėdi save, nes į netikėtai išdygusią akmens sieną atsitrenkęs monstras, žuvo TAVO žaidime, o ne kokiame tai Youtube klipe. Vadinas tai buvo tikra, o nesikartoja tik dėl ribotos tavo fantazijos.

ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ
Kodėl „Magicka“ yra nesąmonė random grupėj? Ogi todėl, kad vienu metu ekrane siautėjantys 2 – 4 magai yra lyg domestos unitazui. Jie šluoja viską, kartu su kalkių nuosėdomis ir visada paskui save nusileidžia vandenį, savo paliegusius kūnelius pasiūsdami į kanalizacijos platybes, paskui atliekas tų, kuriuos ką tik išniekino. Aš tiesa to nebandžiau, bet matau, kad kitaip būt negali. Kai žaidi su nepažystamu žmogumi, faktas kad jis nusižudė nužudydamas tave nė kiek nelinksmina. Tau visą laiką atrodys, kad tavo komandoj yra lameriai, per kurių subinrankiškumą tu štai jau trečia valanda trypčioji vietoj, o kai paaiškės, kad vienas jų pavaro net geriau nei tu… Na jis anksčiau ar vėliau suklys, o tu lašinsi sau valerijonus tiksliai žinodamas, kad „tas suka tai padarė tyčia“.

Magicka_2010-08-13_17-53-35-62

Spaudžia žvėriažmogiai, atmetu juos kinetine energija, apsijuosiu ledo skydu, mąstau... Ups...

Su draugais kitaip. Jei tai tikri draugai žinoma. Ant jų, kaip ir ant šito žaidimo negali pykt. Kai nesiseka, gali suburti 4 žmonių komandą kuri dėjo ant Havendiro ir pilies kieme eksperimentuoja su būdais išsitaškyti į skutus. Pirma grupinis išsitaškymas, paskui išsitaškymas palaipsniui, paskui išsiskaičiavimas pirmais antrais ir išsitaškymas. Taip, kad išsitaškytų tik antri. Kuo ne smaguma?

Tiesą sakant „Magicka“ yra nerekomenduotinas žaidimas, bet pagal savo gramatinę šaknį jis artimesnis žaidimui nei dauguma šio meto žaidimų. Jis nesiūlo dramos, išgyvenimų ir saldaus pergalės skonio (nors pastarąjį matomai įmanoma pajusti). „Magicka“ siūlo pasižaisti (ne išgyventi, patirti, pamatyti). Tiesiog taip. Be jokių didesnių tikslu ir siekių pasikinkyti 8 magijos mokyklas ir sužinoti ką galima iš jų išspausti.  Tol kol (arba tada kai) žaidėjui pavyksta marinuoti savo geimerio geno nervus, „Magicka“ galima traktuoti kaip nesveiką (gal truputi Kenny‘škai sadomazochitinės pakraipos) pramogą ir dievo dovaną.

Taip taip… Kas kartą, kai atrodys, kad „Magicka“ kėsinasi tave pribaigti, prisimink ką apie Dievo dovanas kalbėjo Viljamas Volasas.

They may take our lives, but they’ll never take… OUR FREEDOM!

Buy on GamersGate

P.S.: „Ponios ir ponai aš pristatau jums žalią mygtuką. Jei po visko vis tiek norėsit pirkt „Magick’ą“, padarykit tai spausdami žalią mygtuką. DR kolektyvas vieningai sutaria, kad tai geriausias būdas prašyti paramos :)“.

Komentarai

12 komentarai/-as/-ų
  1. Foxiz 2011/02/07 Atsakyti
  2. Edvinas 2011/02/07 Atsakyti
  3. Artojas 2011/02/07 Atsakyti
  4. eSerys 2011/02/08 Atsakyti
  5. Toxis 2011/02/08 Atsakyti
  6. Artojas 2011/02/08 Atsakyti
  7. Toxis 2011/02/08 Atsakyti
  8. Kraugerys 2011/02/08 Atsakyti
  9. wr 2011/02/08 Atsakyti
  10. PATR10T 2011/02/09 Atsakyti
  11. Nolgorath 2011/02/10 Atsakyti
  12. šikaliukas 2011/02/13 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *